2019-ieji gali būti paskutiniai daugiau nei šimtą metų siekiančioje Vilniaus Lukiškių kalėjimo istorijoje. 15min kviečia savo skaitytojus į išskirtinę kelionę po Lukiškių kalėjimą, kuris netrukus gali pasikeisti neatpažįstamai.
Šiuo fotopasakojimu primename kalėjimo įsikūrimo istoriją, apžvelgiame garsiausius kalinius, parodome nepagražintą kalėjimo kasdienybę.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pirmasis korpusas šiandien.
Taip 1-asis korpusas atrodė „Lietuvos SSR Vilniaus miesto kalėjimo Nr. 1 paso“ nuotraukose 1950 metais.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius Viktoras Davidenko.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buvusių direktorių portretai.
Publikacijos iš 1907 vasario 27 d. savaitinio žurnalo „Skardas“ apie politinių kalinių kiekius Vilniaus gubernijoje 1903–1906 m.
Kriminaliniai ir politiniai nusikaltimai Vilniaus gubernijoje
Kriminalinių nusikaltimų kiekis (vagystės, žmogžudystės ir t.t.) 1906 metais, palyginti, sumažėjo, bet politinių – ženkliai padaugėjo. Politinių kalinių statistika: 1903 m. – 35 žmonės, 1904 m. – 187, 1905 m. – 1303 ir 1906 m. – 2000 žmonių.
Kalinių pasivaikščiojimo kiemas 1950 metų nuotraukoje.
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – viena seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje. Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II-ojo įsaku ši įkalinimo įstaiga pradėta statyti Vilniaus miesto centre, šalia Lukiškių aikštės, 1901 metais. Įstaigos projektą paruošė architektas G.Trambickis, statybos darbams vadovavo inžinierius K.Kelčevskis. Įstaigai buvo suteiktas pavadinimas „Tiuremnyj Zamok“ (Kalėjimo tvirtovė – liet.).
Kalėjimas buvo statomas senojo kalėjimo vietoje, jis buvo žymiai mažesnis, todėl reikėjo aplinkui supirkti žemes ir taip praplėsti teritoriją iki 2 ha. Tai papildomai kainavo 20 000 rublių (apie 520 000 Eur). Bendra kalėjimo statybų vertė siekė beveik 1,5 mln. rublių (dabartine euro verte tai sudarytų apie 39 mln. Eur).
Kalėjimo tvirtovė baigta statyti ir pradėjo veikti 1904 metais, tai buvo vienas moderniausių kalėjimų – su ventiliavimo sistema, vandentiekiu.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo skirtas 421 nuteistajam, tardymo kalėjimas – 278 suimtiesiems, administracinis pastatas su butais – kalėjimo viršininkui, jo keturiems padėjėjams ir prižiūrėtojams. Kalėjimo teritorijoje buvo ir virtuvės pastatas, kepykla, pirtis, skalbykla, ūkiniai pastatai. Visus pastatus juosė mūrinė siena.
Po Antrojo pasaulinio karo, tęsiantis sovietinei okupacijai, įkalinimo įstaigos pavadinimas maždaug apie 1960 metus vėl buvo pakeistas. Oficialiu pavadinimu tapo „Učreždenije OČ-12/36“ (Įstaiga OČ – 12/36 – liet.). 1991 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vėl keitėsi ir įstaigos pavadinimas. 1992 metais ji pavadinta Vilniaus tardymo izoliatoriumi-kalėjimu, o 2000-aisiais oficialiai pavadinta Lukiškių tardymo izoliatoriumi-kalėjimu. Šis įstaigos pavadinimas liko iki šių dienų.
Dabar Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra viena iš didžiausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje. Ją sudaro kalėjimas, tardymo izoliatorius, areštinė. Izoliatorius-kalėjimas atlieka dvi funkcijas – pataisos įstaigos ir kardomojo kalinimo. Be to, šioje įstaigoje bausmę atlieka ir asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos. Įstaigos plotas siekia 2 hektarus. Įstaiga turi savo oficialią emblemą bei jubiliejinį ženklą.
Per 2019-uosius planuojama iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinti visus nuteistuosius, paskirstyti po kitas įstaigas ar atleisti visus darbuotojus ir uždaryti šią įstaigą, taip užbaigiant 115 metų trukusį kalėjimo egzistavimą. Kol kas dar nėra aišku, kuo pavirs Lukiškių kalėjimas ateityje.
Laikino sulaikymo kamera – pirmoji stotelė patekus į kalėjimą. Čia nuteistieji ir suimtieji leidžia laiką, kol tikrinami jų daiktai ir dokumentai.
Praustuvas ir tualetas, kuriais gali pasinaudoti ką tik į įkalinimo įstaigą atvykę naujokai.
Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo skyrius.
Pirmojo korpuso koridoriaus erdvė.
Pirmojo korpuso koridoriaus erdvė.
Angelo skulptūra.
Pirmojo korpuso kupolas.
Kalinys apsidžiaugė pamatęs žurnalistus ir kvietė užsukti į jo kamerą.
Šioje patalpoje patikrinami į kalėjimą atvykusių artimųjų atnešti daiktai.
Kalėjimo darbuotoja prižiūri bekontakčius artimųjų susitikimus su nuteistaisiais ir suimtaisiais.
Kalėjimo darbuotojas kruopščiai tikrina artimųjų atsiųstus daiktus.
Ilgalaikių pasimatymų miegamasis (iš viso jų yra trys). Nestebimi kamerų nuteistieji visą parą gali mėgautis privatumu su savo žmonomis.
Dušo kabina įrengta ilgalaikių pasimatymų patalpose.
Prabanga suteikiama retais atvejais. Ilgalaikių pasimatymų virtuvė. Čia visą parą laiką gali leisti nuteistieji ir suimtieji su savo žmonomis.
Bendras ilgųjų pasimatymų erdves pro langą stebi kalėjimo prižiūrėtojai, nes šia bendra patalpa gali dalytis iki trijų nuteistųjų su savo žmonomis.
Lenta, kurioje pareigūnams suteikiama informacija apie kalinčiųjų ypatybes.
Patalpa, kurioje kalėjime kalintys asmenys bendrauja su savo advokatais.
Kalėjimo neprimenanti erdvė, kurioje nuteistieji bendrauja su savo vaikais.
Pasivaikščiojimo aikštelių sienos išmargintos meniškos sielos kalinio. Deja, kelios sienos liko tuščios, kalinys buvo perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą.
Stalo teniso stalas. Į šia vietą kaliniai mieliau renkasi pakalbėti nei pažaist.
Kūrybiški kaliniai gauna leidimą išmarginti kalėjimo sienas.
Įprasta kalėjimo kamera.
Pirmojo korpuso pirmas aukštas.
Mažiausiai patogumų turinti patalpa kalėjime – drausmės izoliatorius. Čia už nusižengimus nuteistieji gali praleisti iki penkiolikos parų.
Užrašas, išraižytas ant stiklo drausmės izoliatoriuje.
Drausmės izoliatoriaus gyventojai dušu gali pasinaudoti kartą per savaitę.
Kai kameroje iškyla santechninių ar kitų problemų, kaliniai laikinai uždaromi į šią laikino sulaikymo vietą, kol problemos kameroje bus išspręstos.
Koridoriuje budinčio prižiūrėtojo darbo stalas.
Pasikalbėjimą telefonu su artimaisiais taip pat prižiūri kalėjimo darbuotojai.
Ištaigingos durys į konferencijų salę, kurioje vyksta koncertai, užsiėmimai su nuteistaisiais.
Garbingą vietą kalėjime užima kalinio sukurta superautomobilio kopija.
Antrojo korpuso koplyčia.
Darbuotoja veda kalinį į sveikatos priežiūros tarnybą.
Į kalėjimą atvykstantiems asmenims privalomas plaučių rentgenas ir kiti medicininiai tyrimai.
Kiek kitokia eilė prie medicinos punkto. Pacientai laukia ne ant kėdės už durų, o laikino sulaikymo patalpose.
Nuteistųjų ir suimtųjų laisvalaikio kambarys, kuriame jie gali žiūrėti televizorių, atsigerti arbatos ir pabendrauti. Kalėjimas turi savo vietos kabelinę televiziją, per kurią transliuojama visa reikalinga informacija apie bausmės atlikimą.
Pirmojo korpuso mankštos kambarys.
Lukiškių kalėjimo koridoriai ir kameros.
Poilsio zona, kurioje vyksta susirinkimai, kaliniams pasakojama apie naujoves ir tvarką kalėjime.
