Seredzius0009
#84 Seredžius
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Seredzius0009
Seredžius
Jūs dažnai klausiate, kodėl mūsų istorijose mažai istorijos.
Seredzius0034
Kodėl neparodome reikšmingų vietų, o domimės kasdienybe.
Seredzius0011
Kodėl taip retai nueiname ten, kur siūlo nuorodos.
Seredzius0017
Bet sustojame vietose, kur jokių nuorodų nėra.
Seredzius0030
Apie istoriją jūs dažnai parašote savo nuomonę.
Seredzius0021
Dalinatės prisiminimais, tėvų ir senelių pasakojimais.
Seredzius0026
Ir raginate nuvažiuoti ten, kur praeitis įdomesnė už dabartį.
Seredzius0027
Kur atsiskleistų mitai, legendos, įmanomos tik įsivaizduoti.
Seredzius0022
Ir kur istorija tebėra aktuali, nevienareikšmė, veikianti šiandieną.
Seredzius0029
Todėl atvykome į Seredžių, miestelį Jurbarko rajone.

Rausvas pastatas miestelio centre – buvusi sovietų valdžios ir stribų būstinė, vietinių iki šiol vadinama stribynu. Apie jį netrukus papasakos istorijos mokytojas Rolanas Rulevičius, 1995-aisiais atvykęs į Seredžių ir įsidarbinęs tuometėje Stasio Šimkaus vidurinėje, kuri šiandien, kaip įprasta maždaug pusės tūkstančio gyventojų bendruomenėse, tapusi pagrindine mokykla-daugiafunkciu centru.

Aplink stribyną, dabar jau privatų ir užrakintą pastatą, suksis ir visos kitos šio pasakojimo istorijos, pažymėtos nuorodomis, praeinantiems ar pravažiuojantiems matomomis plika akimi ir regimomis tik atmintyje ar vaizduotėje – kaip kad abu Dubysos krantus jungęs tiltas, susprogdintas per karą besitraukiančių vokiečių.

map_Grey
map_Grey

Žuvusiems vokiečių kariams (dažnas atvejis Lietuvoje) jokio akmens ar nuorodos čia nėra. Prieš kelerius metus miestelyje pastatyti koplytstulpiai, primenantys vietos žydų bendruomenę – 1941 metais nužudyti visi, beveik 400, Seredžiaus žydų.

Buvusios sinagogos vietoje sovietmečiu stovėjo metalų supirkimo punktas, šiandien čia galima pamatyti išlikusius maldos namų pamatus, o paėjėjus kelis šimtus metrų – paminklą sovietų kariams. Viską ir pamatysime istorijos pamokoje tarp Kauno ir Jurbarko, Dubysos ir Nemuno, vienoje iš „100 Lietuvų“.

Seredžius
XIII amžiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu.
Seredzius0039
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios bokštai, nes istorija apie juos.
Seredzius0035
Nieko asmeniško – reikėjo iliustruoti Palemoną, Romos didiką.
Seredzius0036
Ir tris jo sūnus, kartu atplaukusius į Seredžių.
Seredzius0037
Prieš karą čia gyveno maždaug pusė tūkstančio žydų.
Seredzius0020
Buvusios sinagogos pamatai, bendruomenės atminimo vieta.
Seredzius0019
Koplytstulpis aktoriui ir dainininkui Alui Jolsonui (1886–1950).
Seredzius0028
Tiltas per Dubysą. Apačioje – žvejai.
Seredzius0008
Buvęs tiltas per Dubysą. Apačioje – vanduo.
Seredzius0016
Ši nuotrauka reiškia, kad keliaujame toliau.
Seredzius0010
Po antrosios sovietų okupacijos čia įsikūrė NKVD.
Seredzius0013
Šalia stribyno – ir jo aukos.
Seredzius0012
Rolanas Rulevičius moko ir istorijos, ir informacinių technologijų.
Seredzius0024
Bet mes ir toliau – tik apie istoriją. Paminklus prie namų.
Seredzius0002
Ir paminklą miestelio centre.
Seredzius0025
Mokytojo klausiame, ar paminklas šiandien kelia įtampų?
Seredzius0006
„Ne, jis čia yra, ir tiek“. Bet yra vienas „bet“.
Seredzius0040
Ar važiuojant Panemunės keliu verta sustoti Seredžiuje? Taip.
Seredzius0015
Pamatysite laiptus, vedančius ant Palemono kalno.
Seredzius0014
Mokytoją Rolaną Rulevičių, kylantį jais aukštyn.
Seredzius0032
Maždaug iki čia. O iš tiesų – dar šiek tiek aukščiau. Iki.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

Kęstučiai: apie mus
Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą