Neseniai šis kaimas dar vadinosi Naujasodžiu, o dabar tai net ne kaimas, o Molėtų rajono Alantos miestelio dalis. Nemažo, garsaus, aplankyti tikrai verto miestelio, apie kurį būtų galima pasakoti visai kitas istorijas, nei pamatysite ir išgirsite netrukus.
Tarkim, apie Alantos dvarą, kuriame šiandien – ir dailininko Vaidoto Žuko galerija, ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus. Ar apie „Santaros-Šviesos“ suvažiavimus, vykstančius būtent čia, Alantos technologijos ir verslo mokykloje.
Ponia Vitalija, neleidusi jos vadinti ponia, šioje mokykloje keturis dešimtmečius dirbo kiemsarge. Ji prisimena žiemas, kai 4 valandą ryto jau kovodavo su pusnimis – gausiai sningant jai padėdavęs baltas daiktas, tarsi angelas, lydintis iki šiol.
O šiandien 76-erių moteris rūpinasi šviesaus atminimo vyro Jono ir dar dešimties žmonių kapais. Dalies tų žmonių ji nepažinojo. Ant dalies tų kapų jokių vardų ir nėra. Alantos (ypač buvusio Naujasodžio) bendruomenėje ponia Vitalija vadinama „bitele“, „šviesele“, „reto gerumo moterėle“. Galbūt ir jums įdomu, kodėl?