Ar žinote, kokios bylos buvo reikšmingiausios Lietuvos valstybei ir padarė didelę įtaką jos raidai? 15min ir 25 metus švenčiantis Konstitucinis Teismas (KT) siūlo prisiminti ir iš arčiau susipažinti su svarbiausiomis bylomis, kurios keitė mūsų valstybę.

Kiekvieną savaitę jums pristatysime po naują projekto „Bylos, pakeitusios Lietuvą“ multimediją. Vienuoliktoji – apie seksualinį priekabiavimą.

KT  2017 m. gruodžio 9 d. priimtoje Seimo nario Kęstučio Pūko apkaltos bylos išvadoje patvirtino, kad seksualinis priekabiavimas yra diskriminacijos forma, orumo žeminimas ir šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Taip pat KT konstatavo, kad K.Pūko veiksmus galima laikyti seksualiniu priekabavimu, jais Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.

Spręsti, ar  nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė duotos priesaikos Seimo narys, kaltinamas kitų asmenų orumo žeminimu, akivaizdžia diskriminacija ir galimu seksualiniu priekabiavimu, KT teko pirmą kartą.  KT patvirtino, kad priekabiavimas prie kito asmens, taip pat ir seksualinis, yra Konstitucijos draudžiama diskriminacijos forma ir šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas.          

KT konstatavo, kad Seimo nario Kęstučio Pūko veiksmai, kuriais jis žemino jo padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ar jas užimti pretendavusių asmenų orumą, juos akivaizdžiai diskriminavo, nepagrįstai kišosi į jų privatų gyvenimą ir kurie gali būti laikomi seksualiniu priekabiavimu, yra nesuderinami su Konstitucija.

Šiais veiksmais K.Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, diskreditavo Seimo  reputaciją ir autoritetą.

Priekabiavimas pažeidžia žmogaus teises: ką konstatavo KT?

Išvadoje KT pažymėjo, kad bet kokios rūšies priekabiavimas prie kito asmens pažeidžia fundamentalias Konstitucijos saugomas žmogaus teises: asmens teisę į orumo apsaugą, teisę nebūti diskriminuojamam, asmens teisę į privatumą (privatų gyvenimą), kuri, be kito ko, apima asmens fizinį ir psichinį neliečiamumą. 

Išvadoje taip pat pažymėta, kad priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas yra nesuderinami su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis, kurios persipina ir papildo viena kitą.

Asmens teisė į orumo apsaugą. KT dar sykį konstatavo, kad orumas – neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė ir ypatinga konstitucinė vertybė. Išvadoje pabrėžta, kad tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine. Priekabiavimu prie žmogaus, kaip ir kitais asmens teisių ir laisvių pažeidimais, gali būti pakenkta ir asmens orumui.

Asmens teisė į privatumą. Žmogaus, kaip laisvos asmenybės, orumas neatskiriamas nuo jo asmens neliečiamumo, kuris yra būtina jo fizinio aktyvumo, intelektinės ir kūrybinės laisvės, taigi ir laisvos asmenybės raiškos prielaida, taip pat neatsiejamas nuo asmens privataus gyvenimo apsaugos. Asmens privataus gyvenimo neliečiamumo garantija, kaip ir asmens fizinio ir psichinio neliečiamumo garantija, laikytini konstitucinės žmogaus orumo apsaugos elementais.

Asmens teisė nebūti diskriminuojamam. Konstitucinės žmogaus orumo apsaugos elementu laikytinas ir iš Konstitucijos kylantis draudimas diskriminuoti asmenis dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Kadangi visi žmonės iš prigimties laikytini lygiais savo orumu ir teisėmis, tais atvejais, kai žmogaus teisės varžomos dėl, be kita ko, jo lyties, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, kartu žeminamas ir diskriminuojamo žmogaus orumas.

Apibrėžė priekabiavimo sąvoką

Išaiškinęs, kokia grėsmė kyla konstitucinėms vertybėms dėl priekabiavimo, KT šioje byloje atskleidė priekabiavimo, taip pat ir priekabiavimo dėl lyties bei seksualinio priekabiavimo sąvokas. KT pabrėžė, kad tai viena iš pagal Konstituciją draudžiamų asmens diskriminavimo (o kartu ir žmogaus orumo žeminimo) formų.

