Amžėjanti visuomenė, socialinė atskirtis ir jaunuolių užimtumas – opus ir būtinas spręsti klausimas dažnam ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių regionui. Vienas iš efektyvių būdų – suteikti platų personalizuotų socialinių paslaugų tinklą. Tai jau pradėjęs daryti Joniškis džiaugiasi rezultatais – čia jau kone nebeliko vaikų, gyvenančių institucinėje globoje, padidėjo negalią turinčių žmonių užimtumas ir gerokai išaugo vaikų, lankančių dienos centrus, skaičius.
Galiausiai pradėtos teikti ir kompleksinės paslaugos šeimoms – nuo mediacijos iki psichologinės pagalbos, ko teigiami rezultatai jau matyti. Bet sustoti neketinama, jau suplanuota ir ketinama įgyvendinti daugiau žingsnių, kurie leistų joniškiečiams gyventi oriau, o asmenims, turintiems negalią ar sveikatos problemų – kuo ilgiau išlikti namų aplinkoje ar net gyventi savarankiškai.
Gyvenimas kiekvienam
„Kiekvienas žmogus nori jaustis reikalingas, gyventi oriai“, – teigia Džeirana Aleknavičienė, vadovaujanti Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centrui. Jame spalio vidury apskritojo stalo diskusijai susirinko savivaldos ir įvairias socialines paslaugas teikiančių įstaigų atstovai. Aptarti esminiai dalykai, kuriuos pastaraisiais metais Joniškiui pavyko įgyvendinti socialinės atskirties, užimtumo ir gyventojų įgalinimo srityje, bei sudėti aptarti akcentai, kaip Joniškis mato save ateity.
Didelės dalies darbų, kaip atkreipė dėmesį diskusijos dalyviai, nebūtų pavykę įgyvendinti be Europos Sąjungos investicijų, kurios tampa pagrindine atspirtimi ir ateities darbams. Vienas iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų periodo prioritetų – „Socialiai atsakingesnė Lietuvai“, šios srities klausimams bus skiriamas didelis dėmesys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, plačiam spektrui priemonių, kurios skirtos mažinti socialinę atskirtį, nedarbą ir spręsti kitas pažeidžiamų grupių problemas, įgyvendinti mūsų šalyje planuojama skirti per 770 mln. Eurų ES fondų lėšų.
Anot SADM atstovės, galima būtų išskirti kelias esmines investicijų kryptis – pažeidžiamų grupių įsidarbinimas bei grįžimas į darbo rinką, socialinės integracijos paslaugos, užtikrinant pagalbą visiems, kam jos reikia, perėjimas nuo institucinės globos iki bendruomeninių paslaugų, kompleksinių paslaugų šeimai plėtojimas, integrali pagalba bei socialinio būsto paslaugų plėtra, paslaugų senjorams skirtų paslaugų infrastruktūros plėtojimas.
ES investicijų prioriteto „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ siekis – didinti užimtumą, spręsti socialinės atskirties, skurdo mažinimo, pažeidžiamų grupių įveiklinimo, institucinės globos pertvarkos ir lygių galimybių problemas.
Lėšos skirtos pažeidžiamų grupių įtraukimui į darbo rinką ar įvairias užimtumo veiklas. Taip pat – kompleksinėms paslaugomis šeimoms, susitelkiant būtent į tas priemones, kurios reikalingos konkrečiam atvejui – nuo vaikų užimtumo, higienos, gyvenimo įgūdžių mokymo, tėvų priklausomybių, psichologinių problemų sprendimo ar net mediacijos paslaugų.
Vienas iš svarbiausių investicijų prioritetų – institucinės globos pertvarka, kuria siekiama, kad kuo daugiau vaikų gyventų gyventose šeimose ar bendruomenėje. ES investicijos taip pat bus naudojamos įgyvendinant socialines paslaugas senjorams, vienišiems žmonėms ir asmenims su negalia. Siekiama jiems suteikti visą reikalingą pagalbą, kad jie kuo ilgiau galėtų gyventi savo namuose, būti emociškai ir fiziškai savarankiški.
