2021 metai – Juozo Zikaro metai

Juozas Zikaras 1910 m.

Skulptorius, pedagogas Juozas Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 d. Paliukuose (Panevėžio rajonas).

1899 m. baigė Pumpėnų keturmetę mokyklą. 1904–1906 m. mokėsi Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, Juzefo Montvilos privačioje piešimo ir braižybos mokykloje Vilniuje, 1907–1910 m. – Dailės skatinimo draugijos mokykloje Sankt Peterburge. Nuo 1910 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje, ją baigė 1916 m. ir tapo pirmuoju profesionaliu lietuvių skulptoriumi.

1915–1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1917–1918 m. mokytojavo G. K. Štembergo gimnazijoje ir realinėje mokykloje Sankt Peterburge. 1918 m. su šeima grįžo į Lietuvą. 1919–1921 m. dėstė piešimą Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1919–1928 m. – Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. 1928–1940 m. – Kauno meno mokyklos dėstytojas, vadovavo skulptūros studijai. 1940–1944 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Skulptūros ir keramikos fakulteto dekanas. Materialiai rėmė nepasiturinčius Meno mokyklos studentus, rūpinosi jų stipendijomis. Profesorius (1944 m.).

Juozo Zikaro skulptūra „Šventasis“ 1890–1900 m.

Juozas Zikaras su Peterburgo dailės akademijos mokslo draugais 1911-1914 m.

Juozas Zikaras – vienas žymiausių ir vienas produktyviausių XX a. I pusės lietuvių skulptorių. Jis sukūrė daugiau kaip 120 skulptūrų, reljefų, medalių, 75 grafikos ir tapybos darbus.

Aktyviai dalyvavo Lietuvos meniniame gyvenime. Eksponavo savo kūrinius pirmose lietuvių dailės parodose. Iš viso 1906–1944 m. dalyvavo 37 bendrose parodose.

Juozas Zikaras prie savo skulptūros Paliukuose, savo tėviškėje 1924 m.

Juozas Zikaras su M.Grigoniu lipdant šio biustą Panevėžyje 1925 m.

Juozo Zikaro skulptūra „Motinystė“ 1916 m.

Juozo Zikaro diplominis darbas „Motinystė“ baigiant Peterburgo dailės akademiją buvo itin gerai įvertintas – pelnė sidabrinį akademijos ženklą.

Juozo Zikaro skulptūra „Sielvartas“ 1930 m.

Juozas Zikaras prie savo skuptūros „Sielvartas“ 1931 m.

Juozas Zikaras su I.Šlapeliu Kauno meno mokyklos skulptūros studijoje 1936 m.

Juozas Zikaras buvo Lietuvių dailės draugijos, Lietuvių meno kūrėjų draugijos narys. Vienas Lietuvos dailininkų draugijos įkūrėjų (nuo 1932 m.), jos pirmininkas (1932–1938 m.). Lietuvos dailininkų sąjungos Realistų sekcijos narys (nuo 1935 m.).

Juozas Zikaras su J.Gruodžiu, J.Keliuočiu, A.Varnu, A.Žmuidzinavičiumi ir kt. J.Vienožinskio 50-metyje 1936 m.

Juozas Zikatas su Panevėžio valstybinės gimnazijos meno kuopos dailės sekcijos nariais 1923 m.

Juozas Zikaras įvertintas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.), Pasaulinės parodos Paryžiuje aukso medaliu už lietuviškos sodybos maketą (1937 m.), Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Juozas Zikaras – Panevėžio miesto garbės pilietis (2012 m.).

Juozas Zikaras prie Šv. Antano skulptūros Kaune 1936-1938 m.

Juozo Zikaro skulptūra „Svejonės pranyko“ 1925-1926 m.

Juozo Zikaro skulptūra „Svajonės pranyko“ 1925-1926 m.

Juozo Zikaro skulptūra „Skausmas“ 1924 m.

Juozo Zikaro kurtas M.K.Čiurlionio antkapinis paminklas 1931 m.

Juozas Zikaras prie savo namo Panevėžyje 1925 m.

Juozas Zikaras buvo puikus, labai gerbiamas mokytojas, Meno mokykloje, ko gero, vienintelis neturėjęs pravardės. Studentai į jį kreipdavosi: „tamsta mokytojau“ arba „ponas skulptoriau“.

Juozas Zikaras su Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniais 1923-1925 m.

J.Zikaras su J.Petruliu ir kitais Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniais 1920 m.

Juozas Zikaras su Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojais 1921 m.

Juozas Zikaras savo dirbtuvėje Kauno menų mokykloje 1938 m.

Juozas Zikaras su A.Galdiku, P.Kalpoku, A.Varnu ir kt. Kauno meno mokyklos mokytojais 1931-1935 m.