Apibrėždamas priekabiavimą, kaip konstituciškai draudžiamą elgesį, KT, be kita ko, rėmėsi ir įvairiais tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės šaltiniais, įskaitant Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), taip pat Europos Sąjungos sutartį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją bei kitus Europos Sąjungos teisės aktus, kuriuose įtvirtintas elgesio, turinčio priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo požymių, draudimas.

Priekabiavimas. Priekabiavimas suprantamas kaip užgaulus, nepriimtinas ar nepageidaujamas elgesys, kai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat dėl kitų požymių (pavyzdžiui, neįgalumo, amžiaus, lytinės orientacijos) siekiama pažeminti ar yra žeminamas asmens orumas ir kuriama jam priešiška, jį bauginanti, žeminanti ar žeidžianti aplinka.

Tokiu elgesiu neišvengiamai yra kėsinamasi ir į fizinį ar psichinį asmens neliečiamumą, sutrikdoma žmogaus fizinė, psichinė ir dvasinė būsena, gali būti pasunkinami santykiai su kitais asmenimis. Priekabiavimas gali sukelti ilgalaikes ar net nuolatines pasekmes, neigiamai veikiančias asmens privatų ir socialinį gyvenimą.

Priekabiavimas dėl lyties. Priekabiavimas dėl lyties – tai viena iš priekabiavimo rūšių. Jis suprantamas kaip nepriimtinas ar nepageidaujamas fiziniais, verbaliniais ar neverbaliniais veiksmais (prisilietimais, gestais, žodžiu, raštu ar vaizdu) išreikštas elgesys, susijęs su lytimi.

Seksualinis priekabiavimas. Seksualinis priekabiavimas yra viena iš priekabiavimo dėl lyties formų. Jo skiriamasis bruožas yra asmeniui, prie kurio priekabiaujama, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys. KT apibrėžė tokio elgesio požymius, konstatuodamas, kad:

elgesys gali būti išreikštas fiziniu veiksmu, gestu, žodžiu ar raštu (apsikabinimais, laiškais, pasakojimais, replikomis, tam tikrų vaizdų demonstravimu ir t. t..);

elgesys paprastai trunka tam tikrą laiką, gali būti pasikartojantis ar sistemingas;

elgesys yra nepriimtinas asmeniui, su kuriuo taip elgiamasi;

elgesio turinys yra susijęs su asmens, prie kurio priekabiaujama, lytimi. Sseksualinio priekabiavimo atveju elgesio turinys taip pat turi seksualinį pobūdį, t. y. gali būti vulgarus, susijęs su prisilietimais prie tam tikrų kūno vietų, pokalbiais lytinių santykių, pornografijos, seksualinių savybių tematika ir pan.

elgesiu siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas; juo taip pat siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka.

Svarbiausia – auka, o ne priekabiautojas

KT išaiškino, kad priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas.

Vertinant, ar tam tikras elgesys galėjo būti laikomas priekabiavimu, reikia išsiaiškinti, kaip jį suvokė asmuo, prie kurio buvo priekabiaujama. Net nėra būtina, kad priekabiavęs asmuo būtų turėjęs būtent tokį tikslą.

Be to, priekabiavimo faktams paneigti nepakanka vien to, kad juos neigia asmuo, kuris galbūt priekabiavo. Privalu atsižvelgti į visas kitas šiems faktams nustatyti reikšmingas aplinkybes.

Apibrėždamas priekabiavimą, kaip konstituciškai draudžiamą elgesį, KT, be kita ko, rėmėsi ir įvairiais tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės šaltiniais.

Konstatavo, kad priekabiavimas sulaužo Seimo nario priesaiką

Spręsdamas šią bylą, KT ne tik įvertino atitinkamus Seimo nario K.Pūko veiksmus, bet ir plėtojo oficialiąją konstitucinę doktriną, susijusią su Seimo nario konstituciniu statusu ir iš jo kylančia pareiga gerbti konstitucines žmogaus teises.

