Tikriausiai nieko nebestebina praeiviai, fotografuojantys mieste pražydusias sakuras, vasariškus saulėlydžius, atsispindinčius dangoraižiuose, miesto sodų gėlynus ar kitus akiai gražius vaizdus. Tapo įprasta savo įspūdžiais ir gerais kadrais pasidalinti socialiniuose tinkluose. Dabar visi esame fotografai ir tuo galime mėgautis.
Visiems, mėgstantiems fotografuoti, paruošėme Instagraminio Vilniaus maršrutą bei idėjų, kaip galėtumėte įamžinti kiekvieną objektą. Tad drąsiai imkite išmaniuosius telefonus, o rezultatu būtinai pasidalinkite socialiniuose tinkluose, kad kuo daugiau pamatytų, koks fotogeniškas mūsų miestas.
Šalia nuotraukų galite žymėti @15min, mes būtinai pasidalinsime jūsų nuotraukomis su savo skaitytojais.
Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės esanti Kražių, arba kitaip vadinama Montvilos, kolonija yra vienas pirmųjų Vilniaus mikrorajonų, dar ir šiandien darantis įspūdį savo išskirtine architektūra. Unikalaus trikampio formos kvartalo architektūrą įkvėpė angliškų kotedžų stilistika, tad čia padarytos nuotraukos gali priminti svajingus angliškus miestelius.
Ypač išraiškinga ši kolonija yra meniniu požiūriu, namų fasadai – skirtingi, bet puikiai derantys tarpusavyje – yra asimetriški ir žaismingi. Tarp gatvių ir namų yra darželiai su gėlynais ir sodais, tad čia savo nuotraukoms galite rasti ne tik gerą perspektyvą, įamžinti unikalią architektūrą, bet ir daug mažesnių fotogeniškų objektų.
Vilniaus senamiesčio širdyje esanti Stiklių gatvė tikriausiai galėtų būti tituluojama pačia fotogeniškiausia. Stiklo kvartalo, kurį sudaro ši bei šalia esančios gatvės, bendruomenė išskirtinai puošia namų fasadus bei vitrinas pagrindinių švenčių progomis bei keičiantis metų sezonams.
Spalvingos dekoracijos bei šventinė nuotaika traukia vilniečius bei miesto svečius pasukti į šią istorinę gatvę, o pagavus įkvėpimui – padaryti keletą nuotraukų.
Stiklių gatvėje veikia daug meno, juvelyrikos, mados parduotuvėlių, išskirtiniai restoranai bei kavinukės, kuriantys autentiškus Vilniaus senamiesčio potyrius.
MO muziejus – tai modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus Vilniuje, įkurtas mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva. Čia vyksta parodos, kino seansai, edukaciniai užsiėmimai ir kiti kultūriniai renginiai, skirti įvairaus amžiaus lankytojams.
Neabejotinai muziejus, jo erdvės ir parodos verti jūsų atskiro laiko ir dėmesio, tačiau šiame maršrute siūlome bent trumpam sustoti MO muziejaus lauko terasoje ir padaryti keletą nuotraukų, tiesiog alsuojančių modernumu.
MO muziejaus pastatą suprojektavo JAV architektas Danielis Libeskindas, kurio kūryba garsi visame pasaulyje, o pagal jo projektus pastatyti garsūs muziejai, koncertų salės, universitetai ir kiti pastatai. Galime drąsiai teigti, kad turime unikalią galimybę savo mieste įamžinti pasaulinio lygio modernios architektūros perliuką.
Prieš keletą metų istoriniame Vilniaus rajone, apsuptame Vilnelės upės, buvo pastatytas naujas Paupio rajonas, o jo širdyje moderni restoranų erdvė – „Paupio turgus“. Nuo pat atidarymo dienos tai tapo vilniečių traukos vieta, bet jei jums dar neteko lankytis, būtinai rekomenduojame čia užsukti ne tik užkąsti, bet ir pasidaryti instagraminių nuotraukų.
„Paupio turgaus“ idėja įkvėpta pasaulyje garsių maisto paviljonų, tokių kaip Londono „Harrods“ ar Lisabonos „Time Out Market“. Tačiau Paupyje esanti erdvė išsiskiria savo autentiškumu – čia užėjus atsiveria didelė žaliuojanti oazė, kurią sudaro net 1300 augalų.
Modernus interjeras organiškai susilieja su augalija, tad pažadame – norėsis fotografuoti ne tik interjerą, bet ir save, sėdintį prie mažo, jaukaus staliuko.
Besikeičiantis Vilniaus stoties rajono veidas įsiveržė į vilniečių kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Nauji barai, užkandinės, kultūros erdvės kviečia miestiečius čia leisti laiką, kurti ir gyventi.
Stoties rajono gatvės pildosi menu, traukdamos tiek vietinių, tiek turistų fotoobjektyvus. Vienas tokių objektų – skulptoriaus Donato Jankausko-Duonio 2009 m. sukurta skulptūra „Tonis Soprano“.
Pirmiausia atsiradusi jaukiame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje, vėliau pabuvojusi Vienos tarptautinėje meno mugėje, dabar „saugo“ traukinių stotyje įsikūrusio baro „Peronas“ prieigas bei pasitinka visus atvykstančius traukiniu į Vilnių.
