Trumpės žiemos 

Paskutinį šimtmetį Lietuvoje temperatūra šyla sparčiau negu vidutiniškai pasaulyje. Ypač tai jaučiame žiemą – per pastaruosius šešis dešimtmečius sausio ir vasario mėnesiai Lietuvoje tapo 2,2 °C šiltesni.  

Vasaromis padaugėjo karščio bangų, mums anksčiau nebūdingų tropinių naktų. 

Žiemos laikotarpis per pastaruosius šešis dešimtmečius Lietuvoje sutrumpėjo maždaug dviem savaitėmis, vis šiltėjančiomis žiemomis dažniau lyja nei sninga. „Žiemos tikrai pasidarė nepastovios“, – sako Vilniaus universiteto (VU) profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis. 

Pokyčiai stiprės: vasarą vis labiau kamuos karščio bangos, atnešiančios sveikatos problemų žmonėms, ir sausros, dėl kurių vis labiau kentės augalai ir žemės ūkis. Pagal pesimistines prognozes, Lietuvoje vasaros mėnesiai šio amžiaus pabaigoje gali tapti keturiais laipsniais karštesni. 

Didelį nerimą kelia kaitrų sukeliamas buičiai, pramonei, augalijai ir gyvūnijai reikalingo vandens stygius. Upės jau dabar nusenka taip, kad vandens nepakanka užtikrinti būtiniausias ekosistemų reikmes. 

Ateinančios Lietuvos kartos gali ir nepatirti, kas yra „lietuviška“ žiema. Klimatologas A.Bukantis sako, kad tikėtina, jog šio amžiaus pabaigoje Lietuvoje žiemą turėsime teigiamą vidutinę temperatūrą. „Mūsų žiemos bus kontrastingos – su stipriomis audromis, su viduržiemo potvyniais ir su trumpalaikiais speigais“, – sako klimatologas.

Jau dabar pastebima, kad klimato kaita lemia padažnėjusias audras – ateityje jos gali būti dar dažnesnės ir stipresnės, pridarančios vis daugiau žalos. 

Tapsime elektros eksportuotojais 

Atsakas į klimato kaitą Lietuvoje turėtų skatinti vėjo ir saulės energiją.

„Ilgą laiką atsinaujinanti energetika vadinta brangia, tačiau faktas yra tas, kad atsinaujinanti energetika yra pati pigiausia energijos rūšis šiandien pasaulyje, – sako Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas. – Vėjo jėgainių parkai, saulės elektrinės atsiperka savaime, o biomasės energetika yra pats pigiausias šilumos gamybos būdas miestuose, ypač dabar, išaugus dujų kainoms.” 

R.Lapinskas neabejoja, kad Lietuva ateityje ne tik 100 proc. apsirūpins atsinaujinančia elektros energija, bet ir bus pasirengusi jos eksportui į kitas šalis. 2028 m. planuojamas vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje startas – skaičiuojama, kad jo pajėgumų užtektų sugeneruoti ketvirtadalį šalies sunaudojamos elektros energijos. 

„Šiai dienai technologinių kliūčių mes neturime – verslai pilni idėjų, pasiūlymų. Pagrindinės kliūtys yra susijusios su reguliavimu, politine valia, taisyklių traktavimu”, – komentuoja R.Lapinskas. 

Tačiau yra ir dar viena kliūtis – visuomenės požiūris. Nors apklausos rodo, kad dauguma gyventojų yra palankūs vėjo jėgainių statybai, yra ir tokių, kurie bijo, kad elektrinės sudarkys agrarinį Lietuvos kraštovaizdį.

KTU mokslininko dr. Vytauto Kavaliūno teigimu, be vėjo elektrinių ateityje bus siekiama įtraukti saulės jėgaines į daugiabučių namų renovacijos projektus – išnaudojant tuščius plotus ant daugiabučių namų stogų.  

Kitas potencialus švarios energijos šaltinis – atominė elektrinė. Palyginus su branduoline energetika, taršos pėdsakas naftos ir anglies energetikos atveju yra nuo 200 iki 300 kartų didesnis. V.Kavaliūnas pastebi, kad netgi lyginant branduolinę energetiką su saulės ar vėjo energetika, atominė elektrinė sukurtų apie 1,5 karto mažiau taršos. 

