Ką turėtume žinoti apie vakciną nuo koronaviruso?
Kiek daugiau kaip prieš metus pasaulį paralyžiavusi koronaviruso pandemija įprastą mūsų gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Vilties įkvėpė žinia apie sukurtas vakcinas. Įsibėgėjant skiepijimo kampanijai apie vakcinas nuo koronaviruso kalbamės su šios srities ekspertais — Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene bei VU Vaikų ligų klinikos vedėju, profesoriumi Vytautu Usoniu.
Kaip paaiškino prof. A.Žvirblienė, šiuo metu yra registruotos dviejų tipų vakcinos nuo koronaviruso — tai ribonukleino rūgšties, geriau žinomos sutrumpintu RNR pavadinimu, ir adenoviruso pagrindu sukurtos vakcinos. Pirmosios grupės vakcinas gamina „Moderna“ ir „BioNTech & Pfizer“ kompanijos. Jų sudėtyje yra sintetinė RNR molekulė, koduojanti koronaviruso baltymą. Paprastai kalbant, suleidus tokią vakciną, koronaviruso baltymas pats pasigamina paskiepyto žmogaus ląstelėse ir sukelia imuninį atsaką. Kitokio — antrojo — tipo yra „AstraZeneca“ vakcina. Šiuo atveju imuninės sistemos atsaką taip pat sukuria koronaviruso baltymas, kuris pasigamina paskiepyto žmogaus ląstelėse, bet tą baltymą koduoja ne RNR molekulė, o modifikuotas, nekenksmingas virusas, į kurį įterptas koronaviruso genas.
Kodėl vakcina nuo koronaviruso buvo atrasta taip greitai? Prof. A.Žvirblienė paaiškino, kad viena iš priežasčių yra ta, jog mokslininkai sėkmingai pritaikė sukauptas žinias. Anot jos, neturint jokio įdirbio sukurti visiškai naują vakciną būtų užtrukę gerokai daugiau. Technologijos, panaudotos kuriant vakcinas nuo koronaviruso, buvo išbandomos jau keliolika metų.
Svarbu suprasti, kad nors vakcina atrasta labai greitai, tačiau joks etapas šiame procese nebuvo praleistas — atlikti kruopštūs trijų fazių klinikiniai tyrimai.
Šalutinis vakcinos poveikis yra normali organizmo reakcija. Taip pat svarbu suprasti, kad jeigu jokio šalutinio poveikio nejaučiate, tai nereiškia, kad imuninis atsakas nesusiformuos. Pasak mokslininkės, kiekvieno iš mūsų organizmas yra unikalus, todėl taisyklės, kad būtinai kažką pajausite, ar priešingai — nejausite nieko — nėra.
Beje, ar žinojote, kad gaminant šiuolaikines vakcinas kokybės kontrolė užima net apie 80 proc. viso gamybos laiko? Apie tai papasakojo prof. V.Usonis. Jis taip pat pabrėžė, kad pasaulyje nėra nė vieno vaisto, kuris būtų veiksmingas 100 proc. ir paaiškino, kad vakcinų nuo koronaviruso gamintojų pateikiami efektyvumo skaičiai atspindi klinikinių tyrimų rezultatus.
Paklaustas, kaip vertina viešoje erdvėje kartais pasirodančius teiginius, esą vakcinose randama tokių dalykų kaip abortuotų kūdikių ar beždžionių ląstelių, o ką jau kalbėti apie nuodus, medikas nusišypsojo ir kantriai paaiškino: „Visi tie pareiškimai apie kažkokias fantastines medžiagas tikrai neturi jokio pagrindo ir mokslas tai jau ne kartą įrodė.“
Prof. V.Usonis paaiškino, kad gaminant „AstraZeneca“ kampanijos vakcinas yra naudojamas beždžionių adenovirusas, tačiau tai neturi nieko bendro su „beždžionių ląstelėmis“, apie kurias kartais kalba medicinos neišmanantys veikėjai. Tai virusas, sukeliantis ligas beždžionėms, bet visiškai nepavojingas žmogui.
Pašnekovas pabrėžė, kad Europos vaistų agentūroje (EVA) dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai tarp jų, beje, ir lietuviai. Prieš patvirtindami vaistus ir vakcinas ekspertai griežtai vertina saugumo ir veiksmingumo kriterijus, analizuoja tyrimus. Kitaip tariant, jeigu vakcina registruojama, abejoti ja nėra jokio pagrindu.
„Medžiagos yra labai daug ir ji atvira. Pastaraisiais metais viešai skelbiami ne tik straipsniai su bendromis išvadomis, o ištisos duomenų bazės, kuriose galima žingsnis po žingsnio įsitikinti vakcinų saugumu“, — pridūrė jis.
15min kalbinti mokslininkai pabrėžė, kad jeigu išties jaučiate neįprastą ar stiprų šalutinį poveikį — būtinai apie tai praneškite Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistams. Kalbėdamas apie šalutinius poveikius prof. V.Usonis taip pat pabrėžė, kad duomenis visuomenei taip pat skelbia Europos vaistų agentūra. Taigi, informacijos išties daug, tereikia tam skirti šiek tiek laiko ir, žinoma, išsivaduoti nuo klaidingų įsitikinimų. Registruoti šalutinius vakcinos poveikius ragina ir prof. A.Žvirblienė.
Beje, kalbėdamas apie šalutinius vakcinų poveikius prof. V.Usonis atkreipė dėmesį, kad vienas iš dažniau pasitaikančių — pakilusi kūno temperatūra. Anot jo, jeigu su tuo susidūrėte, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, temperatūrai pakilus iki 38 laipsnių, reikia ne laukti, kol pasijausite dar blogiau, o išgerti karščiavimą mažinančių vaistų bei gerti daug skysčių.
Pašnekovas svarstė, kad labai svarbu, jog medikai apie vakcinas suteiktų visą informaciją ir aiškiai, paprastai komunikuotų, nes natūralu, kad su medicina nesusijusiems žmonėms kyla klausimų ir abejonių. Prof. V.Usonis svarstė, kad ilgainiui visi mitai bus išsklaidyti, o skeptikai supras, kad nėra dėl ko nerimauti. Beje, jis prisiminė kelių šimtų metų istoriją, kai Edwardui Jenneriui atradus vakciną nuo raupų, visuomenėje atsirado manančių, kad pasiskiepiję žmonėms užaugs karvių ragai, kanopos ar uodegos.
Kalbėdamas apie rusišką „Sputnik V“ ir kiniškas vakcinas nuo koronaviruso profesorius paaiškino, kad ypač griežta kontrolė ir aukščiausi tyrimų reikalavimai ES šalyse ir yra priežastys, kodėl šios vakcinos iki šiol čia nėra prieinamos.