Juozas Zikaras su V.Paliu, D.Tarabildiene ir kt savo mokiniais prie Kauno meno mokyklos 1934 m.

Juozas Zikaras su mokiniais J.Dagiu, N.Petruliu ir kt. Kauno meno mokyklos skulptūros studijoje 1931 m.

Juozas Zikaras 1916 m.

Juozui Zikarui knygnešių tema buvo labai artima. Jaunystėje dažnai su jais teko bendrauti. J. Zikaras pats slapta kitus mokė lietuviškai skaityti ir rašyti. Jis buvo dėkingas taip didžiai prisidėjusiems prie mūsų rašto išsaugojimo knygnešiams.

Minint Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį 1928 m. Juozas Zikaras pristatė „Knygnešio“ skulptūrą. Jis simbolizuoja lietuvių pasipriešinimą carinei priespaudai. Kūrinyje vaizduojamas valstietis su vyžomis ant akių užsislinkęs kepurę, ant nugaros – krepšys, žingsnis skubantis. Prisidengęs ranka akis jis žvalgosi, ar nematyti caro žandarų. Tai legendinio knygnešių karaliaus Jurgio Bielinio prototipas. „Knygnešys“ prie Karo muziejaus pastatytas 1939 metais, vienintelis iš visų sodelio skulptūrų prastovėjęs ir sovietmečiu (tik kitoje vietoje).

Juozo Zikaro kurtas paminklas „Knygnešys“ 1939 m.

Juozo Zikaro kurtas Jono Basanavičiaus portretinis biustas 1921 m.

Skulptorius gavo užsakymą sukurti J. Basanavičiaus biustą. Tik dailininkas buvo perspėtas, kad Basanavičiaus nekankintų, nereikalautų, jog pastarasis sėdėtų nejudėdamas. Atėjus Jonui Basanavičiui į Zikaro dirbtuvę, skulptorius pasiūlęs: „Tamsta, įsitaisykite patogiai. Nebūtina visąlaik sėdėti, galite pavaikščioti. Štai arbata jums, pyragėliai. Vaišinkitės.“ J. Basanavičius oriai atsisėdo ant sofos, ramiai pažiūrėjo į skulptorių ir paklausė: „Bet tamstai patogiau būtų, jei nejudėčiau?” „Taip, bet, gerbiamasai, tai visai nebūtina..“. „Ir ką tu sau manai? – klausia dailininkas dukrelės. – Atsisėdo anas, įsmeigė į mane akis – ir visas TRIS valandas net nesumirksėjo!! Gyvenime neturėjau tokio gero pozuotojo, ačiū Dievui… Nes, kai žmogus į tave žiūri tris valandas nemirksėdamas, patikėk... Bet dabar suprantu, kad tik toks žmogus ir turėjo teisę pirmas pasirašyti nepriklausomybės deklaraciją! Na koks požiūris į pareigą!“

J.Tumas-Vaižgantas, žiūrėdamas į savo bareljefą, J.Zikaro išdrožtą ąžuole, sakęs : „Niu, Juozai, niu kam ąžuole? Toks kietas medis. Liepos būtų užtekę.“ Zikaras patikinęs, kad kokia liepa! Juk Vaižgantas mažų mažiausiai – Lietuvos ąžuolas! Į tai Vaižgantas atsakęs, kad jau kas ąžuolas, tai Zikaras!

Juozo Zikaro kurtas bareljefas „J.Tumas-Vaižgantas“ 1934-1936 m.

Juozo Zikaro kurtas Jonušo Radvilos portretinis biustas 1928 m.

1928 metais kurdamas paminklą Jonušui Radvilai, savo vaikams Juozas Zikaras sakydavo, kad šis buvęs puikus Radvila! Steigęs mokyklas, rūpinęsis jam priklausančių miestų gyventojais, „išleidęs lietuvišką! Bibliją“. 1931 m. birželio 28 d. Biržuose atidengtas Juozo Zikaro sukurtas paminklas Jonušui Radvilai.

Juozo Zikaro kurtas lietuvaitės portretas 1923 m.

Juozo Zikaro kurtas tėvo portretinis biustas 1904-1906 m.

Juozo Zikaro kurtas bareljefas „Julio Cezario mirtis“

Petrapilyje Anelė Tūbelytė priklausė lietuvaičių jaunimo bendruomenei, kuri ne tik lietuvybės reikalus palaikydavo, bet ir dalyvaudavo įvairiuose tautiniuose susiėjimuose. Anelė mėgusi įvairius iššūkius, todėl, gavusi pasiūlymą pozuoti Peterburgo Dailės akademijos studentui (net turinčiam akademijoje savo studiją!) „Lietuvaitės portretui“, sutinka. Štai tada ir įvyksta pirmasis susitikimas Juozo Zikaro ir Anelės Tūbelytės. Jiedu susituokia 1914 metais, per Šv. Kalėdas šv. Kotrynos bažnyčioje. Liudininkas – visas netveriantis linksmumu Balys Sruoga

Juozo Zikaro ir Anelės Tūbelytės vestuvinė nuotrauka 1914 m. gruodžio 25 d.

