Legendinis kino operatorius Algimantas Mockus gyvenime nesiskyrė ir su fotoaparatu

Multimedija parengta įgyvendinant bendrą 15min ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos projektą „Fotografų Lietuva: pasakojimai vaizdais“.

Balandžio 26 d., eidamas 91-uosius metus, mirė žinomas Lietuvos kino operatorius ir fotografas Algimantas Mockus. Nuo debiuto 1957-aisiais kino juosta „Žydrasis horizontas“, daugiau nei per keturis kūrybos dešimtmečius jis dirbo su tokiais režisieriais kaip Vytautas Žalakevičius, Arūnas Žebriūnas, Marijonas Giedrys, Gytis Lukšas bei kitais. Daugelis jo filmuotų juostų, tarp kurių „Adomas nori būti žmogumi“ (1959), „Gražuolė“ (1969), „Vyrų vasara“ (1970), „Velnio nuotaka“ (1974), „Riešutų duona“ (1978), tapo lietuviško kino klasika.

Jo kūrybiniame gyvenime gausu pirmų kartų, tapusių svarbia Lietuvos kultūros istorijos dalimi: pirmoji išspausdinta spalvota nuotrauka, pirmoji spalvotų fotografijų paroda pokariu, pirmasis lietuvių vaidybinio filmo, pirmojo filmo-baleto bei pirmojo lietuviško miuziklo operatorius. Tad kūrybinėje A.Mockaus biografijoje kino kamera ir fotoaparatas buvo neatsiejami palydovai.

Šioje publikacijoje kviečiame susipažinti su A.Mockaus fotografijomis, darytomis kino aikštelėje tarp filmavimų. Nors kiekviename filme buvo atskiras fotografas, tačiau pačiam A.Mockui, fotografavusiam nuo jaunų dienų, tai buvo tartum galimybė išsaugoti atsiminimą apie savo darbą bei laiką, praleistą su kinu. Ilgainiui jis net ėmė fotografuoti filmus, prie kurių pats net nedirbo. 1979 metais jis surengė pirmąją savo parodą „Aplink kamerą“, kurioje rodė tai, kas liko už kino kameros „žvilgsnio“ – tikrąją kino kasdienybę.

Kino filmas „Adomas nori būti žmogumi“, 1958 m.
Kino filmas „Adomas nori būti žmogumi“, 1958 m.
Kino filmas „Virto ąžuolai“. Aktorius Jonas Pakulis, režisierius Gytis Lukšas, aktorius Kazys Vitkus. 1975 m.
Kino filmas „Virto ąžuolai“. Aktorius Jonas Pakulis, režisierius Gytis Lukšas, aktorius Kazys Vitkus. 1975 m.
Prie „Lietuvos kino studijos“, 1972 m.
Prie „Lietuvos kino studijos“, 1972 m.

A.Mockus gimė 1931 metų liepos 31 d. Kaune, tačiau būdamas vos dviejų savaičių su šeima apsigyveno Rygoje, kur jo tėvas buvo gavęs fizikos, chemijos ir matematikos mokytojo darbą lietuvių gimnazijoje. Beje, vėliau ir pats A.Mockus kino bei fotografų bendruomenėse pagarsės kaip puikus technologijų specialistas, skaitys paskaitas ir pagarbiai bus visų vadinamas „vaikščiojančia enciklopedija“.

Pirmą kartą į rankas fotoaparatą jis paėmė būdamas septynerių, tuomet ir padarė pirmąją nuotrauką. Fotografavimo, ryškinimo bei nuotraukų spaudimo darbų jį išmokė tėvas, pats laisvalaikiu mėgęs fotografuoti savo šeimą, kasdienybę bei visuomeninį gyvenimą.

1940-aisiais Mockų šeimyna sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Panevėžyje. Po metų prasidėjus sovietiniai pasportizacijai, dešimtmetis A.Mockus tapo fotografo Urbanavičiaus-Urbanidžio pagalbininku, kuriam spausdindavo nuotraukas. Už tai fotografas atsilygindavo fotomedžiagomis, todėl A.Mockus laisvalaikiu galėjo fotografuoti ir sau.

Vokietmečiu pinigų užsidirbdavo fotografuodamas gimnazistus, padėdamas teatro fotografui spausdinti nuotraukas, kartais gaudavo užsakymus fotografuoti net krikštynas bei vestuves.

