Ar žinote, kokios bylos buvo reikšmingiausios Lietuvos valstybei ir padarė didelę įtaką jos raidai? 15min ir 25 metus švenčiantis Konstitucinis Teismas siūlo prisiminti ir iš arčiau susipažinti su svarbiausiomis bylomis, kurios keitė mūsų valstybę.

Kiekvieną savaitę jums pristatysime po naują projekto „Bylos, pakeitusios Lietuvą“ multimediją. Pirmoji – mirties bausmės išaiškinimas. Mirties bausmės panaikinimas buvo siejamas su naryste Europos Sąjungoje. Jeigu ne ši byla, nežinia kokių sunkumų Lietuvai būtų kilę. Kita vertus, šios bylos galėjo iš viso nebūti.

Konstitucinis Teismas (KT) 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime aiškiai patvirtino, kad mirties bausmė yra už teisės ribų. Jame konstatuota, kad Baudžiamajame kodekse už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis numatyta mirties bausmė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Tačiau šios bylos galėjo nebūti: politikai galėjo ir patys nuspręsti dėl mirties bausmės panaikinimo. Tačiau jie nedrįso to padaryti ir atsakomybę perkėlė KT. Jeigu mirties bausmė nebūtų buvusi panaikinta, vargu ar Lietuva būtų tapusi ES nare. 

KT nutarimo priėmimo metu mirties bausmė buvo vertinama prieštaringai. Jos įtvirtinimą baudžiamuosiuose įstatymuose palaikė ne tik nemaža visuomenės dalis (sprendžiant iš visuomenės apklausų duomenų, apie 70–80 proc.), bet ir valstybės institucijų atstovai. 

Kokie buvo politiniai argumentai panaikinti mirties bausmę?

Nors mirties bausmę jos šalininkai matė kaip neva veiksmingą sunkių nusikaltimų prevencinę priemonę, kriminologai akcentavo, kad mokslinio ryšio tarp mirties bausmės ir nusikalstamumo nustatyta nėra – mirties bausmės buvimas ar nebuvimas neturi įtakos nusikalstamumui šalyje.

Tarptautinėje bendruomenėje aiškiai ryškėjo tendencijos panaikinti mirties bausmę. Mirties bausmės atsisakymas buvo narystės ES sąlyga. Seimas nerado pakankamai įtikinamų argumentų, kad pats priimtų sudėtingą sprendimą dėl mirties bausmės panaikinimo. Girdėjosi netgi siūlymų šį klausimą patikėti tautos referendumui. Vis dėlto Seimo narių grupės iniciatyva jis buvo perduotas spręsti KT. 

Į KT kreipėsi 42 Seimo nariai, kurie iškėlė abejonę, ar mirties bausmė atitinka Konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias prigimtinių teisių ir gyvybės apsaugą bei draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokio pobūdžio bausmes. Taip mirties bausmės praktika tapo nebe politiniu, o konstituciniu klausimu.

Įdomu tai, kad nagrinėjant bylą KT tiek pareiškėjo (Seimo narių grupės), tiek suinteresuoto asmens (Seimo) atstovo nuomonės visiškai sutapo. Kitaip tariant, abu svarbiausi proceso dalyviai vieningai pritarė mirties bausmės panaikinimui. 
 

Bylos nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į problemos sudėtingumą, KT stengėsi įvertinti tiek teisinius argumentus, tiek moralinius, etinius, psichologinius ir kitus aspektus. Šiuo tikslu KT paprašė, kad nuomonę pateiktų įvairios institucijos – Europos teisės departamentas, Teisės institutas, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos teisės akademija, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Seimo komitetai, Generalinė prokuratūra, tradicinių konfesijų centrai, Lietuvos politinių kalinių bendrija, Lietuvos gydytojų sąjunga ir kt. 

Bylos rengti buvo paskirti ne vienas, kaip įprasta, o du teisėjai – Vladas Pavilonis ir Jonas Prapiestis.

KT, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis numatyta mirties bausmė prieštarauja trims Konstitucijos straipsniams.

Tai 18 straipsnis („Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“), 19 straipsnis („Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“) ir 21 straipsnio 3 dalis („Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes“). 

Kitaip tariant, KT pripažino, kad mirties bausmė yra nesuderinama su konstitucine prigimtinių žmogaus teisių, žmogaus gyvybės ir orumo apsauga.

KT argumentai. Kodėl mirties bausmė nesuderinama su prigimtinių žmogaus teisių apsauga?

KT pažymėjo, jog prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos yra neatskiriamos nuo individo, nesusietos nei su teritorija, nei su tauta. Prigimtines teises žmogus turi nepriklausomai nuo to, ar jos yra įtvirtintos valstybės teisės aktuose. Jas turi kiekvienas žmogus. Tai reiškia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji žmonės. 

KT iš prigimtinių teisių išskyrė ypatingas vertybes – žmogaus gyvybę ir orumą. Pasak KT, šios vertybės yra aukščiau įstatymo. Konstitucijos paskirtis yra užtikrinti šių vertybių gynimą ir gerbimą. Šie reikalavimai keliami visų pirma pačiai valstybei. Konstitucija nenumato jokių išimčių, kurios valstybės vardu leistų atimti gyvybę. 

KT argumentai. Kodėl mirties bausmė nesuderinama su žmogaus gyvybės apsauga? 

