Bookswap.lt pristato: 10 knygų, kurias tikrai rasite BOOKSWAP
Lietuvos skaitytojai jau spėjo pamilti knygų mainų platformą BOOKSWAP ir dažnai savo norimą knygą randa būtent čia. Naujienos čia išgraibstomos akimirksniu, tačiau skatiname nepamiršti ir senesnių, dėmesio vertų knygų, kurias čia rasite ir gausite greitai, tuo pačiu sau dovanodami didžiulį skaitymo malonumą. Kad išsirinkti būtų lengviau, tinklaraštininkė Knygų dama atrinko 10 vertingų skaitinių, kuriuos tikrai rasite BOOKSWAP.
Colleen McCulough
„Angelėlis“
(„Tyto alba“, vertė Gabriekė Kotok)
Tai viena šmaikščiausių ir linksmiauių McCullough knygų, pasakojanti jaunos merginos, trokštančios patirti gyvenimą, istoriją. Harieta Persel gyvena drauge su itin konservatyvių pažiūrų šeima, dalijasi kambariu su močiute ir neranda išeities, kaip ištrūkti iš savo narvelio. Darbe susipažinusi su Pepe, Harieta be galo susidomi jos gyvenamąja vieta. Tai Kings Krosas, visų apkalbamas ir blogai vertinamas rajonas, kuriame gyvena tik „kvailiai, bohemos žmonės ir kekšės“. Harieta svajoja pamatyti kitokį gyvenimą, laisvus žmones, tad nieko nelaukdama išsinuomoja kambarį name, kur ir prasideda jos linksmoji kelionė.
George Sand
„Indiana“
(Tyto alba“, vertė P. Klimas)
Dauguma George Sand pamilo dėl jautriosios jos knygos „Mažoji fadetė“, tačiau ir „Indiana“ yra verta lygiai tokio pat dėmesio. Istorija pasakoja apie jauną merginą Indianą, ištekėjusią vos šešiolikos už pagyvenusio pulkininko. Mergina ištekėjo nepažindama nei savo būsimo vyro, nei savęs, nei tikrų jausmų. Indiana nėra laiminga, tačiau niekam pasiguosti negali. Šalia jos – tik jos vyras bei pusbrolis Ralfas. Į Indianos kaimynystę gyventi atsikelia jaunas gražuolis Remonas. Remonas – pagarsėjęs donžuanas, jau spėjęs apsukti galvą ne vienai merginai, įskaitant ir Indianos tarnaitę Nuną. Kartą naktį lankydamas Nuną Remonas pamato Indianą ir iškart įsimyli. Nors Indiana, niekada nepatyrusi karštų jausmų, bijo juos priimti, galų gale pati pamilsta Remoną. O tai sugriauna ne tik jos, bet ir dar kelis gyvenimus.
Dorothy Koomson
„Moteris, kurią jis mylėjo“
(„Alma littera“, vertė Jovita Liutkutė)
Į šios autorės kūrybą dėmesį atkreipti turėtų Diane Chamberlain ir Jodi Picoult gerbėjai. Libė ir Džekas – sutuoktinių pora. Džekui Libė – antroji žmona. Pirmąją, Evą, jis prarado. Džekas niekaip negali susitaikyti su Evos mirtimi, ir tai apkartina gyvenimą Libei. Jai sunku matyti bendruose namuose kaupiamus pirmosios žmonos daiktus, girdėti, kaip per sapnus vyras jos šaukiasi ar net ją pačią painioja su Eva. Libė vis labiau gręžiasi nuo vyro negalėdama tikėti jų bendra laime. Tačiau tam tikriems įvykiams susiklosčius, Libė sužino, jog pirmoji Džeko žmona turėjo daug paslapčių. Pradėjusi jas aiškintis, Libė atranda senus Evos dienoraščius, kurie atskleidžia tokias paslaptis, apie kurias ji net pagalvot negalėjo. Sunki vaikystė, bėgimai iš namų, nepadorūs darbai ir viso to pasekmės. Skaitydama dienoraščius Libė nejausdama įsitraukia į labai pavojingą žaidimą.
