Vyriausybės rūmų trečiajame aukšte įsikūręs ministro pirmininko kabinetas, žymimas 339-uoju numeriu – ypatingo saugumo zona, nes į ją atkeliauja ir aukščiausio lygio slaptumo grifais žymima informacija. Tačiau šiuo metu kabineto  Nr.339 sienos saugo dar daugiau paslapčių – viena tokių tapo ir kabineto sienų apdaila, kėdės, stalai bei šviestuvai. 

Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) uoliai sergi prieš kelerius metus slaptais pirkimais pačios atlikto premjero darbo patalpų atnaujinimo duomenis ir sako, kad atskleisti jose esančių kėdžių ar stalų gamintojus, tiekėjus, kainas būtų nusikaltimas.  

15min pirmą kartą visuomenei atvers daugiau nei už  200 tūkst. eurų tyliai, skubiai ir atbulomis procedūromis renovuoto ministro pirmininko kabineto duris. 

Prieš kelerius metus už dešimtis tūkstančių eurų kurtos vizijos iš esmės sutvarkyti visą dar sovietmečiu statytą Vilniaus centre esantį daugiau nei 14, 7 tūkst. kv. metrų ploto Vyriausybės rūmų pastatą su jame esančiais 220 kabinetų, galiausiai baigėsi šimteriopai mažesnio – 116 kv. metrų – ploto remontu: vienintelio ministro pirmininko darbo patalpų. 

Vyriausybės vadovo kabinetas dabar ryškiai ir, kai kurių ekspertų vertinimu, „blizgiai“ išsiskiria iš visos rūmų aplinkos – medžio ir marmuro plokštėmis puoštos sienos, naujos grindys bei lubos, didžiulis šviesus stalas ir naujos baltos kėdės visiems ministrams už jo susėsti, aukso atspalvių interjero detalės. Šio interjero autorės visa tai vadina modernia klasika. 

„Atrodo, praleista proga mušti į taktą“, – visai kitaip išvystus vaizdus įvertino Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedros vedėjas architektas Rokas Kilčiauskas. 

Kabineto atnaujinimo darbai valstybės saugomu objektu paskelbtame pastate truko keturis mėnesius. Juos projektavo reikiamo atestato neturinčios dizaino specialistės. O iš institucijų gauti oficialūs duomenys atskleidžia, kad projektas su Kultūros paveldo departamentu (KPD) suderintas atbula tvarka – tik po to, kai buvo baigti visi kabineto remonto ir įrengimo darbai. 

Pagrindinei patalpų šeimininkei – Vyriausybės kanceliarijai – šis vieno rūmų kabineto atnaujinimas tekainavo 6 tūkst. eurų: tiek, kiek teko sumokėt pačių samdytoms dizainerėms už interjero projektą. 

Tačiau kiek ta pati dizainerių įmonė gavo lėšų už jos parduotus baldus ar kitas interjero detales ministro pirmininko kabinetui, sužinoti jau nevalia. Nes stalai, kėdės ar kriauklė su paauksuotu kraneliu įsigyti organizuojant su „žvalgybinio pobūdžio veikla“ susijusius pirkimus. 

Juos vykdė ir visas išlaidas apmokėjo Vidaus reikalų ministerijos pavaldume tuomet dar buvęs Vadovybės apsaugos departamentas (šiuo metu – Vadovybės apsaugos tarnyba). Šis visus duomenis apie kabineto remontą bei įrengimą įslaptino. 

15min Tyrimų skyriaus bandymai gauti išsamesnes detales ir paaiškinimus, kodėl baldai pirkti VAT lėšomis kaip „apsaugos priemonių atnaujinimas“ kėlė tarnybos pareigūnų nuostabą ir sekino kantrybę. 

Sprendimų kratosi: „ne prie ko“ 

Vyriausybės kanceliarija 15min nurodė, kad pagrindinė 2019-aisiais įgyvendinto ministro pirmininko kabineto atnaujinimo priežastis – neatitikimas informacinės saugos reikalavimams. Sprendimą atnaujinti premjero kabinetą, nelaukiant tuo metu jau braižytų viso Vyriausybės rūmų pastato rekonstrukcijos vizijų, priėmė tuometinis kancleris Algirdas Stončaitis. Šis vadovavosi tuo metu dar Vidaus reikalų ministerijos pavaldume buvusio Vadovybės apsaugos departamento (VAD), netrukus premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės iniciatyva vos per pusmetį reorganizuoto į savarankišką Vadovybės apsaugos tarnybą (VAT), rekomendacijomis. 

Vadovybės apsaugos tarnyba portalui taip pat aiškino, kad ji tebuvo Vyriausybės kanceliarijos sprendimų vykdytoja ir prižiūrėtoja. 

Tačiau buvęs kanceliarijos vadovas, šiuo metu Seimo Antikorupcijos komisijai vadovaujantis parlamentaras A.Stončaitis atkirto esąs „ne prie ko“. 

Projektų dokumentai paneigia šiuos A.Stončaičio žodžius – juose remonto projekto užsakovu-statytoju įvardijama Vyriausybės kanceliarija. 

Slapto remonto sumanytojai bei vykdytojai skirtingai atpasakoja ir pokyčius po atliktų darbų. 

15min žiniomis, visų darbų ir naujų daiktų kabinete kaina siekė daugiau nei 200 tūkst. eurų. 

Tačiau antai Vyriausybės vicekancleriu ir prieš kelerius metus, ir šiuo metu tebedirbantis, parašus ant kai kurių sutarčių dėjęs Alminas Mačiulis sunkiai beprisimena, kas pasikeitė po atnaujinimo: „Aš senokai buvau kabinete ir iš atminties man sudėtinga įvardinti, kas pasikeitė. Nesu pastabus žmogus, kad detales įsiminčiau vieno ar kito elemento.“ 

Visai kitaip vaizdą piešia VAT vadovas R.Mockevičius, pasak kurio, viskas buvo keičiama iš pagrindų. 

„Ten buvo ministro pirmininko zona, į kurią įeina ir kabinetas, ir gretimi kabinetai, ir ten iš pagrindų viskas buvo keičiama nuo tarybinių laikų, viskas išgriauta, instaliuota apsaugos priemonės ir atstatomieji darbai padaryti“, – pasakojo VAT vadovas. 

Užmojai renovuoti visą pastatą žlugo

Vyriausybės kanceliarija dar 2018-aisiais ėmėsi svarstyti apie sovietmečiu statyto ir nuo to laiko nerenovuoto jos pastato sostinės Gedimino prospekte atnaujinimą.

Tų pačių metų rudenį buvo paskelbtas viešasis pirkimas, kurį laimėjo vienintelė dalyvavusi įmonė „Mepco“. Beje, šio konkurso dalyviams Vyriausybės kanceliarija kėlė nemažus kvalifikacinius reikalavimus, tarp kurių – būtinybė turėti kultūros paveldo atestuotus specialistus.

2018 metų spalį tuometinis kancleris A.Stončaitis pasirašė 73,5 tūkst. eurų vertės sutartį – „Mepco“ kartu su subrangove „Vilniaus architektūros studija“ įsipareigojo atlikti galimybių studiją. Ja turėjo būti parengtas pastato energijos vartojimo auditas, įvairiapusė vidaus ir išorės būklės analizė bei statinio ateities naudojimo vizijos. Buvo deklaruojami tikslai sumažinti didžiulio ploto pastato naudojimo kaštus, racionaliai išnaudoti esamas patalpas.

Be daugelio kitų dalykų, ekspertai turėjo parengti darbo vietų įrengimo standartą, baldų planus ir vidaus patalpų medžiagiškumo pasiūlymus. Turėjo būti pateikti ir siūlymai dėl pastato, jame esančių asmenų ir teritorijos saugumo užtikrinimo, atsižvelgiant į tuometinio Vadovybės apsaugos departamento reikalavimus.

Po parengtos galimybių studijos 2019 metų pabaigoje buvo priimtas sprendimas renovuoti visą Vyriausybės rūmų pastatą ir jau 2020 metų pradžioje Vyriausybės kanceliarija įgaliojo Turto banką paskelbti viešą tarptautinį konkursą projektavimo paslaugoms įsigyti beveik už 749 tūkst. eurų.

Beveik 10 mėnesių trukęs pirkimas neįvyko ir ambicingi planai iš esmės sutvarkyti rimtesnio remonto nuo pat statybos 1982-aisiais nemačiusį ir energetiškai brangiai išlaikomą pastatą žlugo.