Kino filmas „Vyrų vasara“. Aktoriai Vaiva Mainelytė, Juozas Budraitis ir režisierius Marijonas Giedrys. 1969 m.
Kino filmas „Vyrų vasara“. Aktoriai Vaiva Mainelytė, Juozas Budraitis ir režisierius Marijonas Giedrys. 1969 m.
Kino filmas „Vyrų vasara“. Aktorius Juozas Budraitis. 1970 m.
Kino filmas „Vyrų vasara“. Aktorius Juozas Budraitis. 1970 m.
Kino filmas „Žaizdos žemės mūsų“. Aktorė Irena Vasiulytė. Žemaičių Naumiestis. 1971 m.
Kino filmas „Žaizdos žemės mūsų“. Aktorė Irena Vasiulytė. Žemaičių Naumiestis. 1971 m.

Štai kaip tą metą A.Mockus prisiminė viename interviu: „Iš vieno užsakymo uždirbdavau tiek, kiek tėvas gaudavo per mėnesį, tai yra apie 200 markių. Buvau įsigudrinęs per vieną dieną atspausti iki tūkstančio kontaktinių atspaudų. Tai buvo įmanoma tik dirbant su stipria šviesa. Fotografai man jau skolindavo savo fotoaparatus, o ilgainiui aš ir pats pradėjau pirkti man reikalingą techniką. Oficialiai dirbau Šlapaičio knygyne. Kadangi ir pats Šlapaitis mėgo fotografuoti, per knygyną galėdavau apsirūpinti reikalingomis medžiagomis: popieriumi, chemikalais ir juostomis. Aš buvau vienintelis mieste juostas ryškindavęs bakeliuose. Tai anuomet buvo labai pažangu. Todėl kaip laborantas neturėjau jokios konkurencijos.“

Karo neramumams prasidėjus, šeimyna persikraustė netoli Gelgaudiškio, o netrukus apsigyveno Jurbarke. Čia A.Mockus tapo oficialiu Jurbarko miesto bei rajono pasų nuotraukų fotografu. Beje, lygiagrečiai paslapčia spausdino ir partizanų nuotraukas; negatyvus jam pristatydavo bičiulis Kazys Giedraitis pats fotografuodavęs miško brolius.

TV filmas „Neapykantos pamokos“. Režisierius Antanas Maciulevičius, aktoriai Stasys Petronaitis, Eimuntas Nekrošius, Gintaras Navickas ir kt. 1983 m.
TV filmas „Neapykantos pamokos“. Režisierius Antanas Maciulevičius, aktoriai Stasys Petronaitis, Eimuntas Nekrošius, Gintaras Navickas ir kt. 1983 m.
TV filmas „Neapykantos pamokos“. 1983 m.
TV filmas „Neapykantos pamokos“. 1983 m.
TV filmas „Amerikoniška tragedija“. Grimo bandymai. Aktorius Regimantas Adomaitis. 1980 m.
TV filmas „Amerikoniška tragedija“. Grimo bandymai. Aktorius Regimantas Adomaitis. 1980 m.

„Nors laikai buvo sunkūs, tačiau žmonės gyveno, kėlė vestuves ir krikštijo savo atžalas. Kas turėjo galimybių, visada kviesdavosi ir fotografą. Kadangi tuomet pinigai nieko nereiškė, atsiskaitoma būdavo maistu: už šešias nuotraukas gaudavau kilogramą sviesto arba lašinių“, – prisimena A.Mockus.

1946-aisiais visa šeima persikėlė gyventi į Vilnių, o A.Mockus pradėjo savarankišką gyvenimą. Šešiolikos jis debiutavo tuometinėje spaudoje kaip fotografas – „Komjaunimo tiesa“ publikavo vieną nuotrauką iš 1947 metų pavasarį vykusių Petro Cvirkos laidotuvių. Kurį laiką dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“ fotografu, o po penkerių metų surengė pirmąją po karo personalinę spalvotų fotografijų parodą žurnalo „Švyturys“ redakcijoje, vėliau eksponuotą ir „Pergalės“ kino teatre Vilniuje.

Kino dienos Klaipėdoje. 1977 m.
Kino dienos Klaipėdoje. 1977 m.
Kino filmas „Virto ąžuolai“. Rašytojas Juozas Baltušis, aktorė Monika Mironaitė, kino režisierius Gytis Lukšas, aktorius Jonas Pakulis. 1976 m.
Kino filmas „Virto ąžuolai“. Rašytojas Juozas Baltušis, aktorė Monika Mironaitė, kino režisierius Gytis Lukšas, aktorius Jonas Pakulis. 1976 m.
Kino filmas „Virto ąžuolai“. Režisierius statytojas Gytis Lukšas, fone režisierius Valdas Jakniūnas. 1976 m.
Kino filmas „Virto ąžuolai“. Režisieriai Gytis Lukšas ir Valdas Jakniūnas. 1976 m.