Jacqueline Susann
„Meilės mašina“
(„Alma littera“, vertė Rima Kardelytė)
Susann – viena garsiausių amerikiečių autorių, savo romanuose narpliojusi auksinio Holivudo užkulisius. Nors jos knygos skaitosi lengvai, kartu jos nagrinėja ir tviskančio gyvenimo sudėtingumą. Šioje knygoje ji kalba apie „žvaigždžių ligos“ pasekmes ir laimę, kurią sunku rasti, net jei visas pasaulis tavęs geidžia. Robinas – žymus televizijos veidas, sėkmingai kopiantis karjeros laiptais. Iš vietinio kanalo žinių pranešėjo tapęs žymiausiu šalies laidų vedėju. Robinas – tai žmogus, neturintis rūpesčių. Ne dėl to, jog jų nėra, o dėl to, jog jis nieko nesureikšmina. Nesureikšmina tiek bėdų, tiek ir santykių su jį mylinčiomis merginomis. Jis gyvena šia diena. Tačiau toks požiūris slepia jo prisiminimus, vaikystę ir tikrąją jo asmenybę. Juo žavisi tiek garsiausias Amerikos modelis, tiek jo viršininko žmona, tiek keistuolė aktorė ir net pažįstamas homoseksualas. Tačiau Robinui vis vien.
Stefan Zweig
„Permainų svaigulys“
(„Alma littera“, vertė Loreta Kavolė)
Pasiilgę vertingos klasikos – atkreipkite dėmesį į Stefan Zweig knygą „Permainų svaigulys“. Kristina Hoflėner – jauna mergina, dirbanti pašte, kasdien rūšiuojanti laiškus ir siuntinius, prižiūrinti pasiligojusią motiną. Ji nieko iš gyvenimo nesitiki, nieko netrokšta ir nėra mačiusi nė menkiausios prabangos. Kristina prie to pripratusi. Tačiau vieną dieną ji gauną kvietimą apsilankyti savo turtingų giminaičių namuose ir paviešėti. Kristina susikrauna savo skurdų lagaminą ir išsiruošia į savo gyvenimo kelionę. Atvykusi pas savo tetą ir dėdę, ji pasijaučia neapsakomai blogai – ją supa pasipuošę, įmantrūs, skoniu ir prabanga besimėgaujantys žmonės. Mergina pasijaučia visiškai ne savo vietoje. Tai pastebėjusi teta imasi Kristinos projekto – paversti ją aukštuomenės dama. Merginai priperkama brangių suknelių, pakeičiama šukuosena, ji supažindinama su elitiniu jaunimu. Ir ilgainiui „skolinta prabanga“ Kristinai tampa įprasta kaip nuosava oda. Pasklidus negražioms apkalboms, teta ją išsiunčia merginą atgal į namus. Ji nebesugeba grįžti prie skurdaus gyvenimo. Paragavusi rojaus vaisių, ji griežtai atsisako grįžti prie pilkos kasdienybės. Kito pasirinkimo nebuvo, kol ji nesutiko taip pat mąstančio jaunuolio.
Amor Towles
„Gero tono taisyklės“
(„Svajonkių knygos“, vertė Jūratė Žeimantienė)
1937 metai. Dvi draugės – Eva ir Katerina – dviese nuomojasi kambarėlį, gyvena ganėtinai skurdžiai. Tačiau Dievas jas abi dosniai apdovanojo grožiu – tuo jos ir naudojasi. Lankosi salonuose, bendrauja su turtingais vyrais ir leidžia jiems jomis rūpintis. Viename iš tokių vakarėlių jos susipažįsta su Tinkeriu Grėjumi. Turtingas verslininkas be galo susižavi merginomis ir jie tampa neišskiriami. Eva – drąsi, iššaukiančiai besielgianti mergina iškart imasi plano ištekėti už Tinkerio, tačiau vyro akys vis dažniau krypsta į droviąją Katią. Tačiau avarija, į kurią jie patenka visi trys – apverčia viską aukštyn kojom. Eva lieka sužalota ir subjaurota, o Katia turi išmokti gyventi viena.
David Mitchell
„Sleido namas“
(„Tyto alba“, vertė Laimantas Jonušys)
„Sleido namas“ – vieną istoriją jungiantys penki atskiri pasakojimai. Kas devynerius metai nykiame skersgatvyje pasirodo mažos geležinės durelės, kurios veda į paslaptingąjį Sleido namą. Į jį gali patekti tik išskirtiniai, ypatingas sielas turintys žmonės. Į namą patekti gali, o išeiti šansų nėra. Name tave pasitinka paprastai atrodantys žmonės ar patenki į paprastas gyvenimiškas situacijas. Vėliau viskas ima keistis – atsiduri lyg košmare, paranormalioje situacijoje, bet kelio atgal nėra. Įprastas pasakojimo stilius pasikeičia į haliucinacijas ar net psichodelinį pasakojimą. Kas devynerius metus namą aplanko vis kitokie žmonės – nuo keisto paauglio, gyvenimu nusivylusio policininko ar net būrelio jaunuolių, tiriančių paranormalius reiškinius. Džiaugsmas pasiilgusiems unikalios siaubo literatūros.
