Nijolė ir jos gestakalbių klajūnų šeima – apie didžiuosius nuotykius ir klausimus „kodėl vaikai nekalba?“

Matau, guvios trijulės – dvynukių Mėtos ir Viltės bei vyresnėlio Medo mama Nijolė mojuoja man greta sostinės Užupio tilto. Mes pakeliui į Bernardinų sodą, skęstančiame šiltuose rudens atspalviuose.

Nijolės vyro Vytauto šuo asistentas Naras kaipmat išnaudoja progą niurktelti į gaivią Vilnios upę. Susitikimui su „gestakalbiais klajūnais“ (taip pavadintas Nijolės šeimos kelionių ir nuotykių dienoraštis) pasitaikė neįprastai karštas pavakarys.

Gestakalbė Nijolė mūsų fotopasakojimo cikle „Motinystė ir negalia“ atskleidžia, kad augindama girdinčiuosius vaikus pirmaisiais metais sulaukdavo artimųjų, gydytojų ir specialistų klausimų, kurie nepatiko ir atskleisdavo stiprias jų išankstines nuostatas. Vis dėlto augdami vaikai netruko įrodyti, kad įvairūs prietarai išnyksta kaip dūmas.

Kviečiame skaityti Nijolės Pivorienės pasakojimą apie motinystę. 

Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – kartu su dukromis Mėta ir Vilte, sūnumi Medu)
Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – kartu su dukromis Mėta ir Vilte, sūnumi Medu), Ryčio Ilionio nuotr.

APIE SPRENDIMĄ DĖL VAIKŲ IR KELIONĘ SU JAIS

„Labai norėjau vaikų ir žinojau, kad jų turėsiu. Man kurtumas nėra kliūtis. Kai su vyru apsisprendėme, mums artimųjų nuomonės nereikėjo, tai neturėjo įtakos mūsų sprendimui.

Mūsų šeimos didžiausias nuotykis – išvyka su vaikais į vieną pusę, t.y. be atgalinio bilieto, į Tailandą, Malaiziją, Singapūrą, Balį ir Australiją. Būtume ir toliau keliavę, bet planus sujaukė koronaviruso pandemija.“

Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – kartu su vyru Vytautu, dukromis Vilte ir Mėta bei sūnum Medu)
Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – kartu su vyru Vytautu, dukromis Vilte ir Mėta bei sūnum Medu), Ryčio Ilionio nuotr.

APIE KLAUSIMĄ: KODĖL VAIKAI NEKALBA?

„Gydytojai ir specialistai, o taip pat ir mūsų artimieji iki kol vaikams sukako maždaug 3 metai vis klausdavo, kodėl mano vaikai nekalba. Jiems tokių klausimų kilo dėl to, kad mūsų vaikai girdi, bet tuo metu dar nekalbėjo žodžiais. Tiek aš, tiek mano vyras atsakydavome, kad mūsų vaikai kalba – kalba gestų kalba.

Pamenu, tokie aplinkinių klausimai man labai nepatiko, nes tai rodydavo jų išankstinę nuostatą, kad vaikų gebėjimas kalbėti yra tiesiogiai susijęs su mano kaip mamos gebėjimu auginti vaikus. Dabar mūsų vaikai, priklausomai nuo poreikio, laisvai bendrauja žodine ir gestų kalba.“

Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – kartu su vyru Vytautu, dukromis Vilte ir Mėta bei sūnum Medu)2
Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – kartu su vyru Vytautu, dukromis Vilte ir Mėta bei sūnum Medu), Ryčio Ilionio nuotr.

APIE SPECIALIĄ „AUKLĘ“

„Kurtiesiems tėveliams būtų išsigelbėjimas ir paprasčiau, jei ligoninėse, gimdymo namuose iš karto gautų vibracinę „auklę“. Tada tėvams nereikėtų stresuoti ir medicinos personalui būtų paprasčiau žinant, kad yra reikiama techninė pagalba.

Kitas svarbus ir savaime suprantamas poreikis – tai vertimo paslaugos nėštumo, gimdymo metu ir gimus vaikui.“

Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – kartu su vyru Vytautu, dukromis Vilte ir Mėta bei sūnumi Medu)
Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – kartu su vyru Vytautu, dukromis Vilte ir Mėta bei sūnumi Medu), Ryčio Ilionio nuotr.

APIE POREIKIUS VAIKŲ, KURIE GIRDI

„Vaikams labai reikalinga logopedo pagalba. Tai aktualu kurtiesiems tėvams, kurie augina girdinčiuosius vaikus ir tarpusavyje bendrauja gestų kalba.

Kurtieji tėvai, negalėdami girdėti arba blogai girdėdami, negali daryti įtakos savo vaiko žodinei kalbai ir negali pasakyti, ar vaikas taisyklingai kalba. Sulaukus vyresnėlio, ieškojome logopedo pamokėlių, deja, valstybė tokių pamokėlių nefinansuoja, nes mano, kad nėra tikslinga tokia paslauga girdintiems vaikams iš kurčiųjų šeimų.

O kaip tik tai yra labai svarbi sritis ir mūsų kalbinti logopedai tą pripažino, jie pritaria, kad būtų tikslinga teikti tokias pamokas. Iki šiol savo vaikus vedame pas mokyklos logopedą, už tai esame dėkingi, bet nematome, kad valstybė tam skirtų dėmesį.“

Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – Nijolės dukra Mėta)
Nuotraukoje – Nijolės Pivorienės dukra Mėta, Ryčio Ilionio nuotr.

APIE TAI, KĄ SVARBU ĮVERTINTI

„Aš tikiu, kad dauguma moterų svajoja apie motinystę, bet, manau, kiekviena būsima mama dėl vaikų turi nuspręsti kartu su vyru ar artimaisiais. Labai svarbu atsižvelgti į savo negalios ypatumus ir galimybes.

Svarbu įsivertinti, ar tapimas mama nesukels komplikacijų tiek pačiai, tiek vaikui. Tai verta aptarti su specialistais. Žinoma, specialistai turi gerbti moterų norą būti mamomis, joms padėti tai patirti, nepriklausomai nuo to, kokią negalią jos turi. Jei yra menkiausia galimybė, aš manau, kad kiekviena turėtų pasinaudoti galimybe tapti mama.

O pagalbos reikia tiek nėštumo, tiek gimdymo metu, tiek ir gimus vaikui bei jį auginant. Kiekvienam tinkamai suteikta pagalba yra svarbi ir laukiama.“

Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – Nijolės dukra Viltė)
Nuotraukoje – Nijolės Pivorienės dukra Viltė, Ryčio Ilionio nuotr.

APIE SVAJONĘ IŠSIMIEGOTI

„Jei klaustumėt, apie ką svajoju va dabar, šią akimirką – tai tikriausiai kaip ir kiekviena mama: norėčiau išsimiegoti iki valios be jokio nerimo ir jaudulio bei pasimėgauti karšto gėrimo puodeliu su gero šokolado gabalėliu.“

Nijolė Pivorienė (nuotraukoje – Nijolės sūnus Medas)
Nuotraukoje – Nijolės Pivorienės sūnus Medas, Ryčio Ilionio nuotr.

APIE PAGALBĄ ŽMOGAUS, KURIS SUPRANTA

„Būtų naudingi specialūs kursai kurtiems tėvams, susilaukus girdinčių vaikų: apie bendravimą šeimoje, psichologinius ir kitus aspektus. Psichologo pagalba irgi būtų naudinga, ypač tokio žmogaus, kuris išmano kurčiųjų poreikius, jų psichologines problemas.“