Kinu A.Mockus susižavėjo dar vaikystėje, kuomet būdamas penkerių su tėvu Rygoje pamatė pirmąjį filmą. Nuo tada domėjimasis vaizdų fiksavimu juostoje ir tapo jo gyvenimo aistra bei didžiausiu pomėgiu. „Kinas ir fotografija man visą gyvenimą ėjo paraleliai. Aišku, prie fotografijos praktiškai prisiliesti galėjau gerokai anksčiau. Tuo tarpu kinui reikėjo laiko“, – pasakojo A.Mockus.

Knygos vokiečių kalba, įvairios enciklopedijos bei žinynai suteikė pirmąsias žinias apie fotografijos bei kino technologijas. Dar gyvendamas Panevėžyje jaunasis Mockus susipažino su pirmojo pilnametražio lietuviško filmo „Jonukas ir Onytė“ režisieriumi Alfonsu Žibu, iš kurio gaudavo įvairios medžiagos apie kiną, taip pat kelis kartus buvo nuvykęs į Kauną, kur galėjo stebėti filmavimo darbus.

Kino filmas „Riešutų duoną“. Režisierius Arūnas Žebriūnas ir aktorius Rimgaudas Karvelis. Alanta, 1977 m.
Kino filmas „Riešutų duoną“. Režisierius Arūnas Žebriūnas ir aktorius Rimgaudas Karvelis. Alanta, 1977 m.
Miuziklo „Velnio nuotaka“ filmavimas, 1972
Miuziklo „Velnio nuotaka“ filmavimas, 1972 m.
Kino filmas „Gražuolė“. Aktorius Vaclovas Blėdis ir dailininko asistentė V.Juozėnaitė. 1969 m.
Kino filmas „Gražuolė“. Aktorius Vaclovas Blėdis ir dailininko asistentė V.Juozėnaitė. 1969 m.

Apsigyvenęs Vilniuje jis įsidarbino Lietuvos kino studijoje, kur tapo operatoriaus ir režisieriaus Leono Tautrimo asistentu. „Kadangi gerai nusimaniau technologijos srityje, iš pradžių dirbau techninės kontrolės viršininku laboratorijoje. Paskui ėmiau filmuoti. Juokdamasis sakau, kad už technines žinias man algą mokėjo, o už meną – keikė… Bet ir filmuoti man tarsi savaime sekėsi, jokių specialių mokslų juk nebuvau baigęs. Visos tam reikalingos žinios buvo sukauptos iš knygų bei praktikos fotografuojant“, – viename interviu yra pasakojęs A.Mockus.

Per tuos pirmuosius metus jam teko filmuoti įvairią medžiagą kino kronikai „Tarybų Lietuva“, tarp kurių – ir Stalino laidotuvėms skirtus mitingus Vilniuje.

Pirmieji filmai, kuriuose A.Mockus dirbo kaip antrasis operatorius, buvo „Tiltas“ bei „Kalvio Ignoto teisybė“. 1957 m. pasirodęs režisieriaus Vytauto Mikalausko „Žydrasis horizontas“ tapo ne tik pirmąja savarankiškai jo nufilmuota juosta, bet ir pirmuoju Lietuvos kino studijoje sukurtu lietuvių komandos ilgo metro vaidybiniu filmu.

Kino filmas „Velnio nuotaka“. Aktoriai Bronius Babkauskas, Regina Varnaitė, Gediminas Girdvainis, Rimgaudas Karvelis. 1974 m.
Kino filmas „Velnio nuotaka“. Aktoriai Bronius Babkauskas, Regina Varnaitė, Gediminas Girdvainis, Rimgaudas Karvelis. 1974 m.
Kino filmas „Žaizdos žemės mūsų“. Aktorius Antanas Šurna. 1971 m.
Kino filmas „Žaizdos žemės mūsų“. Aktorius Antanas Šurna. 1971 m.
Lietuvos kino studijos meno vadovas Vytautas Žalakevičius. LTSR kinematografijos komiteto pirmininkas Algimantas Brazaitis. Vilnius. 1985 liepa
Lietuvos kino studijos meno vadovas Vytautas Žalakevičius ir LTSR kinematografijos komiteto pirmininkas Algimantas Brazaitis. Vilnius. 1985 liepa

Šitaip jokių kino mokslų nebaigęs A.Mockus ilgainiui tapo vienu žymiausių kino operatorių šalia tokių meistrų kaip Jonas Gricius ar Jonas Tomaševičius. Ne vienas jo darbas buvo įvertintas aukščiausiais apdovanojimais ne tik už vaizdo kokybę, bet ir už inovatyvų sovietinės juostos panaudojimą kine.

