Šiame vienkiemyje dailininkas gyvena nuo 1996-ųjų. Priežastis, kodėl išsikraustė iš Vilniaus, jis netrukus papasakos pats. 1943-iaisiais gimęs Kaune, atvažiavęs į Vilnių ir baigęs tuometį Valstybinį dailės institutą, Kastytis Skromanas įgijo grafiko-knygų iliustruotojo specialybę, dirbo įvairiose leidyklose.
Sovietmečiu jo tapybos darbai atsidūrė ne viename Vilniaus, Kauno, Panevėžio restorane. Dailininkas prisidėjo prie interjerų puošybos, tapyti sutikdavęs ir kavinėms, valgykloms, kolūkiams. Bet visgi daugiausia reiškėsi kaip iliustruotojas – savo ranką Kastytis pridėjo prie daugiau kaip pusės tūkstančio knygų.
Turbūt ne rečiau nei pieštuką ir popierių dailininkas į rankas paimdavo meškerę. Jis pasakoja ne vieną mėnesį gyvenęs ir keliavęs po Kirgiziją, Archangelską, žvejojęs Baikalo ežere, daugumoje Sibiro upių. O dabar su meškere eina prie Grūdos, tekančios beveik palei langus.
Šaltuoju laiku palei langus Kastytis vaikštinėja vienas – Druskininkuose gyvenanti jo žmona Izolda čia atsikraustys pavasariop. Ji rinks ir pardavinės grybus, apie kuriuos juk ir galėtų būti pasakojimas iš Grybaulios. Tačiau kol kas jokių grybų čia nėra. Tik vienas, niekur neskubantis Kastytis. Tik viena iš „100 Lietuvų“.