KT pabrėžė, kad demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausiąja vertybe. Konstitucija reikalauja įstatymais užtikrinti teisę į gyvybę. Teisinis reguliavimas kartu su moralės, religijų ir kitomis socialinėmis normomis pirmiausia skirtas žmogaus teisei į gyvybę saugoti. Atskirą grupę sudaro baudžiamojo įstatymo normos, numatančios atsakomybę už neteisėtų veiksmų, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę, padarymą. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad žmogaus gyvybė saugoma grasinant padariusiam tyčinį nužudymą kaltininkui taip pat atimti gyvybę. Todėl kyla klausimas, ar toks teisės į gyvybę gynimas baudžiamuoju įstatymu atitinka Konstitucijoje įtvirtintą apsaugą. 

Kaip pažymėjo KT, bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės apskritai. Teisė į gyvybę yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė. Ji nedaloma. Arba gyvybė yra, arba jos nėra. Paskyrus mirties bausmę ir ją įvykdžius, žmogaus gyvybės nebelieka. Kartu paneigiama ir šio žmogaus prigimtinė teisė į gyvybę, kurią gina Konstitucijos norma. 

KT įžvelgė, kad skiriant mirties bausmę neatmestina ir klaidos galimybė. Įvykdžius mirties nuosprendį nebėra jokių galimybių šią klaidą atitaisyti. Jau pati tikimybė, kad mirties bausme gali būti nuteistas asmuo, nenusipelnęs jos ar visiškai nekaltas, nesiderina su Konstitucijoje garantuota teise į gyvybę. 
 

KT argumentai. Kodėl mirties bausmė nesuderinama su žmogaus orumo apsauga? 

KT mirties bausmę taip pat vertino per Konstitucijos draudžiamo elgesio prizmę, t. y. per draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokio pobūdžio bausmes. Šiuo aspektu KT pabrėžė visuotinai pripažįstamą mirties bausmės žiaurumą, iš kurio paties kyla nuteistojo orumo pažeminimas. 

Žiaurumas pasireiškia tuo, kad įvykdžius mirties nuosprendį kartu yra paneigiama ir nusikaltėlio žmogiškoji esmė, jis netenka bet kokio žmogaus orumo, nes valstybė asmenį tuomet traktuoja tik kaip objektą, kuris turi būti pašalintas iš žmonių bendrijos. 

KT atkreipė dėmesį į tai, kad nuolatos kartojami žiaurumo aktai negali nedaryti įtakos visos visuomenės psichologinei būsenai, taip pat pakantumo nuolatiniam žiaurumui ugdymui. 

Koks buvo tarptautinės bendrijos požiūris?

Priimant KT nutarimą taip pat buvo atsižvelgta į tarptautinės bendrijos požiūrį į mirties bausmę. Europos Tarybos ir ES dokumentų analizė tuo metu akivaizdžiai parodė, kad mirties bausmės panaikinimas tampa visuotinis. 

KT nutarime pabrėžta, kad šiuolaikinėje Europos šalių baudžiamojoje teisėje pastebima akivaizdi tendencija: kriminalinė bausmė turėtų derinti bausmę su žmoniškumo, pagarbos žmogui, jo orumui išsaugojimu, o bausmės tikslas būtų atkurti nusikaltimu pažeistą tvarką ir užtikrinti žmonių saugumą. Svarbu yra nusikaltimą padariusio asmens resocializacija, jo pagarbos įstatymams ugdymas per bausmės atlikimo laiką. Bausmės neturi būti griežtesnės negu reikia tam, kad padaręs nusikaltimą asmuo pasitaisytų, t. y. ateityje nebenusikalstų. 

Šiame kontekste KT pabrėžė, kad Lietuvos valstybė laiko save lygiateise tarptautinės bendrijos nare, pripažįsta tarptautinės teisės principus ir normas, todėl šalies gyventojams negali taikyti iš esmės kitokių standartų.

Visuomenės saugumas. KT nutarime taip pat nurodė svarbiausią priežastį, kodėl dauguma žmonių reikalauja maksimaliai griežtų bausmių ir yra linkę pritarti mirties bausmei. Tai – realaus saugumo trūkumas. Todėl, pasak KT, ypač svarbu ne tik išspręsti klausimą, ar galima panaikinti mirties bausmę, bet ir realiai užtikrinti žmonių saugumą. 

KT nutarimo pasekmės

Priimtas KT nutarimas turėjo reikšmingų pasekmių. Tai: 

Mirties bausmės panaikinimas. Visų pirma, 1998 m. buvo pakeistas Baudžiamasis kodeksas, o mirties bausmė buvo panaikinta nacionaliniu lygmeniu. Be to, panaikinti mirties bausmę įsipareigota ir tarptautiniu lygmeniu: 1999 m. Lietuva ratifikavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 6 dėl mirties bausmės panaikinimo, 2003 m. – Protokolą Nr. 13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais.

Bausmių sistemos humanizavimas. KT nutarimas buvo didžiulis žingsnis humanizuojant bausmių sistemą. Šia byla pradėta plėtoti prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių kaip neatšaukiamų, neatskiriamų nuo individo, nesusietų nei su teritorija, nei su tauta, samprata. 

Šios teisės ir laisvės yra neatimamos, nes sudaro žmogaus orumo pamatą. Jos negali būti paneigiamos net referendumu, nes šios vertybės kartu su valstybės nepriklausomybe ir demokratija sudaro Lietuvos valstybės pamatą.

Pagarbos tarptautinei teisei įtvirtinimas. Šioje byloje pradėta formuoti samprata, kad pagarba tarptautinei teisei ir europiniai žmogaus teisių apsaugos standartai laikytini minimaliais konstituciniais standartais.