Mielos antys, atsiprašome, kad praskridome virš Alovės ežero ir kiek sudrumstėme jūsų pavasarinį pasiplaukiojimą.
Mieli skaitytojai, Alovės ežeras yra Alovės kaime. Alovės kaimas yra Alytaus rajone. Alytaus rajonas – Lietuvoje. Lietuva – projekte „100 Lietuvų“. Taigi, ką matysite šįkart. Trumpas anonsas:
Stasį Stankevičių, Alovės Švč. Trejybės bažnyčios kleboną. Prieš kelis mėnesius jis lankėsi Vilniuje, prekybos centre. Nuėjo į kavinę, o ten – savitarna. „Keista, bet įdomu. Nepasimečiau“, – sako klebonas, gimęs 1934 metų gegužės 12 dieną.
Prie Alovės pagrindinės mokyklos – trumpa futbolo treniruotė. Užsuksime ir vidun.
Pamatysime, kaip Marijona ir Bronius ruošiasi bulviasodžiui.
Taigi, likite su mumis, bet persijunkite kanalą: iš žiemos baltumo – į pavasario žalumą.
Iš stingdančio žiemos juodumo – į vešinčią pavasario juodumą.
Pasijuskite tarsi sugrįžęs paukštis, sklendžiantis virš namų, galvų, lizdų... Gerai jau gerai, neįsijauskite. Leiskitės žemyn. Pas kleboną.
Medyje tupi keršulis. Lange tupi vaikas. Keršulis pakyla ir skrenda perėti vaikų.
Jis skrenda virš Alovės kaimo, kuris XV amžiuje buvo žinomas dėl čia stovėjusios Vytauto pilies ir dvaro.
Virš lentpjūvės, kuri apylinkėse žinoma ne mažiau nei klebonas.
Skrenda tas raibakaklis keršulis, ieškodamas ramios vietos lizdui. Randa ją pas ponią Ireną.
Reklaminė pertrauka. Likite su mumis, nes toliau jūsų dėmesiui – kelias. Tiesiog.
Seniūnijos pastatas.
Vaikai (ne keršulio) ir kamuolys (ne keršulio aukštyje).
Kas turėtų būti įrašyta po grynojo ir suvestinio? Be abejo, keršulinis.
Netrukus pasimatysime su Alovės bendruomenės „Susiedai“ pirmininke ponia Asta.
Prieš darkart pakildamas, keršulis pamato netikrą gandrą.
Tikrus gandrus virš tikro lizdo.
Po to – tikrus dūmus virš tikro namo.
Tikras kopėčias, yrančias ir byrančios nuo stogo.
„Kas yra bendra tarp kopėčių ir klebono?“ – jūsų ir mūsų klausia keršulis. Atsakymų laukiame „Facebooke“. Užuomina – nusileidus.
Taip iš tolo atrodo bažnyčia.
Taip iš tolo atrodo Alovės ežeras.
Taip – žaibolaidis, į kurį vos neatsitrenkė keršulis.
O taip – Marijona ir Bronius, ruošiantys žemę bulviasodžiui.
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