Po 2020-ųjų rudenį vykusių Seimo rinkimų pasikeitus valdžioms, naujoji Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė nusprendė, kad imtis apie 40 milijonų galinčios atsieiti pastato renovacijos būtų sunkiai pakeliama. Tad ilgai trukusio pirkimo procedūros buvo nutrauktos, o galimybių studija atgulė į stalčių.    

Jei ne visą, „bent šį tą“ 

Grįžkime į 2019-uosius: tuo pat metu, kai jau buvo rengiama viso Gedimino 11 esančio pastato atnaujinimo galimybių studija, pasirodė pirma ir paskutinė vieša žinia apie premjero kabineto remontą. 

„Saulių Skvernelį užgriuvo rūpesčiai ne tik dėl sveikatos – dėl nuosavo namo remonto premjerui su šeima teko išsikraustyti į Turniškes, o dėl dar vieno suplanuoto remonto – ir iš kabineto Vyriausybėje“, – rugpjūčio 27 dieną skelbė portalas „Lietuvos rytas“. 

Kanclerio pareigas ėjęs A.Stončaitis tuomet aiškino, jog premjero kabinete, kaip ir daugelyje kitų patalpų, viskas sudilę ir „kol nėra pinigėlių visam pastatui rekonstruoti, nutarta padaryti bent šį tą“. 

„Nors A.Stončaitis tikisi, kad S.Skvernelis į savo kabinetą galės grįžti lapkričio pabaigoje, jis pripažino, jog kol kas nežinia nei kas kurs šios patalpos interjerą, nei kas jį remontuos“, – tuomet rašė „Lietuvos rytas“. 

Tačiau ši A.Stončaičio žiniasklaidai teikta informacija neatitiko tikrovės. Mat 2019 rugpjūčio pabaigoje kanceliarija jau buvo ne tik pasirašiusi sutartį su konkrečia įmone dėl premjero kabineto interjero projekto, bet buvo jį parengtą gavusi bei nusiuntusi projektą Vadovybės apsaugos tarnybai.

„Sofistikuota eklektika“   

2019 metų liepą Vyriausybės kanceliarija neskelbiamos apklausos būdu pasisamdė dviejų seserų Vaidos ir Indrės Žemaityčių valdomą dizaino įmonę „Interjero pasaka“. 

Ši už kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų parengė ministro pirmininko darbo patalpų interjero projektą: 3D vizualizacijas bei planus nuo sienų išklotinių, dekoravimo, lubų ir grindų iki apšvietimo, elektros išvadų, rozečių. Dizainerės taip pat turėjo parinkti konkrečius baldus, šviestuvus, užuolaidas bei aksesuarus. 

„Interjero pasaka“, šiuo metu prisistatanti kaip visuminio dizaino studija „Cle de Maison“, skelbiasi kurianti „apgalvotos prabangos“ namų interjerus.

„Neretu atveju galima įvardyti kaip sofistikuota eklektika“, – taip savo kūrybinį braižą apibūdina pačios kūrėjos. Ir priduria esančios ne tik interjerus kurianti, bet ir baldus parduodanti studija.

Ar ta pati „Interjero pasaka“ pardavė pačios parinktus baldus ministro pirmininko kabinetui?

„2019-09-13 Vyriausybės kanceliarijos (LRVK) žiniomis, VAD pasirašo sutartį su „Interjero pasaka“ dėl baldų ir susijusių paslaugų tiekimo. 2019-09-20 LRVK žiniomis, VAD pasirašo sutartį su „Satela“, – taip atrodo Vyriausybės kanceliarijos atsakymai į klausimus apie jos valdose darytą remontą ir jos pastate esančius baldus. Nei kanceliarija, nei Vadovybės apsaugos tarnyba nenurodė, kokius darbus ar paslaugas tiekė inžinerinių tinklų ir sistemų įmonė „Satela“.

„Interjero pasakos“ vadovės į daugelį klausimų, taip pat ir apie baldų pardavimus, atsakė kartojama fraze: „Dėl konfidencialumo įsipareigojimų nei patvirtinti, nei paneigti šio fakto negalime“.

Kūrėjos ilgiau nei mėnesį nerado laiko, o paskui ir noro susitikus 15min Tyrimų skyriui išsamiau pristatyt savo darbo. Jos sutiko bendrauti tik raštu.   