KT konstatavo, kad Seimo narys, davęs priesaiką, privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, vengti elgesio, žeminančio Seimo reputaciją ir autoritetą. 

KT priminė visiems Seimo nariams, kad jų turimas statusas įpareigoja juos gerbti Konstitucijoje įtvirtintas ir jos saugomas žmogaus teises, nesinaudoti savo statusu kitų asmenų konstitucinėms teisėms ir laisvėms pažeisti.

Seimo nario veiksmais, kuriais pažeidžiamos kitų asmenų konstitucinės teisės ar laisvės, ypač jeigu jie atliekami naudojantis Seimo nario konstituciniu statusu, gali būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario priesaika, žeminami Seimo reputacija ir autoritetas, nepriklausomai nuo to, ar toks Seimo nario elgesys yra susijęs su jo parlamentine veikla.

Kokius konkrečiai K.Pūko veiksmus KT įvardino kaip priekabiavimą?

Ištyręs byloje surinktą medžiagą ir išklausęs liudytojų parodymus, KT nustatė, kad, remiantis byloje surinktais įrodymais, Seimo narys K.Pūkas su savo padėjėjomis-sekretorėmis ir pretendavusiomis užimti šias pareigas merginomis per pokalbius dėl darbo bendravo nekorektiškai, nepagarbiai.

K.Pūkas padėjėjai sakydavo, kad ji „niekam tikusi, nieko nesugebanti“, „kvaila, akiplėša“, „buka, durna, kažkokia nesuprantanti, žiopla“, „idiotė“;

K.Pūkas kalbėdamas nevengė intymių (kaip antai, apie lytinių organų depiliaciją), trikdančių, seksualinio pobūdžio (kaip antai, plėtojama diskusija apie vyrų ir moterų lytinius santykius viešose vietose, apie moterų ir vyrų lyčių skirtumus; klausta, kuo ištvirkėlė skiriasi nuo paleistuvės) temų;

K.Pūkas nevengė kitų itin asmeninių temų, taip pat ir susijusių su tų asmenų privačiu gyvenimu ir asmeniniais santykiais. Pavyzdžiui, jis teiraudavosi, ar būsima padėjėja turi gyvenimo draugą ar partnerį, aptardavo jų tarpusavio bendravimą, sakydamas, kad „draugas <...> žiūri kaip į mėsą“, „visada patinas nori laikyti patelę prie savęs“;

K.Pūkas komentavo padėjėjų išvaizdą ir fizines savybes („pas pačią krūtinė maža“, „maža krūtinė nėra blogai, nes ji visada graži, nes didelės krūtinės laikui bėgant nutįsta“, pažymėta, kad kandidatė į pokalbį atėjo „padoriai apsirengusi, <...> natūrali“, pažymėta, kad ji turinti ilgas kojas, putlias lūpas, kita kandidatė apibūdinta kaip smulki, ištįsusi, pavadinta lenta);

K.Pūkas teikė su darbu nesusijusius pasiūlymus (pavyzdžiui, pasigaminti valgyti, žiūrėti filmus, naudotis Seimo viešbutyje jo gyvenamojoje patalpoje esančiais treniruokliais, nakvoti Seimo viešbutyje jam nesant Vilniuje);

K.Pūkas pabrėžė savo išskirtinį, aukštesnį nei darbuotojų ir pretendenčių socialinį statusą (pabrėžė, kad jos nieko gyvenime nepasiekusios, siūlėsi nupirkti darbui tinkamų drabužių ir avalynės, akcentavo savo turimus ryšius su įtakingais žmonėmis);

K.Pūkas išsakė moteris žeminančius ir menkinančius komentarus (pavyzdžiui, „jei reikia kūniško malonumo, gali pati save pasikutenti“).

Turėjo ypatingus atrankos kriterijus

KT taip pat išsiaiškino, kad K.Pūkas savo padėjėjoms-sekretorėms skirdavo su parlamentine veikla ir tiesioginėmis Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigomis nesusijusias asmeninio pobūdžio užduotis: pirkti maisto produktus, tvarkyti namus, gaminti valgyti, atsakinėti į UAB „Pūkas“ laiškus, imti interviu iš Seimo nario programai „Pūko TV“.

Be to, jis į pokalbius dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigų kvietė tik jaunas moteris (merginas) iš susidaryto daugiau nei šimto asmenų sąrašo, pirmenybę teikdamas netekėjusioms ir artimų asmeninių ryšių neturinčioms pretendentėms (reikalavo ieškoti kandidačių „be įsipareigojimų“, „be šeimos, <...> antros pusės“ ir „kad būtų graži“).

Per šiuos pokalbius Seimo narys nebandė aiškintis, ar pretendentės atitinka būsimoms pareigoms keliamus teisės aktų ar pareigybės aprašymo nustatus reikalavimus, su jomis susitiko ne tik darbo vietoje, bet ir Seimo nario gyvenamosiose patalpose, esančiose Seimo viešbutyje.

Konstitucinis Teismas kritiškai vertino Seimo nario tvirtinimą, kad Seimo viešbutyje būsimos darbuotojos turėjo lankytis, norėdamos išmokti dirbti su ten esančia kompiuterine ir filmavimo įranga. Teismas taip pat nenustatė, kad, kaip teigė K.Pūkas, visos liudytojos būtų tarpusavyje pažįstamos ir susimokiusios prieš Seimo narį ar tyčia siektų jam pakenkti.

Iš byloje duotų liudytojų parodymų buvo matyti, kad toks Seimo nario K.Pūko elgesys jo padėjėjoms-sekretorėms ir pretendentėms užimti šias pareigas buvo nepageidautinas, nemalonus, jas žemino, įžeidė, vertė jaustis nejaukiai, kėlė įtampą, stresą ir baimę. KT konstatavo, kad toks Seimo nario elgesys buvo sistemingas, nuolatinis. Kai kurios liudytojos teigė, kad tokio elgesio pasekmes jaučia iki šiol – nepasitiki savimi, nedrįsta imtis naujų pareigų.

Todėl KT nusprendė, kad tokie Seimo nario K.Pūko veiksmai atitinka priekabiavimo dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo požymius, yra objektyviai vertintini kaip akivaizdžiai įžeidžiantys ir nepriimtini.

Kiti specifiniai bylos aspektai: žurnalistų vaidmuo ir nelengvos Seimo nario paieškos

Žurnalistų vaidmuo. Tirdamas šią bylą KT kaip vieną iš įrodymų įvertino Info TV žurnalisčių iniciatyvą – Seime atliktą eksperimentą, kurio metu buvo bandoma įsidarbinti šio Seimo nario padėjėja. Žurnalistė, atėjusi į darbo pokalbį, pati patyrė netinkamą Seimo nario elgesį ir išgirdo su darbo pobūdžiu nesusijusių pasiūlymų, užuominų (pvz., „jeigu tu turėtum vaikiną, aš neimčiau tavęs į darbą“, „jeigu tau taip norisi <..> nusiraminsi, šaltas dušas yra...“ ir pan.).

KT priminė, kad Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, o visuomenės interesas apie politinėje veikloje dalyvaujančius asmenis žinoti daugiau negu apie kitus yra konstituciškai pagrįstas.

KT pabrėžė žiniasklaidos vaidmenį ir atkreipė dėmesį, kad žiniasklaida gali be tokio asmens sutikimo informuoti visuomenę apie  politikų asmenines savybes, elgesį, kitas privataus gyvenimo aplinkybes.

Uždaras posėdis. Nagrinėdamas šią bylą, KT pirmą kartą istorijoje, siekdamas apsaugoti liudytojų privatumą, rengė uždarą teismo posėdį, į kurį nebuvo įleisti jokie pašaliniai asmenys.

KT pažymėjo, kad privataus ar viešojo intereso apsaugos tikslais, taip pat siekiant apsaugoti tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus orumas ir privataus gyvenimo neliečiamumas, tam tikri proceso Konstituciniame Teisme elementai, taip pat ir – Konstitucinio Teismo posėdis, kuriame tiriami įrodymai, apklausiami liudytojai, vyksta teisminiai ginčai, Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti nevieši.