Apie savo darbą A.Mockus yra sakęs: „Operatorius negali turėti savo braižo, nes kiekvienas filmas – tai visiškai naujas pasaulis su savo scenarijumi, stiliumi, siužetu. Tragedija, jei operatorius iš vieno filmo į kitą keliauja su tuo pačiu savo braižu. Pradėdamas kurti naują filmą operatorius turi pamiršti tai, kas buvo iki tol, ir daryti lyg pirmą kartą. Kiekvienas filmas turi savo istoriją, tad ji ir papasakota turi būti savaip. Todėl ir būtini operatoriaus pokalbiai su režisieriumi, kad drauge išsiaiškintų, kokio braižo reikia šiam darbui. Galima sakyti, kad operatoriaus tikslas – atsisakyti savo, tačiau kiekvienam filmui sukurti savitą braižą.“

Kino filmas „Naktibalda“. Režisierius Arūnas Žebriūnas ir jaunieji aktoriai. 1972 m.
Kino filmas „Naktibalda“. Režisierius Arūnas Žebriūnas ir jaunieji aktoriai. 1972 m.
TSRS kinematografininkų sekretoriatas po diskusijų. Vilnius. 1983 m.
TSRS kinematografininkų sekretoriatas po diskusijų. Vilnius. 1983 m.
Kino dienos Šiauliuose. Kino operatorius J.Gricius. 1978 m.
Kino dienos Šiauliuose. Kino operatorius Jonas Gricius. 1978 m.

Beje, 1973 metais A.Mockui viešint Amerikoje, jis net buvo kalbintas likti darbuotis Holivude, tačiau dėl buvusios politinės situacijos, šio pasiūlymo teko atsisakyti.

Ėmęs intensyviai dirbti kine, fotoaparatą jis buvo padėjęs į šoną. Tačiau nuo 1968 metų sugrįžo prie savo pirmosios „profesijos“ ir pertraukose tarp filmavimų ėmė intensyviai fotografuoti tai, kas likdavo už kadro: aktorių ir režisierių santykius, repeticijas, pokalbius, aplinką, scenografiją, kino aikštelės gyvenimą. Šitaip gausiame A.Mockaus fotografijų archyve išliko įspūdinga lietuviško kino istorijos dalis.

Nepriklausomybės laikotarpiu jis taip pat spėjo nufilmuoti kelias juostas tarp kurių – „Žalčio žvilgsnis“ 1990-aisiais bei „Žemės keleiviai“ 1991-aisiais, abi jos dirbant kartu su režisieriumi Gyčiu Lukšu.

2010 metais už kūrybinius gyvenimo pasiekimus A.Mockus apdovanotas „Ąžuolo“ statulėle, o 2018 m. jam įteikta „Sidabrinė gervė“.

Režisierius Marijonas Giedrys. Vilnius, 1972 m.
Režisierius Marijonas Giedrys. Vilnius, 1972 m.
TV filmas „Neapykantos pamokos“. 1983 m.
TV filmas „Neapykantos pamokos“. 1983 m.
Kino filmas „Žaizdos žemės mūsų“. Grimo dailininkė Marija Oržekauskaitė. 1971 m.
Kino filmas „Žaizdos žemės mūsų“. Grimo dailininkė Marija Oržekauskaitė. 1971 m.
TV filmas „Neapykantos pamokas“. Rašytojas Romualdas Granauskas ir aktorė Elena Jasnauskaitė. 1983 m.
TV filmas „Neapykantos pamokas“. Rašytojas Romualdas Granauskas ir aktorė Elena Jasnauskaitė. 1983 m.
Teatro ir kino režisierius Jonas Vaitkus. Strėva. 1985 gegužė
Teatro ir kino režisierius Jonas Vaitkus. Strėva. 1985 gegužė

Nuotraukos Algimanto Mockaus iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų

Viršelyje klasės draugo nupieštas A. Mockaus šaržas, 1945 m.

A.Mockaus portreto autorė Evgenia Levin

Tekstą parengė Gediminas Kajėnas

Vadyba Lina Zaveckytė