Nepaisant to, branduolinė energetika kai kurių ekspertų šiuo metu vertinama kaip per daug pavojinga ir brangi Lietuvai.  

„Branduolinės energetikos tikrai negalima kategoriškai atsisakyti visam laikui. Dabar atominių elektrinių Lietuvoje nereikia, nes jos pasiteisina tik tada, kai yra didelės, taigi brangios ir pavojingos. Tačiau tikiu, kad ateityje atsiras naujos kartos atominės energetikos technologijos, kurios užtikrins saugumą ir tvarumą. Tad tikėtis galime visko”, – komentavo R.Lapinskas. 

VU klimatologas A.Bukantis sako, kad dėl klimato kaitos kyla grėsmė Lietuvos hidroelektrinėms. „Mažėjant nuotėkiui, mažėjant vandens upėse, hidroelektrinės dažnai negali dirbti visu pajėgumu dėl per mažo vandens kiekio upėse. Hidroenergetikai toks vandens lygio svyravimas yra nepalankus“, – sako klimatologas.

Trūks duonos, mėsa taps prabangos preke 

Jau dabar vis dažniau išgirstame apie naujas dirbtinės mėsos technologijas. Nors neabejojama, kad ateityje tai bus mūsų raciono dalis, ekspertai ragina tuo neapsiriboti. Parduotuvių lentynose pastebėsime ir kitų pokyčių, o gyvulinės mėsos rinkoje sumažės.

„Aiškiai mažės suvartojamos mėsos kiekis, ji turės nemažai pakaitalų, todėl nereiktų labai daug tikėtis ar kurti verslo iš gyvulių auginimo, – sako VU Gamtos tyrimų centro ekspertė Rasa Tumaševičiūtė. – Mėsos tikrai neatsisakysime, tačiau jos auginimas vienareikšmiškai pasikeis.“ 

Tam pritaria ir VU klimatologas, doc. dr. Justas Kažys: „Neįsivaizduoju lietuvių nevalgančių mėsos, bet ateityje atėję į parduotuvę mėsos produktus labiau rinksimės kaip prabangos, o ne kiekvienos dienos prekę.” 

KTU Maisto instituto tyrėjos Aelitos Zabulionės teigimu, šiuo metu dauguma produktų yra sukurti taip, kad būtų skanūs, bet nebūtinai funkcionalūs, tad ateityje maisto gamyba persiorientuos į subalansuotą, mineralais papildytą produktą, sudėtyje turintį mažiau cukraus bei druskos. 

Norint sumažinti klimato kaitos procesus svarbu ir tai, kaip produktai atkeliauja į Lietuvą – net morkos ar pomidorai gali palikti didžiulius anglies dioksido bei vandens pėdsakus, jeigu jie iki mūsų lentynų keliauja tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių kilometrų. Dėl to ateityje mūsų lėkštėse atsiras daugiau vietinių ir sezoninių produktų.  

Vis dėlto galima įžvalgti ir teigiamą pusę, teigia J.Kažys: „Dėl pasikeitusių klimato sąlygų ateityje  vasariškos sąlygos truks ilgiau, tad galime tikėtis gausesnių ir kokybiškesnių derlių.“ 

Žinoma, klimatas taps ne tik šiltesnis, bet ir ekstremalesnis. „Metai gali būti labai įvairūs, kartais labai sausi, kartais drėgni, o kartais – abu viename. Tai ir yra didžiausias pavojus. Bet bendrai visos prognozės teigia, kad derlingumas augs, jei mes prisitaikysime prie klimato kaitos atneštų ekstremalių sąlygų“, – sako J.Kažys. 

Eksperto teigimu, dėl šiltesnio klimato Lietuvoje pirmiausia keisis javai ir mūsų pamėgta juoda duona: „Rugiai labiau mėgsta šaltesnes oro sąlygas, tad pas mus turėtų įsivyrauti pietinės kultūros – kviečiai, kvietrūgiai. Juoda duona gali tapti delikatesu.“ 

Taip pat dėl sausrų gali sumažėti bulvių derlius, bet tuo pačiu galėsime auginti daugiau kukurūzų, kruopinių bei ankštinių kultūrų.  