Atsakingesnis Joniškis – yra kuo pasidžiaugti
Joniškio rajono savivaldybės administracijos, socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyr. specialistė Aušra Jakūnienė tikina, kad šiandien regione yra teikiamos labai plataus spektro socialinės paslaugos – bene viskas, ko reikia gyventojams. Pašnekovė džiaugiasi, kad Joniškyje laukti vienų ar kitų socialinių paslaugų gyventojams netenka ilgai, eilių nėra, dažniausiai paslaugos suteikiamos labai operatyviai. Pašnekovė tikino, kad pasidžiaugti tikrai yra kuo, ir ne vienu dalyku, tačiau išskyrė institucinės globos keitimą bendruomeninėmis paslaugomis. A. Jakūnienės teigimu, didžiulis Joniškio pasiekimas, kuriuo džiaugiasi visi, jog regione jau beveik nebeliko vaikų, kurie augtų institucinėje globoje. Jų liko vos keli, tačiau tikimasi galutinai išspręsti ir šį klausimą – tai didžiulis laimėjimas.
Atsakydama į klausimą, ko dar šiandien Joniškiui labiausiai trūksta, ko link dar judama, specialistė įvardijo didesnį dėmesį paslaugų kokybei ir inovacijoms bei paslaugoms, skirtoms vyresnio amžiaus gyventojams.
„Planuodami socialinių paslaugų plane numatytas priemones, stengiamės plėsti gyventojų integraciją, o planuojant socialinių paslaugų teikimą, atsižvelgti į jų kokybę. Ko dar trūksta? Manome, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti inovacinėms paslaugoms ir pagalbai, atliepiant dabartinius gyventojų poreikius. Norime daryti tai, kas užtikrintų mūsų gyventojų socialinį ir fizinį savarankiškumą bei galimybės kuo ilgiau gyventi savo namuose“, – trumpai apie planuojamų darbų kryptį kalbėjo A. Jakūnienė.
Dėmesys jaunimui
Jaunimo užimtumas, socialinis gyvenimas bei jo įgūdžiai – itin svarbu kalbant tiek apie šių dienų, tiek apie ateities visuomenę. Tai, kaip atrodys Joniškis po dešimt ar dvidešimt metų, priklauso nuo jaunuolių, į kurių gyvenimo kokybę bei įgūdžius reikia investuoti šiandien. Joniškio rajono Švietimo centro vadovė Rasa Kelpšienė tikina, kad šia linkme daroma nemažai, yra kuo pasidžiaugti, tačiau užsibrėžta ir nemažai ateities tikslų.
Matomas didelis jaunuolių dienos centrų poreikis, todėl džiaugiamasi, kad neseniai pradėjo veikti Atviras jaunimo centras, kuriame jaunuoliai randa ne tik bendrystę vieni su kitais, įdomios veiklos, bet ir gali įgyti įvairių įgūdžių, o galiausiai gauti ir psichologinę pagalbą. Pašnekovė tikino, kad dienos centrų paklausa šiuo metu net viršija pasiūlą, taigi akivaizdu, kad ši paslauga yra labai reikšminga. R. Kelpšienė pridūrė, kad ateityje planuojama vystyti kuo daugiau paslaugų, kurios pritrauktų jaunuolius prie turiningo laisvalaikio leidimo ir tolintų nuo žalingų įpročių, netinkamos veiklos. Kad to Joniškio jaunimui labai reikia, pasak moters, įrodo ir vasaros stovyklos, kurių populiarumas kasmet tik auga.
Šeimoms būtent tai, ko reikia
Kone visos socialinės paslaugos daugiau ar mažiaus sukasi apie šeimą – senelius, tėvus ir vaikus. Su visomis šiomis sritimis dirbanti ir pažeidžiamų šeimų gerovę užtikrinti besistengianti Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė Alma Bačianskienė įsitikinusi, jog vienas iš esminių dalykų – suvokti priežastis ir suteikti tokias paslaugas, kokių būtent reikia. Tam, anot jos, labai padeda „Kompleksinės pagalbos šeimoms“ paslauga.