Juozas Zikaras su žmona Anele Tūbelyte-Zikariene ir sūnumis Vaidučiu ir Teisučiu 1926 m.

Skulptorius Juozas Zikaras savo vaikams sakydavo, kad nėra gėdingo darbo, yra gėdingai blogai atliekamas darbas. „Jei būsite puikūs kiemsargiai – didžiuosiuosi jumis, jei būsite prasti profesoriai, gėda bus prisipažinti, kad jūs – mano vaikai.“

Juozas Zikaras su sūnumis Vainučiu, Teisučiu, Vaidučiu ir dukra Alyte.

Paskutinieji Anelės ir Juozo Zikarų vaikai dvyniai Alytė ir Vainutis buvo silpnos sveikatos. Vaikų ligoms nepraeinant, skulptorius surado gerą, nors ir brangią sanatoriją Šveicarijoje. Bet dėl viso ko nusprendė pasikonsultuoti su daktaru Vladu Kuzma. Gydytojas nusišypsojo ir tarė: „Ką galiu pasakyti... Gerą sanatoriją išrinkote, gerą vietą suradote, bet vis tik yra viena dar labiau tinkama vieta jūsų vaikiukams..“ Zikarai susižvalgė ir skulptorius stvėrė draugą už rankos: „Taigi sakyk, mat jį galas, jei dar brangiau, dėl vaikų padarysiu viską.“ „Sakai viską? – perklausė Kuzma. – Na tada pasakysiu. Geriausiai tavo vaikams, o ir tau būtų ... Kačerginės pušyne!“

Juozas Zikaras su šeima ir draugais Kačerginėje 1932 m.

Juozas Zikaras su J.Grinium, Z.Ivinskiu, S.Šalkauskiu, J.Šalkauskiene bei jų sūnum Kačerginėje 1936 m.

Juozas Zikaras su žmona ir dukra Alyte Kazlų Rūdoje 1937 m.

Juozas Zikaras su sūnumi Vaidučiu Palangoje 1930 m.

Juozo Zikaro kurtas bareljefas „Frančesko de Rimini pragare“ 1920 m.

Kartą Juozas Zikaras savo gimtinėje pamatė ponus, vežamus karietaite, o prieš juos sunkiai ratus su žabais tempiančią motiną su vaikeliu. Ponai oriai tarpusavy šnekučiavosi, bet nepasirodė jie dailininkui laimingi, o vaikiukas šalia pavargusios mamos linksmai čiauškėjo vis primindamas: „Tu taip neskubėk, mamyte, nepavark“.

Juozo Zikaro kurtas bareljefas „Bedrabis“ 1926 m.

Juozo Zikaro kurtas bareljefas „Bedarbis“ 1926 m.

Juozas Zikaras dažnai parsivesdavo į namus darbo ieškančius padienius. Ateina žmogelis, supjauna kelias malkas ir sumoka jam skulptorius kaip už visą dieną. Zikarienė pykdavo, bardavo vyrą, bet tas sakydavo, kad darbininkas visą dieną būtų dirbęs, tik kad malkų nebelikę.

Artėjant antrajai sovietinei okupacijai trys Juozo Zikaro sūnūs – Teisutis, Vaidutis ir Vainutis – pasitraukė iš Lietuvos. Sovietinės represinės struktūros persekiojo Lietuvoje likusius šeimos narius. 1944 m. lapkričio 10 d. J. Zikaras, neištvėręs saugumo tardymų, nusižudė. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Juozas Zikaras 1936 m.

Vainutis Zikaras – jauniausias Juozo Zikaro sūnus. vainutis Rankoje laiko Juozo Zikaro skulptūrėlę „Laisvė“ 1990 m.

Vainutis Zikaras – jauniausias Juozo Zikaro sūnus. Rankoje jis laiko Juozo Zikaro skulptūrėlę „Laisvė“ 1990 m.

Juozas Zikaras savo vaikams atskleidė „Laisvės“ simbolius: sutraukytos grandinės – kūno laisvė, laisvai plevenantis rūbas – žodžio laisvė, besiplaikstanti iškelta vėliava – minties laisvė, sparnai – sielos laisvė

2021 metai – Juozo Zikaro metai

Turinio autoriai