Vis dėlto, žvelgiant pasauliniu mastu, nepalankios klimato sąlygos paveiks daugumą mūsų pamėgtų produktų – jau dabar pastebimas kavos kainų kilimas ir prognozuojama, kad per ateinančius 28 metus klimato kaitos poveikis bus itin neigiamas vietovėms, kuriose auginami kakavmedžiai. Dėl ekstremalių sausrų taip pat mažėja avokadų bei braškių derlius, o dėl karštyje klestinčių parazitų nyksta bitės, tad ateityje taip pat gali nebelikti medaus. 

Klimato kaita taip pat kelia grėsmę trims pagrindiniams ingredientams, reikalingiems alui gaminti: miežiams, apyniams ir vandeniui, tad ateityje gali tekti ieškoti alternatyvų arba atsisveikinti su alumi. 

Žemės ūkyje daugės parazitų, ieškosime naujų veislių 

Klimato kaita žemės ūkį paveiks ne tik per padidėjusį derlingumą, tačiau ir per padidėjusį parazitų kiekį, kadangi šylant klimatui sąlygos kenkėjams veistis tik gerėja. 

Akivaizdu, kad prisitaikyti turėsime ne tik prie naujų ligų sukėlėjų – dėl liūčių iš vagų gali išsilieti upės, gali spartėti dirvožemio erozija. Stiprūs lietūs dažnai padaro daug žalos tik ką išpurentuose ir apsėtuose plotuose, kurie dar nesutvirtinti augalų šaknimis. 

Anot klimatologo A.Bukančio, Lietuvoje dėl pavasarinių sausrų jau buvo ne kartą užregistruotas ir dirvožemio pustymas – kai stiprus vėjas atidengia augalų šaknis. Taip pat išlieka vėlyvų pavasarinių ir ankstyvų rudeninių šalnų tikimybė, kuri ateityje bus itin pavojinga ūkininkystei. 

Dėl to jau dabar svarbu ieškoti būtų kaip išvesti naujas, atsparesnes ir patvaresnes įvairių pasėlių rūšis. Kaip vieną iš pavyzdžių A.Bukantis pateikia šiuolaikinius javus: „Dabar jie vis dažniau auginami su trumpesniu stiebu – vien dėl to, nes jis atsparesnis stipriems vėjams, išgulimui.” 

J.Kažio teigimu, pavojaus varpai dar neskamba, tačiau ūkininkai šiems pokyčiams turėtų pradėti ruoštis jau dabar, o be naujų pasėlių rūšių, investuoti taip pat vertėtų į vandens palaikymo ir išsaugojimo sistemas.  

„Per artimiausią dešimtmetį visos priemonės turėtų būti ne tik pradėtos, bet jau ir įpusėjusios įgyvendinimo procesą, nes XXI amžiaus vidurys pradės grasinti ekstremaliais orais. Tie ūkiai, kurie investuos dabar, ateityje bus nugalėtojai”, – teigė klimatologas J.Kažys. 

Jūra grasins užlieti Klaipėdą, sparčiau niokos kopas 

Jeigu kai kuriuos klimato kaitos padarinius dar galima pristabdyti, tai jūros lygio kilimas – tarsi įsibėgėjęs automobilis, kurio sustabdyti nepavyks ateinančius šimtmečius.  

Mažiau nei šimtą kilometrų pajūrio turinčiai Lietuvai tai – opi problema. Vandens lygis ties mūsų krantais per pastarąjį šimtmetį jau yra pakilęs 20 centimetrų ir šis procesas greitėja. Prognozuojama, kad Baltijos jūros lygis iki amžiaus pabaigos gali pakilti dar puse metro, o pagal juodžiausią scenarijų – ir iki metro.  

Jūros lygio kilimą sukelia tirpstantys ledynai ir šylantis vanduo. Kaip ir kiti kūnai, vanduo šildomas plečiasi.

Lietuva vandens lygio kilimą pajus stipriau nei kai kurios kitos Baltijos jūros regiono šalys. Kaip sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto prof. dr. Inga Dailidienė, Lietuvos jūros pakrantės – labai seklios. „Jeigu jūra pakyla 20 centimetrų, tai vanduo užima žymiai didesnius sausumos plotus“, – sako mokslininkė. 

Kylanti Baltijos jūra audrų metu sparčiau ardys žmogaus suformuotus ir nuo audrų mus saugančius kopagūbrius. Jiems atkurti reikės vis daugiau investicijų.  