Diane Chamberlain
„Pribuvėjos išpažintis“
(„Alma littera“, vertė Regina Šeškuvienė)
Visi laukiame Diane Chamberlain knygų naujienų, tačiau ir senesni jos romanai ne ką prastesni, o daug kas sako, kad net geresni. Tai knyga apie trijų moterų draugystę ir jos paslaptis. Noelė, Emerson ir Tara – geriausios draugės nuo koledžo laikų. Dabar moterys jau brandžios. Tara ir Emerson abi augina paaugles dukteris, o Noelė ilgą laiką dirba pribuvėja. Noelės gyvenimas visada buvo paslaptingas – lygiai tokia pati ir jos mirtis. Noelė nusižudo ir niekas nesumoja kodėl. Draugės pradeda ieškoti kabliukų ir pačios to nenorėdamos atkapsto gyvenimą griaunančias paslaptis. Noelė turėjo jų tiek daug, jog sveiku protu sunku suvokti.
Šią knygą rasite čia.
Nicolas Barreau
„Paryžius visada gera mintis“
(„Sofoklis“, vertė Lina Žukauskaitė)
Nostalgiškų, jaukių, kepiniais kvepiančių ir šiltų pasakojimų mėgėjai turi atkreipti dėmesį į šią knygą. Rozali – jauna prancūzaitė, nuo vaikystės dievinanti mėlyną spalvą. Viskas, kas ją supo, buvo šios spalvos. Net tortus ji tokius kepdavo. Mergina be galo mėgsta piešti. Su laiku vaikiškos keverzonės virto dailiais piešiniais. Ji dirba savo įkurtoje atvirukų bei raštinių reikmenų krautuvėlėje, piešia sveikinimus pagal individualius užsakymus, parenka širdžiai mielas citatas. Rozali vis dar tiki rašyto sveikinimo magija. Kiekvienais metais mergina pati sau nusipiešia atviruką, užrašo ant jo didžiausią savo troškimą ir įveikusi visus Eifelio bokšto laiptelius jį paleidžia pavėjui. Netikėtai Rozali sulaukia žymiausio prancūzų vaikų knygų autoriaus pasiūlymo iliustruoti jo knygelę. Ji su malonumu to imasi. Tas knygas ji išstato vitrinoje kaip savo darbų reklamą. Tačiau neilgai trukus knyga jos gyvenime sukelia audrą. Jaunas amerikietis įsiveržęs į jos parduotuvę apkaltina knygos autorių plagiatu. Rozali imasi aiškintis, kas sieja amerikietį ir rašytoją.
Dinah Jefferies
„Arbatos plantatoriaus žmona“
(„Baltos lankos“, vertė Inga Stančikaitė)
Tai knyga, kuri ne tik dovanos intrigą, šeimos paslaptis ir meilės trikampius, bet ir parodys arbatos atsiradimo kelią, istoriją ir subtilybes. Istorija pasakoja Gven ir Lorenso santuokos istoriją. Jaunoji Gven atvyksta gyventi į Ceiloną, kur jos vyras turi didžiulę plantaciją ir savo verslą. Kartu su jais gyvena Lorenso sesuo Veritė, kuri nuo pirmų dienų rodo neprielankumą Gvendolinai. Aplink juos nuolat sukasi buvusi Lorenso meilužė Kristina, kuri nesibodi rodyti švelnumo Lorensui. Gven dėl visų šių veiksmų neranda sau nei vietos, nei ramybės. Prie visa ko, Lorensas atsisako miegoti bendrame kambaryje, nors dievagojasi mylintis savo žmoną. Neilgai trukus Gvendolina pradeda įtarti, jog šeimą slegia paslaptys ir ji imasi jas aiškintis.
Susidomėjote kuria nors knyga? Ją tikrai rasite platformoje BOOKSWAP, kur turimas knygas galite patogiai ir greitai išmainyti į naujas istorijas! O jei ieškote knygos, kurios ten nėra, įsidėkite ją į norų sąrašą ir gaukite pranešimą vos ji pasirodys mainų platformoje.