Iš kalinių, kurie turi režimo pažeidimų ir atlieka bausmę kameros tipo patalpose, dienos metu atimama patalynė.
Kalinys laiką savo kameroje leidžia sėdėdamas ant kietos lovos.
Kalinys laukia, kol bus įleistas į savo kamerą.
Kalėjimo pašto dėžutės, į kurias savo pageidavimus gali įmesti kaliniai.
Sunku būtų atspėti, jog esi kalėjime. Skambant muzikai, čia darbuojasi ir draugiškai bendrauja iki gyvos galvos nuteisti kaliniai.
Kalinys darbuojasi lentpjūvėje.
Kalinių produkcija, kuri keliauja į Angliją, Daniją ir kitas Europos šalis.
Maistas keliauja į greta esančius korpusus.
Tarp darbų gamybos skyriuje reikia padaryti pertrauką. „Gerai mes čia gyvenam, skaniai maitina“, – sako vienas iki gyvos galvos nuteistas kalinys.
Patalpa, kurioje kaliniai patys ruošia maistą.
Sunkias maisto talpas nešantis kalinys rūpinasi, kad visi likimo draugai būtų sotūs.
Kalėjimo gamybos skyriuje sujudimas – artėja pietų metas.
Spygliuota viela, kalinių pagaminti aviliai, šulinys ir katinai.
Briketų gamybos veiklą prižiūri katinas.
Kaliniams nestinga humoro jausmo.
Pačių nuteistųjų padarytas šiltnamis, kur auginami pomidorai ir agurkai.
Lukiškių kalėjimo moterų korpusas.
Šešiavietė moterų kamera.
Vaikžudės Almos Bružaitės kamera, kurioje ji praleido apie dešimt metų. Šiuo metu ji bausmę atlieka Panevėžio moterų kalėjime.
Almos Bružaitės dekupažo technika papuošta spinta kalėjimo koridoriuje.
Gėlėmis puoštas medinis arkliukas vasarą pagražina kalėjimo kiemą, o žiemą ilsisi laiptinėje.
Balsavimui pasiruošta. Panaudota pačių nuteistųjų gamybos balsavimo kabina.
Ūkio aptarnavimo būrio gyvenamųjų patalpų drabužių spintose tvarka.
Kiekvienos lovos kojūgalyje – po televizorių, dažnas turi ir žaidimų kompiuterį.
Ūkinio aptarnavimo būrio gyvenamosiose patalpose.
Ūkio aptarnavimo būrio gyvenamosiose patalpose po darbų skamba muzika.
Prausykla ir skalbykla Ūkio aptarnavimo skyriuje kalintiems vyrams.
Pietų metu kalinių skaitomi žurnalai.
Parduotuvė. Į ją suimtieji ir nuteistieji užeiti negali. Jiems pageidaujamos prekės pristatomos tiesiai į kameras.
Pavyzdinė tvarka kalėjimo virtuvėje
Biblioteka. Joje galima rasti įvairių žanrų knygų. Tiesa, ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų ar rusų kalbomis. Kalėjimo biblioteka taip pat bendradarbiauja su Martyno Mažvydo biblioteka.
Du langai į pasaulį. Deja, abu tik pro grotas.
Kalėjimo koridorius ir kameros, iš kurių girdisi šūksniai ir keiksmai, kai iš gretimų kamerų bendrauja nuteistieji.
Kalėjimo budinčioji dalis. Vieta, kurioje į kompiuterizuotą sistemą įvedami visi atvykstančių asmenų dokumentai.
Chemijos mokytojas Miroslavas Semaško pamokas veda 8–12 klasių gimnazistams, iš viso turi apie 10 klasių. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime yra galimybė gauti vidurinį išsilavinimą, yra suteiktas gimnazijos statusas.
Ant minkštos odinės sofos prie šachmatų lentos arba televizoriaus gali atsipūsti kalėjimo darbuotojai.
Rūkymo pertraukėlė. Kaliniai rūkyti gali tik tam skirtose vietose.
Kalėjimo darbuotojas prižiūri tvarką.
Kameros, kuriose kaliniai laukia pervežimo į kitas įkalinimo įstaigas.
Raktų ryšulėlis kalėjimo darbuotojo rankose.
Priekyje einantis jaunuolis mums sušunka: „Šiandien mane paleidžia!“ ir draugų lydimas išskuba kalėjimo vartų link, į laisvę.