Lietuvos nacionalinė filharmonija neabejotinai yra vienas gražiausių pastatų Vilniuje. Pirmieji gotikinio stiliaus statiniai atsirado dar XVI a. pradžioje, vėliau rekonstruojant pastatą jis buvo išplėstas, taikant renesanso architektūros formas.
Šoniniuose korpusuose, sekant italų renesanso stilistika, per du aukštus buvo sumūrytos arkinės galerijos. Tokia galerija praeiti ir pasigrožėti galite ir šiandien.
Kitoje Filharmonijos aikštės pusėje jaukiai įsitaisę kavinukėje galite mėgautis viso Filharmonijos pastato vaizdu, o iš arčiau padarytos nuotraukos niekuo nenusileis fotogeniškam Paryžiui.
Kildami į Jono Basanavičiaus gatvės kalną prieisite didžiulį neoklasicizmo ir neobaroko stiliaus pastatą, kuriame visą šimtmetį buvo įsikūrusi „Lietuvos geležinkelių“ administracija. 1903 m. pastatyti rūmai buvo pirmasis Vilniaus dangoraižis – aukščiausias miesto pastatas ir iškart tapo tikra ne tik Naujamiesčio, bet ir viso Vilniaus puošmena.
Pastatą projektavo du architektai – grafas Tadeušas Marija Rostvorovskis suprojektavo pastato dalį, esančią Mindaugo gatvėje, o Basanavičiaus gatvėje esantį pastatą ir puošnius vartus – Konstantinas Korojedovas. Abiejų architektų rafinuotumas, polinkis puošniai ir pompastiškai architektūrai lėmė, kad Vilniaus centre turime tikrą architektūrinį perliuką, kurį galime įamžinti iš įvairių perspektyvų.
Net jei kasdien pravažiuojate pro šį pastatą, siūlome stabtelti ir gerai įsižiūrėti – čia slypi daug netikėtų detalių ir unikalių sprendimų, kurie per visą pastato istoriją užgyveno tiek gerbėjų, tiek kritikų, laikiusių pastatą architektūriniu nesusipratimu.
Vilniaus senamiestis žavingas savo pasislėpusiais vidiniais kiemais. Tik tikri smalsuoliai, mėgstantys vaikščioti senamiesčio gatvėmis, žino atokesnius kiemus bei siaurus praėjimus.
Viename tokių kiemelių, esančių Dominikonų gatvėje, galima išvysti vijokliais apaugusią sieną. Žaluma tiesiog užburianti, o čia padarytos nuotraukos dar labai retai sutinkamos socialiniuose tinkluose.
Į kiemelį galite patekti eidami nuo Valstybės pažinimo centro J. Žemaičio alėja iki jos pabaigos, kol pasieksite akligatvį. Gerai pažįstantys senamiesčio mažiau žinomus praėjimus čia gali patekti iš Dominikonų gatvės, įžengę pro 14 numeriu pažymėto namo vartus.
Pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje esantis universiteto rūmų ansamblis išskirtinis savo architektūriniu didingumu. Čia susipina ir atsiskleidžia žinomiausi Lietuvoje buvę architektūros stiliai – gotika, renesansas, barokas, klasicizmas.
Pati fotogeniškiausia vieta – Alumnato kiemas, į kurį galima patekti iš Universiteto gatvės. Šį kiemelį supa 1622 m. statytas renesanso architektūros pastatas, kokių Vilniuje nėra daug. Jame seniau veikė alumnatas – kunigų seminarijos bendrabutis. Seminarijai užsidarius, pastatas atiteko Vilniaus universitetui.
Fotogeniškas ir VU Didysis kiemas, šalia kurio yra Šv. Jonų bažnyčia. Iš viso universiteto ansamblį sudaro trylika įvairaus dydžio kiemų, tad jei ir ne visuose pavyktų padaryti įspūdingų nuotraukų, bet pasivaikščioti po Vilniaus kultūrai svarbias istorines vietas tikrai verta.
Ir, žinoma, nepamirškite pakilti į Šv. Jonų bažnyčios varpinę – aukščiausią senamiesčio pastatą. Iš čia visas senamiestis atsiveria kaip ant delno – kai kuriais vaizdais juk geriau mėgautis gyvai, nei per telefono ekraną.
Tai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pagal inžinieriaus architekto Vladislovo Stipulkovskio ir inžinieriaus Augusto Kleino projektus pastatytas gyvenamųjų namų mikrorajonas netoli Rasų kapinių ir geležinkelio. Namų projektams įtaką darė tuo metu Vakarų Europoje populiari miesto sodo idėja, prie kiekvieno namo buvo įrengiami uždari kiemeliai su sodais – auginamos gėlės ir medeliai.
Gyvenamųjų namų komplekse yra 30 namų, jų išdėstymas sudaro stačiakampį. Istorikų nuomone, Rasų kolonija yra vienas iš tų Vilniaus rajonų, kuris mažiausiai pakito nuo jo pastatymo. Dar ir dabar čia gyvena pirmųjų gyventojų palikuonys.
Kaip ir Kražių kolonija, ši vieta išsiskiria iš bendro architektūrinio konteksto ir sukuria miestelio mieste įspūdį.