Daugiausia rizikos kels situacijos, kai papildomai jūros lygį dar pakels audros ir kiti hidrometeorologiniai veiksniai. Tam tikromis situacijomis tai sudarys jau metro vandens lygio pakilimą, sako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Edvinas Stonevičius.

„Jeigu seniau maksimaliai stichinių situacijų metu jūros lygis ties mūsų krantais galėjo pakilti du metrus, tai manoma, kad didesnių audrų metu yra tikėtina, kad iki XXI a. pabaigos jis gali pakilti ir tris metrus. Tokiu atveju būtų apsemta pusė Klaipėdos“, – apie pačias pesimistiškiausias prognozes kalba I.Dailidienė.  

Baltijos jūra jau dabar yra viena labiausiai užterštų jūrų, o šylant vandens temperatūrai prisidės dar ir biologinis užterštumas.  

Mokslininkai tikri – pajūrio miestai jau dabar turi imtis priemonių, kurios apsaugotų gyventojus ir infrastruktūrą nuo jūros lygio kilimo padarinių. Potvyniai gali užlieti pastatus, paveikti ir nuotekų sistemą. 

„Apsauginių pylimų būtinai reikės. Jie turi planuojami ir statomi jau dabar. Olandai iš jūros atkovojo labai daug žemės. Ir mes tai darysime“, – įsitikinusi I.Dailidienė.  

Svarbu nepamiršti, kad vandens lygis kyla visame pasaulyje. Kaip sako E.Stonevičius, net Bangladešui – valstybei, kurios didžioji dalis teritorijos yra pakilusi mažiau nei 10 metrų virš jūros lygio – gresiantis užliejimas gali lemti pokyčius Lietuvoje: per migraciją, maisto saugumą, transportą ir produkcijos tiekimo srautus. 

Asfalto ženkliai pamažės 

Šiuolaikiniai lėktuvai, automobiliai, traukiniai ir laivai suteikė mums galimybę keliauti po visą pasaulį. Tačiau kelionių metų į atmosferą išmetami milžiniški kiekiai anglies dioksido –dujų, skatinančių šiltnamio efektą.  

Urbanistė Justina Muliuolytė pastebi, kad klimato kaita jau keičia miestus – dvidešimt Lietuvos miestų per pastaruosius keletą metų pasirengė darnaus judumo planus, kurių tikslas yra sumažinti išmetamųjų dujų iš automobilių kiekį Šiuose planuose numatyta daugiau dviračiams pritaikytų erdvių, prisitaikymas prie ekologiškų automobilių. 

Aplinkos ministerija yra numačiusi, jog 2030 m. privačių pirkėjų Lietuvoje įsigyjami elektromobiliai turėtų sudaryti 50 proc. visų sandorių. Tuo tiki ne visi.

Elektromobilių entuziastui ir tinklaraščio „100 procentų elektrinis“ autoriui Dainiui Jakui vyriausybės planai panašūs  į „absoliučią utopiją”, nes Lietuvoje dar nėra pakankamai gerų sąlygų įsigyti bei pakrauti elektromobilius.  

„Klimato kaita nėra pakankamai motyvuojantis veiksnys, kad žmonės sėstų į elektromobilius. Lietuviai yra skaičiuojantys, juos reikia motyvuoti finansiškai. Dabar elektrinę transporto priemonę sau leisti gali tik tas, kas gyvena nuosavame name. Tie, kurie gyvena daugiabučiuose, neturi patogių galimybių pasikrauti elektromobilius”, – įžvalgomis dalinasi ekspertas. Jo teigimu, vyriausybės išsikeltas tikslas gali būti pasiektas ne anksčiau 2050 m.

J.Muliuolytė pastebi, kad dėl padidėjusių liūčių miestuose atsiras daugiau žaliųjų erdvių, kelius dengs birios dangos (akmenukų, smėlio parkuose), kurios padės sugerti liūčių vandenį. Taip pat svarbų vaidmenį užims erdvės laikinam staigaus lietaus vandens sulaikymui.  

„Olandijos miestų viešose erdvėse yra tekę matyti aikščių, kurių dizainas sukurtas taip, kad esant liūčiai jos užliejamos ir tampa laikinais baseinais – taip aikštės dizainas vandenį paverčia žaismingu elementu. Kitur liūčių vanduo sukaupiamas parkuose su numatytais tvenkiniais ir šlapyviečių (wetlands) kraštovaizdžiu”, – įžvalgomis dalinasi ekspertė.  

Miestai taip pat taps vis labiau apželdinti – medžių metami šešėliai padės spręsti karščio problemą, o miesto plėtros diskusijoje vis labiau dominuos „kompaktiško miesto” sąvoka. Funkcijas ir paslaugas bus siekiama suprojektuoti kuo arčiau viena kitos, taip motyvuojant gyventojus rinktis žalesnį transportą. 

Tokiai vizijai įgyvendinti bus pasitelkti industriniai kvartalai – buvę fabrikai, garažai, naujai vystomos nebereikalingos infrastruktūros teritorijos –  geležinkeliai, lokomotyvų depai.  

Anot J.Muliuolytės tokius pokyčius pastebėti galime jau dabar: „Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose tai jau vyksta. Pavyzdžiui, Vilniuje keičiamas stoties rajonas, Kaune – kvartalai prie traukinių stoties.“ 

Žieduotosios papūgos ir naujos vėžlių rūšys 

Gamtininkai pabrėžia, kad prie klimato kaitos gyvūnai ir augalai geba neblogai prisitaikyti. Jei gyvūnams klimato kaita daro žalą, šie pasitraukia ten, kur klimatas optimalesnis. Augalus klimato kaita gali priversti keisti savo paplitimo arealą – šis gal trauktis ar plėstis. 

Klimato kaita į Lietuvą dažniau atgina pietines rūšis, kurios anksčiau čia negyveno. Dažnai pasirodo vabzdžiai maldininkai, kurie galimai čia jau ir dauginasi. Anot Mokinių neformaliojo švietimo centro atstovo gamtininko Almanto Kulbio, Lietuvoje jau pastebimas ir voras vapsvavoris ar žiogas lakštasparnis pjūklius. Naujų vabzdžių rūšių Lietuvoje dar daugės, tačiau šiaurinių jos neišstums.  

Lietuvoje pastebimi ir čia nebūdingi paukščiai bitininkai, vis dažniau apsilanko ir Kramerio žieduotosios papūgos.  

A.Kulbis sako, kad klimato kaita sudaro galimybę Lietuvoje plisti raštuotajam vėžliui, kuris gali išstumti Lietuvoje saugomą balinį vėžlį. Jau dabar į Lietuvą užklysta paprastieji šakalai bei meškėnai. 

Anot A.Kulbio, ateityje Lietuvoje gali pradėti plisti bukai ar platanlapiai klevai, kuriuos dabar galima matyti Lenkijoje ar Kaliningrado srityje. Ateityje gali reikėti kovoti su iš JAV į Lietuvą atvežtu raudonuoju ąžuolu, kuris ima plisti šalyje. 

VU Gyvybės mokslų centro profesorius Alius Ulevičius pastebi, kad gamtoje atsiranda neatitikimų – pavyzdžiui, paukščiai peri ne tuo metu, kada išsirita vabzdžiai, dėl to paukščiams tampa sunkiau rasti maisto.  

Lietuvoje vis dažniau galima pamatyti žiemojančius paukščius, kurie anksčiau žiemoti skrisdavo piečiau. Kaip sako A.Ulevičius, švelnios žiemos paukščius, kurie įprastai neskrenda žiemoti pernelyg toli, paskatina žiemoti arčiau Lietuvos.   

Klimato kaita gali būti nepalanki ir mūsų eglėms. Dėl vis dažnesnių sausrų gali pradėti džiūti eglynai. Eglės gali tapti mažiau atsparios kenkėjams, ypač kinivarpoms, eglynai gali po truputį trauktis.

Sausros ir dėl jų nukritęs gruntinio vandens lygis lemia tai, kad sausėja Lietuvos kraštovaizdžiui būdingos pelkės, o uosiai ir guobos kenčia nuo šakninio maro, sako A.Ulevičius.  

Tiesa, klimato kaita gali teigiamai veikti kai kurių gyvūnų populiacijas – šiltesnes žiemas lengviau išgyventi elniniams gyvūnams, tai pat šernams. Dėl karštų ir saulėtų vasarų taip pat suklėsėti gali ir stepinės pievų bendrijos.  

Šiltėjant žiemoms atsiranda galimybė anksčiau pražysti augalams, taip pat žiemą vis dažniau randami ir kai kurie grybai.