 „Interjero pasaka“ niekuomet nedalyvavo viešuosiuose pirkimuose. O visa įmonės patirtis kuriant viešuosius interjerus – 2016 ir 2017 metais Tauragės savivaldybės (iš kur yra kilusios V. ir I.Žemaitytės) du užsakymai: šio miesto Jaunimo ir laisvalaikio centro dekoravimo bei krašto muziejaus vidaus ekspozicijų vizualinės dizaino koncepcijos projektai.

Dizainerės patikino, kad jų nesieja asmeninės pažintys su remonto darbus organizavusių institucijų atstovais, Vyriausybės kanceliarija teigė, kad prieš pasirinkdama kūrėjas iš trijų pasiūlymus teikusių įmonių, atliko rinkos tyrimą.    

„Žvalgybinio pobūdžio“ veikla – baldai 

Pavienes ministro pirmininko kabineto naujojo interjero detales iš vaizdų galima atpažinti ir rasti prekyboje – kaip antai lentyna „Lagonda“ (4080 eurų), kavos staliukas „La Quinta“ (1430 eurų) ar šviestuvas „Marly“ (930 eurų). 

Kodėl šie bei daugelis kitų daiktų, iš pažiūros nieko bendro neturinčių su apsaugos sistemomis, buvo perkami kaip slapti elementai, susiję su „žvalgybinio pobūdžio“ veikla?  

VAT aiškino, kad ir apsaugos sistemų modernizavimo, ir kabineto atstatymo darbus vykdė kompleksiškai: baldai – taip pat šiame „viskas viename“ pakete.

„Sutarties jokiais būdais rasti negalite ir nerasite, ir nebus niekados, todėl, kad pagal specialų teisės aktą darytas pirkimas, nes ten yra tam tikros patalpos, pirmo saugumo zona, kad pasiklausyt nebūtų galima ir panašiai. Yra specifiniai reikalavimai, tai tas pirkimas perkamas ir neviešinamas ir supažindinami asmenys tik tie, kurie turi slaptumo grifas ir tik tie, kuriems būtina žinoti dėl tarnybinių funkcijų“, – portalui aiškino VAT Administravimo valdybos vadovas K.Blužas.  

Anot jo, Vadovybės apsaugos tarnyba pirkimus vykdė remdamasi 2015 metų Vyriausybės nutarimu Nr. 282,  reglamentuojančiu su žvalgybinio pobūdžio veikla susijusių pirkimų tvarką.

Ši tvarka turi aiškią sąlygą, kad žvalgybinio pobūdžio veiklai negali būti priskiriama bet kas – „pirkimų, susijusių su žvalgybine veikla, procedūros netaikomos prekių, paslaugų ir darbų, reikalingų perkančiosios organizacijos vidaus administravimui, pirkimams“.  

Bet VAT turi savitą paaiškinimą, kodėl premjero kabineto remonto atveju šis saugiklis jai negaliojo – būdama perkančiąja organizacija baldus juk pirko ne savo, o kitos institucijos, Vyriausybės kanceliarijos, reikmėms.  

„Minėtas nutarimas numato, kad apraše nustatytos pirkimo procedūros netaikomos prekių, paslaugų ir darbų, reikalingų perkančiosios organizacijos vidaus administravimui, pirkimams, t. y. šiuo nutarimu negalima vadovautis ir naudoti šių pirkimo procedūrų, kai prekės skirtos perkančiosios organizacijos vidaus administravimui. Aptariamu atveju perkančioji organizacija yra Tarnyba. Pirkimo objektas nebuvo, nėra ir ateityje nebus susijęs su Tarnybos vidaus administravimu ar pirkimais, skirtais Tarnybos reikmėms, susijusioms su veiklos administravimu“, – 15min atsakė Vadovybės apsaugos tarnyba.  

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pažymi, kad šiuo atveju VAT vadovas R.Mockevičius turėjo priimti pagrįstą sprendimą, kad minimų prekių pirkimas yra susijęs būtent su žvalgybinio pobūdžio (žvalgyba, kontržvalgyba, kriminaline žvalgyba), o ne įprasta veikla.

