Šiemet trečią kartą buvo organizuojami 15min knygos rinkimai. Suskaičiavus balsus paaiškėjo šių metų nugalėtojai:

Geriausia verstinė grožinė knyga: Olga Tokarczuk „Bėgūnai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertėjas Vyturys Jarutis)

Geriausia verstinė negrožinė knyga: Marina Abramovič „Eiti kiaurai sienas“ (leidykla „Kitos knygos“, vertėja Emilija Ferdmanaitė)

Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga: Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė“ (leidykla „Baltos lankos“)

Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga: Gediminas Kajėnas „33 portretai“ (leidykla „Aštuntoji diena“)

Rinkimai vyko trimis etapais: iš pradžių komisija išrinko geriausių kūrinių sąrašus keturiose kategorijose (lietuvių rašytojų grožinė knyga, lietuvių rašytojų negrožinė knyga, verstinė grožinė knyga, verstinė negrožinė knyga). Vėliau skaitytojai balsavo ir išrinko savo geriausiųjų penketukus. Vėliau ekspertų komisija balsavo dėl kiekvienoje kategorijoje 5-ių daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Komisijos balsai  sudėti su skaitytojų balsais – taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lėmė skaitytojai, 50 proc. ekspertai.

Šįkart ekspertų komisiją sudarė Audrius Ožalas, Marius Burokas, Jūratė Čerškutė, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė.

Esminis kriterijus, kuriuo remiasi ekspertų komisija, – kad knyga turėtų išliekamąją, meninę, pažintinę vertę, verstinių knygų atveju vertinama ir jų vertimo kokybė. Šiemet buvo vertinamos knygos, išleistos nuo 2018 m. lapkričio 1 dienos iki 2019 m. lapkričio 1 dienos. Lietuvių knygų nugalėtojų autoriams bus skirta po 500 eurų premija, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausiomis išrinktų verstinių knygų vertėjams.

Iš viso rinkimuose dalyvavo 55 knygos, kurias atrinko komisijos nariai.

2019-ųjų knygų metų apžvalga: įdomiausi kūriniai, geriausiųjų rinkimai ir tendencijos

✱ Olga Tokarczuk šiais metais buvo apdovanota Nobelio literatūros premija

✱ Prieš tai lietuvių kalba buvo išleistos kitos jos knygos „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“

✱ Už šią knygą rašytoja buvo įvertinta prestižiniu „Man Booker International“ apdovanojimu

Apie autorę

Olga Tokarczuk – Nobelio literatūros premijos laureatė. Ji yra garsi feministė, kovoja už ekologines idėjas, palaiko gyvūnų teisių judėjimus, garsiai kalba apie demokratijos svarbą. 17 knygų parašiusi rašytoja yra keletą kartų viešėjusi Lietuvoje. Kaip rašytoja ji debiutavo 1979 metais, dabar jos knygos plačiai verčiamos į užsienio kalbas, o pagal kūrybą kuriami filmai ir spektakliai. Autorė gyvena ir kuria Vroclave ir Krajanove.

Apie knygą

Olgos Tokarczuk kūrinys „Bėgūnai“ – amžiniems klajokliams po fizines ir kitas erdves, per mūsų ir kitus laikus. Meditatyvus vaizdų, jausmų, įspūdžių, istorijų, patirčių žemėlapis, pastangos suprasti pasaulį, o svarbiausia save. Juk, kaip rašo autorė, pasaulis yra viduje, smegenų vagoje, kankorėžinėje liaukoje, stovi gerklėje, tasai gaublys. Autorė kalba apie mūsų lakumą, mobilumą, judėjimą ir iliuziškumą, apie tas kelionių būsenas, kai sykiu esame ir nesame apibrėžti laike ir erdvėje, apie tas būsenas, kai galime išeiti iš savo gyvenimo, o paskui saugiai į jį sugrįžti.

