„Laiko kalbėtis nelabai turėsiu – juk vasara, gyvuliai, grūdai, visi kiti darbai“, – kalbant telefonu ir prašantis į svečius įspėjo Jolita. Beveik 20 metų ji gyveno su vyru Kęstučiu, o netrukus nevyniodama į vatą paaiškins, kodėl pastaruoju metu – tik su vaikais: Deividu, Artūru, Gediminu, Robertu, Laimiu ir Ugne.
Gimusi Biržų rajono Deikiškių kaime Jolita kartu su vyru kūrėsi uošvio sodyboje. Sodino, sėjo, augino kiaules ir laikė karves – kitokio gyvenimo kaime ji sako neįsivaizduojanti. Todėl ir dabar, likusi su vaikais ir padedama uošvio, Jolita išlaiko nemažą ūkį. Pamatysite ir jį, ir kelis vaikus, kasdien padedančius mamai.
Taip, tai galėtų būti liūdnokas pasakojimas apie vienišą 39-erių moterį. Arba vienišą jos vyrą. Patys žinote, kiek daug tokių ir panašių gyvenimų aplink. Bet taip nebus – juk vasara, gyvuliai, grūdai. Juk net ir neturėdama laiko kalbėtis, Jolita, atrodo, papasakos gerokai daugiau, nei to laiko būtų turėjusi. Vadinasi, šis pasakojimas apie laiką? Ne visai.