„Nežinant visų konkrečių aplinkybių ir sprendimo motyvų, sutiktina, kad gali kilti abejonių, ar pagrįstai dažniausiai įprastos veiklos vykdymui skirtų prekių, tokių kaip baldai, pirkimas priskirtas žvalgybinio pobūdžio veiklai“, – situaciją komentavo VPT.

Dizainerių sąskaita „už apsaugos modernizavimą“ 

Kaip bebūtų slapta, bet kai kurių VAT vykdytų pirkimų detalių galima aptikti viešai Tarnybos puslapyje skelbiamuose dokumentuose. 

Viename VAT 2019 metų biudžeto vykdymo ataskaitos rinkinyje šmėsteli tos pačios  „Interjero pasakos“ pavadinimas. Nurodoma, kad tuometinis Vadovybės apsaugos departamentas pagal išankstinę sąskaitą apmokėjo 88,9 tūkst. eurų dizaino studijai už „apsaugos sistemų modernizavimą“. 

Tačiau bandymai daugiau sužinotoi apie šią slaptą, bet viešai paskelbtą sąskaitą vėl atsiremia į VAT kartojamą frazę: „Detalesnės informacijos pateikimas negalimas“. 

Tarnyba nurodo, kad šis mokėjimas atliktas už prekes bei paslaugas, kurios vykdytos įgyvendinant investicinį projektą „Apsaugos sistemų įrengimas ir modernizavimas VAD  prie VRM saugomuose objektuose“ (2015–2020 m.)“. 

Būtent šio investicinio projekto lėšomis ir buvo apmokėti visi ministro pirmininko kabineto apsaugos modernizavimo, remonto darbai bei baldų įsigijimai. 

Ataskaita nutyli apie kabineto apsaugos atnaujinimą 

Apie minėto investicinio projekto vykdymą galima rasti informacijos 2019 metų Vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje. 

VRM dokumente išvardintos konkrečios tuo metu Prezidentūroje, Seime ar Vyriausybės rūmuose diegtos priemonės  – pavyzdžiui, įsigytas mobilus apsaugos punktas, modernizuota Prezidentūros vaizdo stebėjimo sistema. Atnaujinta Seimo bagažo patikros įranga. 

„Vyriausybės rūmuose įrengta efektyvi kompiuterizuota automatinė dugno patikros įranga, leidžianti pareigūnams nustatyti bandymus įvežti į saugomą objektą draudžiamus daiktus ar medžiagas, taip pat modernizuota veidų atpažinimo ir pavojaus signalų perdavimo sistemos“, – rašoma 2019-ųjų ataskaitoje. 

Tačiau joje nėra nė žodžio apie panaudotas investicijas ministro pirmininko kabineto Vyriausybės rūmuose apsaugos modernizavimui. 

Kėdės – slapta, apsaugos posto brėžiniai – vieša 

Beje, toje pačioje 2019-ųjų VRM ataskaitoje minimos ir naują namą pasistačiusios kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės gyvenamojoje vietoje įrengtos svarbiausios techninės ir elektroninės apsaugos priemonės: vaizdo stebėjimo ir perimetro apsaugos sistemos, apsaugos nuo bepiločių orlaivių įranga ir kitos. 

Skirtingai nei įslaptinti ministro pirmininko kabineto baldų pirkimai, buvusios šalies vadovės kai kurios apsaugos diegimo priemonės nesunkiai randamos Centriniame viešųjų pirkimų portale. 

Tuometinio Vadovybės apsaugos departamento paskelbtuose 2019 metų pirkimų dokumentuose galima rasti ne tik tikslius buvusios šalies vadovės gyvenamosios vietos duomenis – gatvę, namo numerį, bet, pavyzdžiui, detalius jos namą saugančio apsaugos posto vidaus brėžinius. 

Vadovybės apsaugos tarnybos teiravomės, ar panašiu metu bei principu kaip ministro pirmininko kabinetas buvo atnaujinamos ir kitų šalies vadovų – prezidento ar Seimo pirmininkės darbo erdvės ir jų apsauga? Ar taip pat buvo atliekami remontai, parūpinti baldai?   

VAT vadovas R.Mockevičius patikino, kad visuose saugomuose objektuose apsaugos sistemos vertinamos nuolatos ir modernizavimo darbai atliekami pagal poreikį. 