Traukiniai, lėktuvai, oro uostai kaip miestai, kelionių istorijos, o kartu kone mitiniai pasakojimai apie Rusijos sentikių atšaką bėgūnus. Viskas taku ir laikina, trapu. Ne tik mūsų patirtys, bet ir kūnas, todėl kūniškumui šioje knygoje irgi skiriama daug vietos.

Kaleidoskopas, mozaika, – tokie žodžiai tinkami apibūdinti šiai knygai, kurioje autorė sutalpina esė ir pramanus, faktus ir interpretacijas, daug trumpų užrašų. Tekstas sykiu ir hipnotinis, ir moksliškas.

Žinoma, ypatingą malonumą skaitydami knygą jaus tie, kurie mėgsta keliauti ir kuriems kelionės atveria vis naujus būties sluoksnius, tai vienas iš tų retų literatūrinių kūrinių, sugebančiu užgriebti pačią kelionių esmę.

Audrius Ožalas:

„Nors, atrodytų, regimųjų saitų tarp visų šių pasakojimo dalių nėra, pati tokia konstrukcija apibrėžia mūsų buvimo fragmentiškumą, bandant surasti jame prasmę. Tai – mūsų krypčių paieškos pasaulyje, ir šis metafizinis kelionių gidas yra ir gyvenimo gidas.“

Jurga Mandrijauskaitė:

„Olgos Tokarczuk „Bėgūnai“ – daugiasluoksnis kūrinys, intuicijos, asociacijų, rezonansų, atskirų balsų, paslaptingų, dviprasmiškų, o kartu labai paprastų pasakojimų kakofonija, potyrių ir atradimų žemėlapis, kurio kontūrai išryškėja emociniame kelionių peizaže. Knygoje autorė, judėdama nuo vienos istorijos prie kitos, kontempliuoja judėjimą, keliones, namų prasmę, žmogaus anatomiją bei paslaptingą ribą tarp gyvybės ir mirties.“

Nobelio premija apdovanota O.Tokarczuk: kelionė į jos knygų pasaulį su vertėju V.Jaručiu

Jurgos Mandrijauskaitės parašytą knygos recenziją galite skaityti čia: Judėjimo kryptys ir trajektorijos „Bėgūnuose“

✱ Iš Serbijos kilusi M.Abramović yra partizanų duktė, užaugusi Tito laikų Jugoslavijoje

✱ 2010 metais Niujorke sudalyvauti menininkės 700 valandų trukmės performanse susirinko 750 tūkst. žmonių

✱ Šie memumarai „Walk Through Walls“ išleisti 2016 metais menininkės 70-ojo gimtadienio proga

Apie autorę

Marina Abramovič – gimė Belgrade ir yra viena ryškiausių šių dienų pasaulio menininkių, dažnai vadinama „performanso krikštamote“. Kūrybinį gyvenimą pradėjusi nuo eksperimentinių teatrališkų pasirodymų, dabar ji laukiama svarbiausiuose pasaulio meno renginiuose, didžiausiose galerijose ir muziejuose ir yra viena iš nedaugelio menininkų, kurie už savo kūrybą gauna didžiulius honorarus.

Apie knygą

Marinos Abramović istorija – analogų neturinti menininkės karjera. Tai nuolatinis balansavimas ties baimės, skausmo, nuovargio ir pavojaus riba, kompromisų nepripažįstanti emocinės ir dvasinės transformacijos paieška.

Knyga sužavi asmenybės transformacijomis ir stiprybe, bet kokių ribų peržengimu, meno kaip vienintelio būdo gyventi vizija. Knyga nuoga ir atvira kaip ir jos performansai – autorė rašo apie augimą Jugoslavijoje su diktatoriška motina, apie savo kelio suradimą, skurdą ir pripažinimą, pasaulėvaizdį pakeitusį buvimą su Australijos asborigenais ar tibetiečiais budistais. Apie santykius su Ulajumi, kurie buvo jos darbo ir asmeninio gyvenimo simbiozė.

Knyga – apie išsipildymus ir neišspildymus, apie baimių įveikimą, apie rizikas, ištvermę ir savęs kankinimą. M.Abramovič detaliai aprašo performansus, jų idėjas ir ką tai jai reiškia. Skaitydamas knygą suvoki, kaip gimsta jos menas, kokiais tampriais ryšiais jos kūryba susijusi su vidiniais išgyvenimais. Autorė nestokoja ir saviironijos, iš teksto sklinda autentiškumo jausmas – atrodo, kad autorei nėra jokių tabu, apie ką ji gali kalbėti, lygiai kaip nėra ribų ir jos kūryboje.

Lina Buividavičiūtė:

„Gyvenimas kaip nuolatinis kūrybinis procesas ir meno prigimtis kaip pamatiniai autentiškos būties dėsniai. Drąsioje, provokuojančioje, nuoširdžioje, kūrybiškoje knygoje Marina Abramovič tikrai eina kiaurai sienas.“

Jurga Mandrijauskaitė:

„Marinos Abramovič knygoje „Eiti kiaurai sienas“ apžvelgiama beveik penkis dešimtmečius trunkanti pačios menininkės karjera bei išskirtinė gyvenimo istorija, padariusi didžiulę įtaką jos kūrybai ir visam meno laukui, o labiausiai – performansui. Svarbi šio pasakojimo linija – dvylika metų trukusi M.Abramovič ir menininko Ulajaus bendra kūryba, persipynusi su audringais meilės santykiais. Knyga labai asmeniška, atvira, drastiška, kaip ir pati M.Abramovič, stebinanti pasaulį savo beprotiškais meno performansais ir idėjomis.“

Marijos Deveikytės parašytą knygos recenziją galite skaityti čia: Kiaurai sienas – balkanišku Marinos Abramović ritmu

✱ Kristiną Sabaliauskaitę išgarsino jos tetralogija „Silva rerum“ (2008–2016)

✱ K.Sabaliauskaitė sako, kad Martos istorija ji susidomėjo dar rašydama antrąją „Silva rerum“ dalį apie Šiaurės karą Lietuvoje

✱ Pirmąją dalį sudaro dvylika valandų ir dvylika metų

Apie autorę

Kristina Sabaliauskaitė – dailės istorikė, menotyrininkė, viena ryškiausių lietuvių rašytojų, nuo 2002 metų gyvenanti Didžiojoje Britanijoje. Kaip rašytoja ji debiutavo 2008 metais su pirma tetralogijos „Silva rerum“ dalimi – knyga tapo bestseleriu, sulaukusiu daugiau nei dešimties perleidimų, o pats rašytojos debiutas vadintas literatūriniu įvykiu. K.Sabaliauskaitė už savo kūrybą sulaukė ne vieno apdovanojimo ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, kur jos kūrybą gyrė ir skaitytojai, ir literatūros kritikai.

Apie knygą

Ši knyga – tai lietuvės bajorės Martos Skowronskos, pasaulio istorijoje labiausiai žinomos kaip Rusijos imperatorės Jekaterinos I, istorija. Tai – ne tik vieno žmogaus kismo, bet ir XVIII amžiaus istorija. Šiame daugiasluoksniame pasakojime autorei itin svarbu buvo parodyti Rytų ir Vakarų slinktis, rusišką mentalitetą, ir skaitant knygą atrodo, kad daugybė dalykų nesikeičia, bent jau kalbant apie Rusiją, – tai, koks valdžios santykis su paprastais žmonėmis, tai, kad reformos ten sunkiai įmanomos, laikas vis tiek juda ratu, sutraiškydamas bet kokias pastangas.

Visai netoli esanti Lietuva autorės vaizduojama kaip idilė, tikri Vakarai su savo tvarka, atvirumu. Rusija kitą pasaulį gali imti tik jėga, brutalumu, o išsilavinusiam, mandagiam žmogui ten vietos nėra. Autorė čia daug kalba ir apie santykius, įvairias jų formas, šeimą, meilę, užduoda klausimus – ar įmanoma gryna aistra, kaip jautiesi, kai parsiduodi dėl savo saugumo, kaip jaučiasi motina, kai miršta vienas po kito jos vaikai? Ir labai svarbu, kad tai knyga apie laiką, apie tai, kokį ji mato Jekaterina, gulėdama mirties patale, kaip jį suvokia istorinėje mėsmalėje dalyvaujantys knygos herojai, bandantys savaip matyti jo ženklus.

Jūratė Čerškutė:

„Naujausias skaitomiausios lietuvių autorės Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanas  pasakoja paskutiniąją imperatorės Jekaterinos I gyvenimo parą ir sykiu žvalgo visą praėjusią epochą – su jos papročiais, taisyklėmis ir prietarais. Pasaulis čia rodomas ne iš istoriją pergalėmis ir karais rašiusių vyrų perspektyvos, o iš moters, buvusios karo belaisvės – jos  gyvenimo ir tapatybės augimo linija yra šio romano šerdis. Tai prieštarų kupinas romanas, kurio siužetą grakščiai varo svarbiausia romano kultūrinė sankirta – Rytai ir Vakarai.“

Rūtos Miškinytės parašytą knygos recenziją galite skaityti čia: K.Sabaliauskaitės „Petro imperatorėje“ – Rytų tamsa už Apšvietos fasado

✱ Gediminas Kajėnas yra kultūros žurnalistas ir redaktorius

✱ Jis yra knygų „Pasaulis pagal Barą. Artūro Baryso-Baro portretas“, „Pasaulis yra gražus: pokalbiai apie kūrybą“, „Tibetas. Tolimas ir artimas: laisvės byla“ sudarytojas

✱ Šie pokalbiai daryti 2009–2019 metais ir skelbti Bernardinai.lt, taip pat žurnaluose „Kelionė“ bei „Metai“

Apie autorių

Gediminas Kajėnas – poetas ir eseistas, gimė Vilniuje, kur ir dabar gyvena ir dirba žurnalistu, kultūros redaktoriumi. Baigė literatūrologijos magistro studijas. Be poezijos jis aktyviai rašo į kultūrinę spaudą, o už savo publikacijas yra sulaukęs ne vieno apdovanojimo ir įvertinimo – Vaižganto, Kultūros ministerijos premijų. Dalis jo tekstų yra skelbiami mokiniams skirtuose vadovėliuose. G.Kajėnas yra sudaręs kelias knygas.

Apie knygą

Knygoje publikuojami 33 Lietuvos menininkų – fotografų, rašytojų, dailininkų, aktorių, skulptorių, muzikantų, kino kūrėjų – portretai.  Knygos autoriaus dėmesį ypatingai traukia vyriausia, išeinanti Lietuvos menininkų karta. Tai bandymas išsaugoti asmeninius jų liudijimus, gyvenimo bei kūrybos, savojo laiko bei kelio apmąstymus.  Pokalbiuose apmąstomos ir Antrojo pasaulinio karo trauminės patirtys, pokario dramatiškumas, sovietmečio pasirinkimai bei iššūkiai.

Iš šių pokalbių galime suprasti ne tik pačių kūrėjų gyvenimą, tai, ką jiems reiškia kūryba ir ką ja nori ja perduoti, per šių žmonių gyvenimus skleidžiasi Lietuvos XX amžiaus istorija.

Fotografai, rašytojai, aktoriai ir kitų kūrybinių profesijų atstovai dalinasi savo patirtimis, kaip atverti savąjį įplyšimą tikrovėje ir vaizde į grožį. Algimantas Aleksandravičius, Henrikas Gudavičius, Romualdas Rakauskas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Gediminas Storpirštis, Kęstutis Antanėlis ir kiti – iš jų pasakojimų lipdoma mūsų kultūrinė, o ir ne tik istorija.

Marius Burokas:

„Lėti, išsamūs, jautrūs pokalbiai su lietuvių menininkais apie jų darbą, kūrybą, gyvenimą, apie pasaulį ir meną. Tai margas, bet savo tonu ir stiliumi labai vientisas intelektualios ir meno Lietuvos paveikslas. Šviesus ir viltingas.“