Vadzgirys0046
#96 Vadžgirys
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Vadzgirys0043
Pagrindinėje šio pasakojimo nuotraukoje – buvusi klebonija.
Vadzgirys0045
Ir penketas bičiulių, susitikusių pasėdėti iki sutemų.
Vadzgirys0047
Kol kalbėsimės – sutems, draugai išsiskirstys namo.
Vadzgirys0008
Bet grįžkime keletą valandų atgal, kai dar nebuvome pažįstami.
Vadzgirys0017
Čia Deividas ir jo dviratis. Ten vaikai, einantys prie mokyklos.
Vadzgirys0014
Čia Vadžgirys, miestelis Jurbarko rajone. Tai istorija apie jo vaikus.

Viename naujienų portale prieš kelerius metus pasirodė fotoreportažas apie apleistą ir nykstantį miestelį. Vėlyvo rudens dieną po Vadžgirį pasivaikščioję žurnalistai parodė užkaltus langus, tuščias gatves. Bendruomenė reagavo jautriai, todėl ir šiandien, ankstyvą rudenį, vaikštant po šį miestelį, vietos žmonės primygtinai siūlė „fotografuoti viską“ – ne tik griuvėsius, bet ir statybas.

„Lietuvos spaudos fotografijos“ kataloge apie „100 Lietuvų“ projektą rašiusiam žurnalistui Audriui Lelkaičiui pasirodė, kad rudeniop tampame liūdnesni – keičiasi ir spalvos, ir nuotaika, apskritai mūsų bendravimas su pašnekovais. Galbūt taip ir yra. Tikriausiai labiau skubame pasikalbėti iki sutemstant ir nufotografuoti viską – ne tik lietų.

 

Šįkart, pirmosiomis rugsėjo dienomis, – nei vėjo, nei skubos. Vadžgiry užtrukome iki vėlumos, kol gatvėse nebeliko nė vieno žmogaus – nė vieno iš keliolikos vaikų ir paauglių, apie kuriuos šiandien ir sukosi tiek objektyvas, tiek mūsų klausimai – sutinkame, retokas, gal kiek per retas atvejis šiose istorijose.

Ilgokai svarstėme, apie ką papasakoti – apie vaikus ar dvi moteris, kurias tie vaikai vadina „žiauriai fainomis“. Bibliotekininkė, miestelio seniūnaitė Erika Žievienė ir Eržvilko kultūros centro Vadžgirio kultūros skyriaus meno vadovė Lina Lukošienė turbūt paprašytų apskritai jų neminėti. Būtent todėl šis pasakojimas – labiau apie jas. Nors, tiesą sakant, viliamės, kad apie viską.

Vadzgirys0001
Prieš beveik šimtmetį pastatyta Vadžgirio Šv. Juozapo bažnyčia.
Vadzgirys0030
Prie jos lūkuriuoja ponia Lina – miestelio kultūrininkė.
Vadzgirys0020
Daivaras sėdi prie daugiabučio. Šįvakar jį fotografuosime nekart.
Vadzgirys0021
Kaip ir visus kitus Vadžgirio vaikus, įsitikinusius, kad tėvai nesupyks.
Vadzgirys0023
Klausiame, ar jie pažįsta Liną? „Tai aišku. Ji žiauriai faina.“
Vadzgirys0032
O Lina tebelaukia. Ji – ir sakralinės muzikos ansamblio vadovė.
Vadzgirys0024
Kartu su vaikais atėjome iki stadiono.
Vadzgirys0026
Sugalvojome ir išpildėme štai tokią kompoziciją.
Vadzgirys0028
O tada pasikalbėjome apie vietinius ir atvykstančius.
Vadzgirys0019
Deividas visą vakarą neišleido iš akių jaunesniųjų.
Vadzgirys0025
„Kai susimuša – išskiriu“, – sako Deividas. Kiti jam neprieštarauja.
Vadzgirys0011
Vadžgiryje šiuo metu gyvena apie 350 žmonių.
Vadzgirys0007
Kaip ir visuose miesteliuose – mirštančių daugiau nei gimstančių.
Vadzgirys0029
Bet yra ir statybų.
Vadzgirys0040
Yra ūkininkaujančių.
Vadzgirys0039
Yra auginančių vaikus. Tiesa, vietos mokykloje beliko keturios klasės.
Vadzgirys0002
Vadžgirio pagrindinė mokykla, tapusi Eržvilko gimnazijos skyriumi.
Vadzgirys0034
Lina, vis dar laukianti repeticijos.
Vadzgirys0038
Ansamblio nariai, laukiantys, kada leisime ramiai repetuoti.
Vadzgirys0037
Poniai Linai pažadėjome anonsuoti būsimą koncertą bažnyčioje.
Vadzgirys0036
Sakralinės muzikos ansamblio koncertas – spalio 11 dieną 19 valandą.
Vadzgirys0013
Gali būti, kad kartu su jumis šio koncerto klausysis ir kažkuris iš jų.
Vadzgirys0022
Nebent oras leis lakstyti dviračiu, kuris, sutikime, įdomesnis už koncertą.
Vadzgirys0042
O štai ten, tolumoje, dvi merginos, nenorinčios patekti į kadrą.
Vadzgirys0041
Bet galiausiai sutinkančios nusifotografuoti. Kartu su Daivaru ;)
Vadzgirys0044
O dabar sugrįžkime į pasakojimo pradžią. Prie buvusios klebonijos.
Vadzgirys0015
Temo, jaunimas skirstėsi, bet laukė dar viena pašnekovė, vakarojanti ilgiau.
Vadzgirys0049
Bibliotekininkė, Vadžgirio seniūnaitė Erika Žievienė.
Vadzgirys0053
Lina ir Erika – ilgametės kolegės, puikiai pažįstančios bendruomenę.
Vadzgirys0052
Po kurio laiko ponia Erika nusiramino, vėl šypsojosi.
Vadzgirys0054
O tada prisiminė vieną istoriją. Ir vėl susijaudino. Bet šypsojosi.
Vadzgirys0051
Liną ir Eriką Vadžgirio vaikai pavadino „žiauriai fainomis“.
Vadzgirys0055
Žmonės sako, kad vaikai niekada nemeluoja. Net ir sutemus. Iki.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

100 lietuvu apie mus 2016 06
Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą