Tobulesni technologiniai sprendimai, leidžiantys žmonėms gyventi kokybiškiau, patogiau, žaliau, o svarbiausia – sveikiau ir ilgiau. Šiandien sunku būtų rasti sektorių kuriam nesvarbios inovacijos, tačiau jei reikėtų įvardinti prioritetines kryptis, medicina, neabejotinai būtų viena iš jų. Sunkiausių ligų diagnostikos ir gydymo proveržio reikšmė neginčijama, tačiau sunku būtų jį įsivaizduoti be didžiulių Europos Sąjungos investicijų į medicinos inovacijas.  

Jomis pasinaudoję Kauno mokslininkai, farmacijos ar verslo atstovai, visuomenę džiuginantys stulbinančiais atradimais – nuo vėžio diagnostikos iš balso, 3D vaistų spausdinimo iki pažangiausio metastazių diagnozavimo – tikina, kad reikšmingai mediciną keičiančių inovacijų šalyje nebūtų atsiradę be ES paramos, kuri skiriama naudojant prioritetui „Pažangesnė Lietuva“ skirtas lėšas.  

2021–2027 periodu Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje jau pasiekia ir dar pasieks įvairias sritis – energetiką, transportą, socialinę įtrauktį, regionus, kultūrą, sveikata, švietimą, aplinkosaugą, skaitmeninimą, verslą, darbo rinką ir mokslą bei inovacijas. Pastarosioms skirtas vienas dosniausių biudžetų – 650 mln. eurų – ir nemaža dalis jo sutelkta medicinai. 

Lietuvos Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento vadovė Agnė Vaitkūnienė tikina, kad šioje srityje itin pakankamai ryškiai išsiskiria Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio bei Alytaus regionai, kur į daugelį kvietimų buvo pateikta daugiau nei kelis kartus projektų nei planuota.

„Inovacijų agentūros administruojama ES investicijų dalis siekia 773,9 mln. eurų. Nuo periodo pradžios esame paskelbę 30 kvietimų ir sulaukę daugiau nei 3 tūkstančius paraiškų, kurių prašoma finansavimo suma viršijo 900 milijonų Eurų. Šiuo metu jau turime daugiau nei 1500 įgyvendinamų projektų. Didžioji investicijų dalis prisideda prie pirmojo prioriteto „Pažangesnė Lietuva“ įgyvendinimo ir yra nukreiptos į vidurio ir vakarų Lietuvoje veikiantį verslą. 

Nors naujojo periodo pradžioje nuogąstavome, kaip seksis čia veiklą vykdančioms įmonėms, ar jos bus pakankamai aktyvios, ar sudomins naujai parengtos bei skelbiamos finansavimo priemonės, tačiau šiuo metu džiaugiamės, nes į daugelį kvietimų buvo pateikta kelis kartus daugiau projektų nei planuota. Inovacijų ekosistemos ir verslo augimo potencialas yra išties didžiulis, o tinkamai nukreiptos ES bei valstybės investicijos įgalina verslą daryti pokyčius“, – įsitikinusi Agnė Vaitkūnienė. 

Gerklų vėžio diagnostikos proveržis 

Gerklų vėžys – viena iš piktybinių navikų rūšių, kurio vėlyva diagnostika nulemia gerokai sudėtingesnį gydymą bei prastesnius jo rezultatus. Uždelsus diagnozuoti ligą pacientų laukia operacijos, kurių metų šalinamas gerklos ar jų dalis, kas iš esmės pablogina ar net atima žmogaus galimybes kalbėti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Virgilijus Ulozas su Kauno technologijos universiteto (KTU) kolegu prof. Ryčiu Maskeliūnu bei komanda ES investicijų fondų lėšomis sukūrė ir įgyvendino reikšmingai gerklų vėžio diagnostiką pakeičiantį projektą „Voice helpmate“.  

Inovatyvi diagnostika padeda nustatyti ligą tiesiog žmogui kalbant – iš balso įrašo, o jos, anot mokslininkų, siekia net 96 proc. Šiandien gerokai paprastesnę ir sunkių padarinių padedančię išvengti diagnostika jau naudoja LSMU gydytojai, o R.Maskeliūnas su komanda jau žengė dar vieną svarbų žingsnį – sukūrė ir mobiliąją aplikaciją, kurią parsisiuntęs ištirti savo balsą gali kiekvienas.  

Ir tai – dar ne viskas, mokslininkų planuose ne vienas šios inovacijos tęstinumo projektas, kuris padėtų kokybiškiau gyventi tiems pacientams, kurių balso funkcijos jau smarkiai pažeistos. R.Maskeliūnas tikina, kad ateities planų taip pat nepavyktų įgyvendinti be ES investicijų medicinos inovacijoms. 

R.Maskoliūnas trumpai papasakojo apie projekto įgyvendinimą ir siekius, o 15min žurnalistai išbandė „Voice helpmate“ diagnostiką ir net mėgino apgauti dirbtinį intelektą, tačiau to padaryti nepavyko. 

Milžiniškas vėžio diagnostikos šuolis 

Vėžio diagnostika laiku – vienas reikšmingiausių dalykų, siekiant paskirti efektyvų ir tinkamą ligą bei apskritai išgelbėti žmogaus gyvybę. LSMU Kauno klinikos šiandien yra vienintelė ligoninė Lietuvoje, kur ES investicijų pagalba įdiegtas ir pradėtas naudoti pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, skirtas tiksliau diagnozuoti prostatos ir kitų vėžio formų stadiją bei išsiaiškinti, kur ir kiek paplitusios metastazės. Tai, anot Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovo Donato Vajausko, pagaliau leidžia gydytojams ne „spėlioti“, kiek progresavo liga, o tiksliai tai aptikti.  

Būtent Branduolinės medicinos tyrimų centre gaminamas medikamentas suleidžiamas pacientui, vėliau jis pasiskirsto po organizmą ir prisijungia prie specifinių vėžio ląstelių. Svarbu, kad medikamentas jau seniai gaminamas ir kitose šalyse, tačiau dėl jo radioktyvumo transportavimas yra labai sudėtingas arba neįmanomas. Todėl labai svarbu, kad šiandien ši procedūra jau prieinama Lietuvos pacientams Kaune, nereikia dėl jos vykti į kitas šalis. ES investicijomis, anot D.Vajausko, buvo sukurta visa Branduolinės medicinos tyrimų centro infrastruktūra, pagaliau leidžianti Lietuvos gyventojams naudoti precizinės medicinos diagnostinėmis paslaugomis.  

Personalizuoti vaistai – iš 3D spausdintuvo  

Personalizuota medicina – Europos ir viso pasaulio ateitis, kuri visomis formomis paliečia ir farmaciją. LSMU profesorė Jurga Bernatonienė pristatydama pirmą validuotą trimatį (3D) vaistų spausdintuvą Europoje.  

Naujasis farmacininkų įsigytas įrenginys gali atspausdinti bet kokios formos, spalvų, o svarbiausia – sudėties vaistą, o svarbiausia – jame galima „įspausdinti“ 18 skirtingų veikliųjų medžiagų. Tiksliai numatyti jų dozes, veikimo laiką – vieni vaikai gali „atsiskleisti“ po valandos, o kiti – po kelių valandų. 

Anot J.Bernatonienės, tai itin aktualu vaikams ar senjorams, kuriems reikia gerti daug vaistų, o jie nemėgsta to daryti ar gali pamiršti. Šiandien užtektų vienos vienintelės tabletės, o jos forma ir spalva gali būti pati įvairiausia – nuo širdelės iki arkliuko. J.Bernatonienė įsitikinusi, kad tai – didžiulis farmacijos žingsnis, o po 8–10 metų 3D spausdintuvus rasime kone kiekvienoje vaistinėje, į kurią pacientas ateis su receptu, kuriame išrašyti vaistai jam bus tiesiog atspausdinti.  

Svarbus žingsnis papildų rinkoje 

Papildų ir farmacijos rinkoje medžiagų įsisavinimas yra jautri tema, tikina vienas iš „Nanologistics“ įkūrėjų Edvinas Grauželis. Su bičiuliais kurį laiką svarstę, kur realizuoti savo potencialą, galiausiai apsistojo ties liposominiais nešikliais. „Nusprendėme gilintis ne būtent į pačias aktyvias molekules, o į jų pernašą organizme. Taigi mūsų galutinis produktas perneša mažas ir svarbias molekules žmogaus organizme“, – aiškino E.Grauželis. 

Paklaustas, ką komandos vystoma inovacija reiškia paprastam eiliniam piliečiui, E.Grauželis konkretus – geresnį papildų veikimą bei mažesnę kepenų apkrovą. „Problema yra palyginti didelės terapinės aktyvios molekulės dozės, kurių reikia dėl natūralaus medžiagų pasišalinimo organizme. O supakavę į liposomą, mes padidiname įsisavinimą, apsaugome ją nuo išorinio poveikio (deguonis, UV, pH) ir išlaikome stabilią be papildomų cheminių stabilizatorių“, – trumpai savo kuriamo produkto esmę pristatė E.Gauželis.  

Jo kolegė mokslinių tyrimų vadovė Živilė Šaučiūnienė leido trumpai užmesti akį į laboratoriją, kur gimsta minėti liposominiai nešikliai. 

Beveik 8 mlrd. eurų ES fondų investicijų 

2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos Lietuvoje biudžetas – beveik 8 mlrd. eurų. Pagal Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos nukreiptos iš paskirstomos šiose pagrindinese srityse. 

Mokslo ir inovacijų programa skirta mokslinio potencialo stiprinimui,  startuoliams, mokslo inovacijoms ir MTEP, mokslo ir verslo bendrystei, inovacijoms viešajame sektoriuje – 650 mln. Eur.  

„ESminiai pokyčiai“  

 Finansų ministerija įgyvendina informacinę kampaniją „ESminiai pokyčiai 2024“, kuria siekiama pristatyti ES investicijų pažangą, kuri įvyko pastaraisiais metais. 

Iki lapkričio vidurio „ESminių pokyčių“ komanda keliauja per 20 miestų ir miestelių