Ar žinote, kokios bylos buvo reikšmingiausios Lietuvos valstybei ir padarė didelę įtaką jos raidai? 15min ir 25 metus švenčiantis Konstitucinis Teismas (KT) siūlo prisiminti ir iš arčiau susipažinti su svarbiausiomis bylomis, kurios keitė mūsų valstybę.

Kiekvieną savaitę jums pristatysime po naują projekto „Bylos, pakeitusios Lietuvą“ multimediją. Dešimtoji – apie nuo diskriminacijos apgintas šeimas ir šeimos sąvokos apibrėžimą. Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu paaiškinta šeimos samprata, kurioje esmė yra turinys, o ne santykių išraiškos forma.

Ši byla buvo viena iš tų, kuri sulaukė ir didelio dėmesio, ir karštų diskusijų. Tvirtindami Valstybinę šeimos politikos koncepciją Seime aistringai diskutavo politikai, nemažiau aštriai ginčijosi skirtingos visuomenės grupės.

Parlamentarai Seimo posėdžiuose (citatos iš posėdžių stenogramų) kaltino vieni kitus įgaliojimų viršijimu ir žmonių skirstymu „į teisingose šeimose gyvenančius ir į kažkokias kitokias gyvenimo formas“, teigė, kad „Šeimos koncepcijos autoriai išstumia į užribį vienišas mamas arba vienišus tėvus“, klausė, „kas gi tas šventasis, kuris pasakys, ši šeima yra darni?“ ir kad šia koncepcija Seimas nori „kontroliuoti piliečių moralines ir vertybines nuostatas“.

Palaikantys Šeimos politikos koncepciją šaukė: „iš kur tiek tų įvairiausių seksualinių mažumų? Ir jūs man nerodykite į Europą“, manė, kad „skatinti mes turime sveikus darinius, kurie duoda gerą produkciją, gerus vaikus, kurie mums nekelia problemų, ir tas šeimas“.

Ne mažiau aistringai ginčijosi ir visuomenė, džiūgaujanti dėl katalikiškų vertybių pergalės ar besipiktinanti diskriminavimu ir žmonių skirstymu į gerus ir blogus, t.y., antrarūšius.  O  sociologų tyrimai rodė, kad beveik 70 proc. žmonių mano, jog nesusituokę kartu gyvenantys asmenys yra šeima, pagal statistiką daugiau nei penktadalis vaikų gimsta nesusituokusiose šeimose, o 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis maždaug 45 proc. namų ūkių sudarė būtent kitokios šeimos, netelpančios į Šeimos politikos koncepcijoje nustatytą šeimos sampratą.

Pritarus Šeimos politikos koncepcijai, įtvirtinančiai šeimos sąvoką, paremtą vien tik santuokos sudarymo faktu, Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris pasakė, kad tokia siaura šeimos samprata negali būti vadovaujamasi šalies teisės sistemoje.

Nepaisant to, politikai nenurimo. Seimo nariai, neatsisakę planų susiaurinti šeimos koncepciją, nutarė inicijuoti Konstitucijos 38-ojo straipsnio keitimą, kuriame norėta įtvirtinti, kad šeima sukuriama santuokos pagrindu, registravo kelis projektus, už vieną net balsavo, kalbėjo apie referendumą, bet visos šios iniciatyvos žlugo.

KT: Koncepcija ir įstatymai šeimą supranta skirtingai

Pareiškėjas Seimo narių grupė kreipėsi į KT, suabejojusi Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu patvirtintoje Koncepcijoje įtvirtintų šeimos sąvokų atitiktimi Konstitucijai. Pareiškėjo vertinimu, Koncepcijoje įtvirtinta šeimos sąvoka, paremta vien tik santuokos sudarymo faktu, pažeidžia ne santuokoje gimusių vaikų, kurie auga su abiem tėvais, vienu iš tėvu ar su kitais giminaičiais, pavyzdžiui, seneliais, teises, taip pat nutolsta nuo visuomenės požiūrio į šeimą, tarptautinės praktikos.  

Šiame KT nutarime pažymėta, kad Koncepcijoje, turinčioje poįstatyminio teisės akto galią, įtvirtintos šeimos sąvokos saisto Vyriausybę rengiant teisės aktus, susijusius su šeimos santykių reguliavimu, ir Seimą svarstant ir priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, skirtus šeimos santykiams reguliuoti.  

Palyginęs Koncepcijoje įtvirtintus darnios šeimos, daugiavaikės šeimos, išplėstinės šeimos, krizę išgyvenančios šeimos, nepilnos šeimos, socialinės rizikos šeimos ir šeimos sąvokų apibrėžimus, KT pažymėjo, kad Koncepcijoje šeima tiesiogiai siejama su santuokos sudarymo faktu, t.y., Koncepcijoje yra įtvirtinta tik santuoka pagrįstos šeimos samprata.

KT konstatavo, kad Koncepcijoje ir bylos nagrinėjimo metu galiojusiuose įstatymuose, kurie reguliavo, be kita ko, šeimos santykius, buvo įtvirtintos skirtingos pagal turinį šeimos sąvokos. Pagal Koncepcijoje įtvirtintą šeimos sąvoką šeimos nariais buvo laikomas siauresnis ratas subjektų, nes šeima, taigi ir jos nariais, nebuvo laikomi kartu gyvenantys, tačiau nesusituokę vyras ir moteris, taip pat ir auginantys vaikus (įvaikius), nebuvęs susituokęs vyras ar moteris su vaiku (vaikais) ar įvaikiu (įvaikiais). Kituose tuo metu galiojusiuose šeimos ir su ja susijusių santykių teisiniam reguliavimui buvo būdinga tai, kad šeima suprantama plačiau nei vien santuokos pagrindu sudaryta šeima, t.y., teisės aktuose buvo pateikiama kitokio turinio (platesnė) šeimos sąvoka nei įtvirtintoji Koncepcijoje.

Beje, dar 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse buvo numatytas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos reguliavimas, tačiau Seimas iki šiol nėra priėmęs partnerystės įstatymo, įteisinančio nesusituokusių porų bendrą gyvenimą kuriant šeimyninius santykius (grindžiamus nuolatinio emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir pan. ryšiais) neįregistravus santuokos.

Santuoka – tik vienas iš pagrindų šeimos santykiams kurti

Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“; 2 dalyje nustatyta: „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“

KT pažymėjo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į kitas šio Konstitucijos straipsnio nuostatas, be kita ko, 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, į 3 dalį, kurioje nustatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu, taip pat į 5 dalį, kurioje nustatyta, kad sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios.

KT teigimu, konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose. Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, be to, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Taigi, KT vertinimu, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y., santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Valstybė negali saugoti tik kai kurių šeimų narių

KT pažymėjo ir tai, kad iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja ne tik valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo, be kita ko, būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir valstybės pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.).

KT nutarime pabrėžta, kad konstitucinė šeimos samprata turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į tarptautinius Lietuvos valstybės įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), kurios 8 straipsnyje garantuojama teisė į pagarbą šeimos gyvenimui. KT pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, kuri Lietuvos teisės aiškinimui aktuali kaip teisės aiškinimo šaltinis, analizuojama šeimos samprata neapsiriboja tradicinės šeimos, kuriamos santuokos pagrindu, sąvoka. EŽTT ne kartą yra pažymėjęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme yra ginami ir kiti bendro gyvenimo santykiai, kuriuos apibūdina asmenų tarpusavio ryšių pastovumas, prisiimtų įsipareigojimų pobūdis, bendrų vaikų turėjimas ir kt.; EŽTT jurisprudencijoje nėra pateikta išsamaus kriterijų, pagal kuriuos galima apibrėžti šeimą, sąrašo.

KT pažymėjo, kad šeimos sampratos aiškinimas minėtų užsienio valstybių konstitucinių teismų jurisprudencijoje nėra vienareikšmis, šeima apibrėžiama atsižvelgiant į visuomenėje tam tikru laikotarpiu vyraujančią šeimos gyvenimo formų įvairovę, demografinius, ekonominius ir socialinius visuomenės gyvenimo pokyčius.

Atsižvelgus į tai, pripažinta, kad Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimas tiek, kiek juo patvirtintoje Koncepcijoje buvo įtvirtintos tik santuokos pagrindu sukurtos darnios šeimos, daugiavaikės šeimos, išplėstinės šeimos, krizę išgyvenančios šeimos, nepilnos šeimos, socialinės rizikos šeimos ir šeimos sąvokos, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims.