D.Grybauskaitės portretas: griežtumas, uždarumas ir mėlynojo kostiumėlio paslaptis

Per dešimt vadovavimo valstybei metų Dalia Grybauskaitė suformavo įvaizdį, kurį atspindi ir jos bendravimo stilius, ir kalbėjimo maniera, ir uždarumas, ir uniformine tapusi tamsiai mėlyna eilutė, ir skrupulingai sušukuoti plaukai. Kaip pastebi viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, prezidentė tapo asmenybe, nepaliekančia abejingų – nuo besąlygiškai jai simpatizuojančių iki nemėgstančių jos. Nepaisant to, ką žinome apie D.Grybauskaitę, visiškai jos taip ir nepažinome.

Ne visi prezidentę vertina vienodai. Prezidentūra D.Grybauskaitę pristato kaip kovotoją su oligarchais, korupcija, kaip bandančią įvesti tvarką valstybėje. Kai kurie politiniai oponentai atkerta, kad ji – diktatoriško tipo vadovė.

Šalies vadovė akcentuoja besistengianti dėl žmonių, jos kritikai neretai aiškina, kad ji gyvena dramblio kaulo bokšte. 

Daug žinome apie prezidentės politinę veiklą, vadovavimo metodus, bet palyginti nedaug – apie neparadinę jos gyvenimo pusę. Tad kokia ta D.Grybauskaitė, dešimt metų vadovavusi valstybei?

Neprarado savo veido

Pasak viešųjų ryšių eksperto A.Katausko, kad ir kaip vertintume D.Grybauskaitę vienoje ar kitoje situacijoje, kurioje prezidentė buvo atsidūrusi, ji visada išliko savimi, buvo nuoširdi.

„Netgi kai susidurdavo su iššūkiais įvairių skandalų ir konfliktų metu, mes ją matėme visą laiką tokią pačią. Aš per visus tuos dešimt metų vis labiau supratau ne tiek prezidentės įvaizdį, kiek ją pačią kaip žmogų. Labai sunku atskirti kažkokį vieną ar kitą momentą, kada ji būtų pasielgusi, sakykime, sau nenatūraliai arba neįprastai, arba mums neatpažįstamai“, – įvertino jis.

Regi skirtingai

Kai kurie buvę ir esami D.Grybauskaitės politinės komandos nariai ją apibūdina skirtingai.

Iki 2011 metų prezidentės atstovo spaudai pareigas ėjęs ir nesutapus požiūriams su šalies vadove su prezidentūra atsisveikinęs Seimo narys Linas Balsys, klausiamas, kokia vadovė yra D.Grybauskaitė, sakė, kad vienareikšmiško apibūdinimo negali būti, nes su ja vienokių ar kitokių reikalų turintys žmonės turi savo patirtį ir įspūdžius.

Kaip administratorė, patarėjų vadovė, D.Grybauskaitė, pasak L.Balsio, yra gera – moka organizuoti darbą, paskirstyti užduotis, reikalauti rezultatų.

„Bet jeigu kalbame dėl ko tai daroma, kokio darbo organizavimas, kokios tos užduotys, kas ten vyksta, tai tada jau galima kalbėti įvairiai. Tada dažniausiai, bent mano toks asmeninis įspūdis, dominuodavo asmeninis interesas, ta prasme, asmeninis požiūris, tarkime, į kitus žmones, simpatijos ir antipatijos ir iš to būdavo daromi sprendimai“, – teigė jis.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, dirbęs ir Valdo Adamkaus komandoje, teigė, kad reiklumas tiek sau, tiek komandos nariams yra viena iš labiausiai D.Grybauskaitę charakterizuojančių savybių.

„Kiek yra buvusių įvairiausių situacijų ruošiant įvairias medžiagas ar sprendžiant klausimus, renkant informaciją, ieškant geriausių sprendimų, ne visada pasitenkinama atneštu pačiu pirmuoju rezultatu. Nors jis galbūt yra visai ir neprastas, bet galbūt gali būti geresnis“, – apie darbą su D.Grybauskaite pasakojo jis.

M.Lingė išskyrė ir prezidentės dėmesingumą, taip pat – gyvenimiškais klausimais. Komandos narių vaikus D.Grybauskaitė pradžiugina pačios užaugintomis šilauogėmis, dalijasi medumi, iš kelionių parveža lauktuvių.

Stiprios mamos įvaizdis

D.Grybauskaitės santykiai su politikais iš šono dažnai atrodė dalykiški, šalti, kartais – net priešiški. Kai kurių politikų atžvilgiu ji nevengdavo griežtai pasisakyti. Dažnai rūstūs žodžiai iš jos lūpų skambėdavo ir Seimo tribūnoje skaitant metinius pranešimus.

„Santykis su politikais, manau, nuo pat pradžių buvo pakankamai dviprasmiškas. Būdama eurokomisare ji daug kritikos žėrė visiems mūsų politikams – kas bebūtų valdžioje. Kritikos gavo ir opozicija, ir pozicija. Ji tą liniją ir išlaikė atėjusi į prezidentus“, – pabrėžė A.Katauskas.

Visai kitokia D.Grybauskaitė bendraudama su žmonėmis įvairiuose renginiuose, susitikimuose, kur globdavo senutes, šokdavo, Laplandijoje į tualetą lydėjo reikalo prispirtą mažylį. 

Anot A.Katausko, D.Grybauskaitė stengėsi išlikti paprastų žmonių prezidente.

„Žinoma, tai buvo ir įvaizdžio dalis, bet kartu ji pati tokia buvo ir atitiko tą nuo pat pradžios, kai jos prašė, kad ji ateitų į prezidentus, labai sėkmingai sukurtą, netgi ne jos pačios, o tų politikų, kuriuos ji vėliau kritikavo, tam tikrą stiprios mamos įvaizdį, Ir ji išliko tiems žmonėms, su kuriais bendrauja, tokiu žmogumi“, – pastebėjo ekspertas.

Nepatiko nesuderinti klausimai

D.Grybauskaitės santykiai su žiniasklaida kartais būdavo sudėtingi. Toli gražu ne visos žiniasklaidos priemonės galėjo gauti prezidentės interviu. Latvijoje kilo nemažas pasipiktinimas, kai ji atsisakė atsakyti į iš anksto nesuderintus kaimyninės šalies televizijos žurnalisto klausimus. Be to, ilgainiui nunyko ir metinių prezidentės spaudos konferencijų žanras.

Nors, reikia pasakyti, D.Grybauskaitė iš esmės noriai bendraudavo su Vakarų šalių žiniasklaida. Tenykštė spauda porąkart ją yra pavadinusi „plienine magnolija“. A.Katausko teigimu, užsienio žiniasklaida prezidentę mėgo ir dažnai cituodavo.

Asmeninis gyvenimas – po devyniais užraktais

Apie D.Grybauskaitės asmeninį gyvenimą žinoma gana nedaug. Iš esmės tik tiek, kiek apie save nori papasakoti ji pati.

Tiesa, kai kada nenorėta viešinti informacija vis tik iškildavo į dienos šviesą. Spauda išsiaiškino, kad ji turi brolį Albertą, tik jų motinos skirtingos. Pastarasis skundėsi gyvenantis vargingai, o sesuo su juo nenorinti bendrauti. Nedaug viešai prezidentė kalba ir apie savo tėvus.

Nėra žinoma, kas yra D.Grybauskaitės draugai, su kuo ji leidžia laisvalaikį, ką mėgsta veikti jo turėdama, ką skaito, kokius filmus žiūri ir panašiai. Visuomenę pasiekdavo tik dozuota informacija, iš kurios galima suprasti, kad, pavyzdžiui, prezidentė mėgsta gėles, sukiotis virtuvėje.

A.Katausko teigimu, D.Grybauskaitė su komandos pagalba puikiai valdė, kokia informacija gali patekti į viešumą, kokia – ne.  Pasak jo, prezidentė visada laikėsi atstumo, mes apie ją žinome tik tai, ką ji pati norėjo, kad žinotumėme.

Valdžios ir galios spalvos apranga

D.Grybauskaitės įvaizdis tapo neatsiejamas nuo griežto kirpimo tamsiai mėlynos eilutės. Nors pirmosios kadencijos pradžioje prezidentės kostiumėliai buvo įvairesnio kirpimo, spalvingesni, ryškesni, dabar ji beveik visada rengiasi tik tamsiai mėlynos spalvos drabužiais.

Dizainerė Julija Janus su prezidente dirbo šešerius metus. Kaip sako, darbas buvo konstruktyvus ir malonus.

„Prezidentės stilius buvo suformuotas dar pirmos kadencijos metu. Jis aiškus: dažniausiai tai ilgesnis švarkas ir elegantiško kirpimo siauresnės kelnės, kartais tai – trumpesnis švarkas su lengvo kritimo, platėjančiu vidutinio ilgio arba vakarui maksimalaus ilgio sijonu. Daugiausia naudojami tamsiai mėlynos spalvos atspalviai. Kartais – balta ir raudona spalva. Visai nenaudojama juoda ir pilka spalvos. Apykaklės sprendimai panašūs, maksimaliai pritaikyti prie sudėjimo. Įvaizdis – ramus ir griežtas, nekintantis tam, kad neblaškytų ir būtų patogus. Visa stilistika rodo žmogaus susikaupimą, patikimumą, koncentraciją į tai, kas svarbiausia“, – aiškino J.Janus.

A.Katausko nuomone, atpažįstamu tapęs D.Grybauskaitės aprangos stilius papildė jos įvaizdį, kurį ji kūrė ir kitose srityse: tiek savo kalbėsena, tiek savo elgesiu ir t.t.