„Prezidento viskas sutvarkyta buvo, nes kai buvo statoma, tai jau buvo tais laikais viskas sudaryta, sutvarkyta, Seimo pirmininko irgi buvo atlikti remontai jau prieš eilę metų. Buvo likęs vienintelis ministro pirmininko kabinetas, kurį jie priėmė sprendimą remontuoti tvarkyti ir buvo paleisti procesai“, – 15min pasakojo R.Mockevičius.   

Seimo kanceliarija portalui nurodė, kad parlamento pirmininkės kabinetas paskutinį kartą buvo remontuotas 2015 metais, jį atliko viešojo pirkimo būdu kanceliarijos samdyta bendrovė. Prezidentūra nurodė, kad šalies vadovo kabinetas paskutinį kartą remontuotas apie 2009 metus ir tuo rūpinosi taip pat pati kanceliarija. Taigi nei Prezidentūroje, nei Seimo rūmuose Vadovybės apsaugos tarnyba vadovų kabinetų baldais nesirūpino. O remontus viešais pirkimais pirko šių institucijų kanceliarijos.

Pirma remontas, paskui derinimai 

Vyriausybės rūmai – žinomo architekto Vytauto Edmundo Čekanausko sovietmečiu projektuotas ir 1982 metais pastatytas buvęs Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pastatas. Senamiesčio teritorijoje esantis vėlyvojo modernizmo statinys pripažintas valstybės saugomu  architektūros objektu su saugomomis vertybėmis, įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Ministro pirmininko darbo patalpose taip pat esama vertingųjų savybių – grindų danga, medinės durys, langų tipas.   

Todėl bet kokie tvarkybos darbai negali vykti prieš tai jų projekto nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu. 

Ministro pirmininko kabineto atvejis kitoks: kaip nurodė Vyriausybės kanceliarija, remonto projektas pateiktas derinti KPD Vilniaus skyriui 2019 metų gruodžio 23 dieną. Remonto darbai baigti – tą pačią gruodžio 23 dieną. O remonto projektas baigtas derinti tik praėjus trims mėnesiams po darbų užbaigimo – 2020 metų kovo 3 dieną. 

„Kadangi projektą įgyvendinti buvo pavesta atlikti ypatingos skubos tvarka, daugelis procesų vyko lygiagrečiai“, – paaiškino Vyriausybės kanceliarija, tačiau skubos motyvų neįvardijo. 

Kaip galėjo nutikti, kad premjero kabineto remontas baigtas anksčiau, nei KPD buvo gavę jo projektą ir uždegę jam žalią šviesą? KPD nurodė, jog Vilniaus skyriaus specialistė lankėsi objekte 2019 metų rugpjūtį „ir konsultavo, ne derino, Vyriausybės kanceliarijos atstovus dėl planuojamų darbų prieš projektavimo darbus, t. y. ar planuojami darbai galimi įgyvendinti kultūros paveldo objekte“. Paveldosaugininkai sako nežinoję apie iki suderinimo vykdytus darbus, o tokių darbų priežiūra jau kitos institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos – daržas.     

„Dėl projekto įgyvendinimo dar nesuderinus projekto sužinojome iš Jūsų“, – 15min teigė KPD. 

Derinimui pritrūko kvalifikacijos 

Ministro pirmininko kabineto atnaujinimo planus kūrusios „Interjero pasakos“ dizainerės neturėjo reikiamo Kultūros paveldo departamento išduodamo atestato ir negalėjo pačios suderinti parengto interjero projekto. 

Todėl buvo kreiptasi į atestuotą „Vilniaus architektų studijos“ architektą Vytautą Lukoševičių, kad šis sutvarkytų derinimo reikalus. 

„Aš buvau kaip projekto vadovas, kadangi esu atestuotas specialistas su privalomu šiam objektui KPD atestatu. Patį interjero projektą rengė merginos dizainerės, aš jų nepažįstu. Man nurodė kanceliarijos atsakingas žmogus, kadangi tuo metu kitus projektus darėme, tai manęs paprašė pabūti tuo administratorium ir suderinti tą projektą“, – sakė V.Lukoševičius. 

Jis patikino nebuvęs nei projekto autorium, nei jo prižiūrėtoju. Be to, remonto projekto vadovu įvardijamas architektas sakė galėjęs susipažinti tik su dizainerių kurtomis vizualizacijomis, pačių remonto darbų ir jų galutinio rezultato nė nematęs: „(...) nes mūsų neįleido“.    

