Enrikos mama Olgita: „Svajoju, kad žmonės išmoktų ne tik klausytis kitų, bet ir juos išgirstų“
Kai su Olgita ir jos dukra Enrika jau ruošėmės išeiti iš Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos, pasukau galvą dešinėn ir koridoriaus gale pamačiau krūvon sustumtus senus instrumentus, belaukiančius, kol juos kažkas išveš, nes muzikos klasėse jau atsirado nauji.
Paprašiau Enrikos paskambinti didžiausiuoju – juodu fortepijonu, ant kurio galėjai aptikti ilgamečio naudojimo įspaudų ir įvairių nubrozdinimų, kuris galbūt ne visai derėjo, bet neabejotinai buvo unikalus ir vienintelis toks.
Su Olgita fotopasakojimo cikle „Motinystė ir negalia“ kalbėjomės, ką reikštų, jei žmonės pamėgintų geriau suprasti kitą, kitokį žmogų. O paraštėse liko klausimas, kaip gyventume, jei mūsų kas nors nemėgintų keisti ar pakeisti.
Kviečiame skaityti Olgitos Mackalovės pasakojimą apie motinystę.
APIE TAI, DĖL KO VERTA LABIAU PASISTENGTI
„Aš svajoju, kad žmonės išmoktų ne tik klausytis kitų, bet ir juos išgirstų. Svajoju, kad žmonės labiau pasistengtų suprasti vienas kitą.“
APIE GYVENIMĄ ČIA IR DABAR
„Visos moterys, kurios turi rimtesnių bėdų dėl sveikatos, negali toli planuoti. Gyvename čia ir dabar, kartais viskas apsiverčia vos per 5 minutes. Todėl prieinama ir operatyvi pagalba yra svarbi, o vienišoms mamoms ta pagalba dar reikalingesnė.“
APIE TAI, KĄ SUPRATO BE ŽODŽIŲ
„Kai laukiausi antros dukrytės, Enrikos, man buvo 38-eri. Žinojau, kad kai kurie aplinkiniai su kreivomis šypsenomis apkalbinėja mano nėštumą. Kartais jų reakciją suprasdavau ir be žodžių, iš kūno kalbos.“
APIE TAI, KO NIEKAD NEPAMIRŠ
„Visada prisiminsiu, kad Enrika būdama vos 4 metukų suprato, kad man pašlijo sveikata ir pati iškvietė greitąją pagalbą.“
APIE LAIKĄ, KAI RINKO DZŪKIJOS MIŠKŲ GĖRYBES
„Laukdamasi dukros patyriau didelių finansinių sunkumų. „Sodros“ darbuotojai nesugebėjo pasakyti, kad man iki motinystės išmokų – tam, kad jas gaučiau – trūksta 1 mėnesio darbo stažo. Todėl būdama nėščia sunkiai dirbau, rinkau Dzūkijos miškų gėrybes. Ginekologė net barė mane, prašė pasisaugoti, bet neturėjau kito pasirinkimo.
Jau būdama su kūdikiu apie savo psichologinę būklę net negalvojau. Socialinės paslaugos mamoms namuose, ypač po sunkaus gimdymo, ypač toms, kurios neturi ar nebeturi šeimos narių, būtų aukso vertės.“
APIE TAI, KODĖL NEREIKIA UŽSIDARYTI SAVYJE
„Linkiu nebijoti kreiptis pagalbos, neužsidaryti savyje ir tikėti, kad tarp mūsų atsiras gerų nuoširdžių žmonių – medikų, įvairių organizacijų narių, valstybės tarnautojų, kurie ne tik patars, bet ir padės.“