Apkaltos Seimo nariui K.Pūkui byloje vykusiame posėdyje liudijo 4 liudytojos, nenorėjusios, kad jų tapatybė būtų atskleista, taip pat 2 žurnalistės, rinkusios medžiagą žurnalistiniam tyrimui apie Seimo narį. KT nusprendė rengti uždarą teismo posėdį, siekdamas apsaugoti byloje liudijusių merginų tapatybę ir jų privatų gyvenimą.

Paslaptinga liga. Surengti posėdį šioje byloje nebuvo itin paprasta. Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui keletą kartų buvo gautas Seimo nario ar jo atstovų prašymas atidėti numatytą bylos nagrinėjimą, K.Pūkui negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbios priežasties – jo ligos.

Teismui buvo pateikti gydymo įstaigų išduoti dokumentai, kuriuose buvo nurodoma vis kita Seimo nario sveikatos būklę apibūdinanti diagnozė. Žinodami, kad Seimo narys jau kurį laiką nesilanko Seimo posėdžiuose Vilniuje, KT darbuotojai teismo šaukimą dėl dalyvavimo posėdyje nuvežė K.Pūkui tiesiai į namus Kaune. Tačiau Seimo nario tuo metu namuose rasti nepavyko, pranešimą apie šaukimo priėmimą pasirašė jo žmona.

Po keleto dienų Marijampolės apskrities laikraštyje pasirodė publikacija, kad būtent tą dieną, kai KT darbuotojai norėjo įteikti biuletenį turinčiam K.Pūkui šaukimą atvykti į teismo posėdį, jis buvo pastebėtas Daukšiuose, vadovaujantis sodybos renovacijos darbams.

Iš KT išvados matyti, kad toks bylos vilkinimas negalimas. Sprendžiant dėl proceso tąsos turi būti atsižvelgta į tai, kad pažyma dėl nedalyvavimo teismo posėdyje yra specifinė, ji negali būti tapatinama su paprastu nedarbingumo pažymėjimu ir turi labai aiškiai patvirtinti, kad būtent tą dieną asmuo dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti posėdyje.

K.Pūko vardu išduotos medicininės pažymos buvo užpildytos netinkamai – jose nenurodyta, iki kada Seimo narys dėl ligos negali dalyvauti teismo posėdžiuose. O ir kita byloje turima informacija apie Seimo nario K.Pūko sveikatos būklę buvo itin prieštaringa. Atsižvelgiant į tai, Seimo nario nedalyvavimo posėdyje priežastis nebuvo pripažinta pakankamai svarbia. Tokios KT įžvalgos dėl K.Pūkui išduotų medicininių pažymų teisėtumo paskatino teisėsaugą tirti ir medikų, išdavusių medicinines pažymas, veiklą. 

Beje, Konstituciniam Teismui  nusprendus padaryti šio posėdžio pertrauką ir bylos nagrinėjimą pratęsti po trijų dienų, Seimo narys, iki tol skundęsis itin prasta sveikata, į teismo posėdį atvyko laiku. Ir po to liga jam nebetrukdė dalyvauti Seime vykusiame apkaltos procese.

Tik nedaugelis žino, kad tą dieną KT administracija ruošėsi įvairiems galimiems posėdžio baigties scenarijams – buvo nupūstos dulkės net nuo medicinos pagalbos priemonių rinkinio. Laimei, jo taip ir neprireikė.

Finalas: K.Pūkas pasitraukė pats

KT priėmus šią išvadą, galutinį sprendimą dėl K.Pūko elgesio pasekmių turėjo priimti Seimas, balsuodamas dėl šio Seimo nario mandato atėmimo. To Seimui daryti neprireikė – K.Pūkas likus kelioms valandoms iki suplanuoto balsavimo Seime pats atsisakė Seimo nario mandato. Seimo statute yra numatyta tokia galimybė parlamentarui per apkaltos procesą bet kuriuo metu atsisakyti mandato pačiam.

K.Pūkui įteikus atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų pareiškimą Seimo pirmininkui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, Seimas priėmė nutarimą, kuriuo jo pareiškimą patenkino ir nutraukė pradėtą apkaltos procesą.