Pašnekovė tikino, kad šiandien šeimai reikalingų socialinių paslaugų paketas kiek keičiasi. Nors anksčiau opiausiais buvę iššūkiai – atskirtis, nedarbas ar priklausomybė dar yra, vis dažniau tenka spręsti skaudžius skyrybų klausimus. Jie paliečia visus, o labiausiai vaikus. Taigi, pavyzdžiui, teikiama mediacijos paslauga, neretai yra labai reikšmina, padeda išspręsti daug dalykų ir užbėgti gilesnėms problemoms už akių.
Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro vadovė Džeirana Aleknavičienė savo ruožtu atkreipė dėmesį į asmenų su psichine negalia užimtumą ir orų gyvenimą. Įvairaus pobūdžio socialines paslaugas centras teikia apie 400 žmonių ir visais atvejai, tai – labai svarbu.
Integrali pagalba, kuri suteikiama namuose maždaug 90 asmenų, yra kone gyvybiškai svarbi. Tai senyvo amžiaus ar sergantys žmonės, kurie jau nebegali pasirūpinti savimi, bet nori oriai gyventi savo namuose, tikino centro direktorė: „Mūsų darbuotojai atveža jiems reikalingus maisto produktus, nuperka vaistų, vyksta kartu į gydymo įstaigą.“
Dž. Aleknavičienė pridūrė, kad kita centro teikiama paslauga – perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų – irgi labai svarbi. Žmonės su psichine negalia kasdien atvyksta į socialines dirbtuves, kuriose neria, mezga, pina krepšius. „Taip jie integruojami į mūsų visuomenę. Jiems tai yra labai svarbu. Prieš atvykdami į mūsų centrą jie nemokėjo užsirišti batų, valgyti su peiliu ar šakute, o dabar tai visiškai kito savarankiškumo žmonės“, - tikino moteris. Pasak Dž. Aleknavičienės, tai suteikia jiems gyveno prasmę, jausmą, jog jie yra visuomenės dalis, o nuostabius jų darbus neretas šalies gyventojas gali nusipirkti įvairiose miestų mugėse.
ES investicijomis įgyvendinamomis priemonėmis sprendžiami ir ilgalaikės priežiūros, socialinės gerovės paslaugų bei socialinės atskirties mažinimo bei užimtumo klausimai. Šiam prioritetui įgyvendinti Lietuvai skirta 709 mln. eur.
Įgyvendinant prioriteto siekius, planuojama, kad visoje Lietuvoje 75 tūkst. dalyvių bus įtraukti į užimtumo ir grįžimui į darbo rinkas sutelktas paslaugas, 75 tūkst. šeimų gaus konkrečias jiems reikalingas socialines paslaugas – nuo skurdo mažinimo iki mediacijos, taip pat bus sukurta daugiau kaip 2,7 tūkst. naujų socialinio būsto vietų, o daugiau kaip 6 tūkst. asmenų gaus pilnavertę pagalbą – nuo nuvežimo iki gydymo įstaigos iki aprūpinimo maistu, kad galėtų kuo ilgiau gyventi namuose.
Beveik 8 mlrd. eurų ES fondų investicijų
2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos Lietuvoje biudžetas – beveik 8 mlrd. eurų. Pagal Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos nukreiptos ir paskirstomos šiose pagrindinėse srityse.
„ESminiai pokyčiai“
„ESminiai pokyčiai“ – tai tęstinės Finansų ministerijos įgyvendinamos informacinės kampanijos „ESminiai pokyčiai 2024“ dalis.
Šia kampanija siekiama pristatyti ES investicijų pažangą, kuri įvyko pastaraisiais metais. Iki lapkričio vidurio „ESminių pokyčių“ komanda keliauja per 20 miestų ir miestelių.