Ar remontas buvo įsibėgėjęs nelaukiant visų būtinų suderinimų? 

„Nežinau, ar iš tikrųjų tuo metu vyko, bet jei vyko, reiškia kažkas prisiėmė atsakomybę ir riziką sau“, – svarstė architektas. 

„Praleista proga mušti į taktą“ 

15min pateiktuose atsakymuose I.Žemaitytė teigė, jog premjero kabineto interjero sprendimai bei stilistika buvo pasiūlyti atsižvelgiant užsakovo suformuotas užduotis – darbo vietų skaičių, lankytojų skaičių, vietų skaičių prie posėdžių stalo. 

Taip pat – „į premjero bei sekretorės darbo įpročius, specifinius poreikius, privatumą, maksimalius saugos reikalavimus, aukšto rango vadovus, kurie lankosi šiame kabinete ir kt.“. 

„Mūsų siūloma bei pasirinkta premjero kabineto stilistika gali būti apibūdinama kaip moderni klasika – čia vyrauja natūralios taurios medžiagos, išlaikant vieno aukščiausių šalies vadovų darbo vietai būdingą subtilumą ir rafinuotumą“, – taip pasiūlytąjį kabineto nr. 339 interjero stilių apibūdino jo kūrėjos iš „Interjero pasakos“. 

Tačiau projektą derinęs architektas prasitarė, kad pats būtų projektavęs kitokį ministro pirmininko kabineto interjerą ir sako pasigedęs būtent subtilumo bei solidumo. 

„Iš tų vizualizacijų, kurias mačiau – man pasirodė jaunatviško, tokio laikino grožio, toks „Vau!“ efektas, kur atidarai ir tikrai atrodo įspūdinga, bet antrą kartą atidarius, jau žiūrėk ir nusibodę“, – svarstė V.Lukoševičius. 

Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedros vedėjas architektas R.Kilčiauskas pabrėžia, jog svarstant apie ministro pirmininko darbo erdvės Vyriausybės rūmuose interjerą, ypač svarbūs reprezentacinis ir visų rūmų architektūrinio konteksto aspektai. Jo manymu, nei šie, nei ilgaamžiškumo išlaikymo svarba kuriant atnaujintą ministro pirmininko kabineto aplinką nebuvo deramai pasverti. 

„Nepaisant to, kad apimtimi kvadratiniais metrais nedidelis objektas, bet užduotis to remonto dalyviams yra didelė. Ir vienas iš tų aspektų, kuris iš tiesų sudėtingas projektuotojams, tai reprezentacinis aspektas, kuris kaip užduotis ant stalo gula vienu iš pirmųjų numerių sprendžiant tokias aplinkas“, – teigė ne vieną apdovanojimą už viešųjų erdvių interjerų kūrimą pelnęs architektas. 

Anot jo, dar sovietmečiu Vyriausybės rūmų pastatą projektavęs V.E.Čekanauskas laikėsi nebūdingo to meto nomenklatūrai kuklaus, santūraus, skandinaviško stiliaus braižo.    

„(...) Buvo rastas kelias nebandyti stoti greta didžiųjų savo kiekybe, resursais ir pajamom tuometinių respublikų. Tuo metu buvo rasta kalba, kuri šalį reprezentaciniu aspektu pastatė greta lygiavertiškai nenaudojant tų tradicinių reprezentacinių priemonių kaip gausybė, blizgesys, ištaiga, o toks kaip yra posakis žmogus spindi vidine išmone, vidiniu grožiu. Tai šis variantas, kuris dabar yra įgyvendintas, mano akimis, yra labiau atstovaujantis tai reprezentacinei stilistikai, kuri remiasi gausa ir blizgesiu“, – peržiūrėjęs kabineto 339 interjero nuotraukas svarstė R.Kilčiauskas.

Kaip apibendrina architektas, šiuo metu vienas Vyriausybės rūmų kabinetas rėžia akį, nelyg vienas orkestro instrumentas, atliekantis nesuderintą solo partiją: „Praleista proga mušti į taktą. Visom prasmėm – tiek architektūros, tiek Lietuvos įvaizdžio formavime, tiek ir įkvepiančios darbo aplinkos formavime.“

Ministro pirmininko kabinetas. PRIEŠ ir PO