Nuo Nemuno iki Danės ir net Šventosios uosto: rimtos Lietuvos ambicijos vystyti vandens kelius

Vidaus vandenų įgalinimas ir išnaudojimas tiek laivybai, tiek pramogai – itin reikšmingas. Vandens kelių infrastuktūra gali tapti itin reikšminga atsvara sausumos keliams, o dar svarbiau, kad ji gerokai ekologiškesnė. Tai sritis, kurioje Lietuva turi perspektyvų, tereikėjo ryžtis tvaresnio transporto infrastruktūros plėtrai. Pasitelkiant Europos Sąjungos investicijas pradėti ambicingi upių įgalinimo projektai, jie jau pelnė net ir apdovanojimų. Nemaža dalis planų jau pradėti ar laukia ant įgyvendinimo slenksčio, vizijų daug – Nemunu sujungti Vilnių ir Kauną, išvysti vandens jungtį tarp Kauno ir Kuršių nerijos, o galiausiai – pasveikinti Lietuvą, turint du uostus – ne tik Klaipėdos, bet ir Šventosios.

Vandeniu sujungta Lietuva

Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 m. investicijų periode susisiekimo plėtrai Lietuvoje iki šiol paskelbta kvietimų už 307 mln. eurų, o pasirašyta sutarčių už 144 mln. eurų. Iš viso sričiai „Geriau sujungta Lietuva“ iš mūsų šaliai skirtų beveik 8 mlrd. eurų numatyta skirti 0,6 mln. eurų.

Įgyvendinant vieną iš pažangos uždavinių, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus teigimu, siekiama gerinti Lietuvos transporto infrastruktūros išvystymą, teikiamų paslaugų kokybę bei didinti eismo saugos lygį, nes dabar tai nesiekia ES vidurkio. Galima išvardinti kelias esmines problemas, kurios sprendžiamos pasitelkiant ES investicijas:

⁍ Kelių infrastruktūros kokybė, kuri neatitinka reikalavimų;

⁍ Geležinkelių infrastruktūra, neužtikrinanti greito ir patogaus susisiekimo;

⁍ Žemas Lietuvos oro uostų junglumas;

⁍ Ribotas susisiekimas jūrų ir vidaus vandenų kelių transportu.

„Geriau sujungtos Lietuvos“ prioriteto investicijos bus paskirstytos tiek keliams, tiek geležinkeliams, tiek oro uostams, tačiau nemenkas dėmesys bus skirtas ir vidaus vandenų infrastruktūros plėtrai, nes tai svarbu daugeliu aspektu – tiek siekiant atverti naujas galimybes krovininei ir pramoginei laivybai, tiek siekiant įgyvendinti ekologiškumo siekius.

Vidaus vandenų kelių direkcija įgyvendina ne vieną itin reikšmingą projektą, kurių vienas esminių uždavinių – suaktyvinti įvairiapusį susisiekimą vidaus vandenimis. Tai leis svariai prisidėti prie Europos Sąjungos Žaliojo kurso įgyvendinimo.

Susisiekimo ministerija įvardija ambicingą viziją – 2025 m. pasiekti 500 km eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgį. Kiekvienas naujai įgyvendintas projektas, kiekviena vidaus vandenų infrastruktūros arterija atveria vis didesnes galimybes.

Pagrindinis Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias yra Nemuno upės ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos. Atlikus netolimoje ateityje planuojamus darbus upės vaga bus geriau pritaikyta laivybai, ji bus ir efektyvesnė, ir saugesnė.

Svarbu paminėti, kad Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) įgyvendintas laivybos modernizavimas, kurio metu Nemuno atkarpoje nuo Kauno iki Klaipėdos buvo įrengta daugiau nei 500 dirbtinių molų, kurie paverčia upę tinkama laivybai, tapo išskirtiniu projektu Lietuvoje, ir buvo įvertintas „Europos burių“ apdovanojimu.

Kalbant apie ateitį, labai svarų indėlį prie Lietuvos vandens kelių infrastruktūros pridėtų nepertraukiama laivybos grandis Nemunu nuo Druskininkų iki Kuršių marių.

Numatoma ir daugiau darbų, atversiančių Lietuvai galimybę turėti žaliąjį vidaus vandens kelių koridorių, jungiantį Klaipėdos uostą su kitais, o dalies jų įgyvendinti be ES investicijų nebūtų įmanoma.

Siekis – įveiklinti Danę

Įveiklinti vandenis, panaudoti juos ne tik pramoniniams, bet ir gyventojų, poilsiautojų, turizmo poreikiams bei siekti tvarumo tikslų – vieni iš šalies ir bendrai visos ES uždavinių.

Klaipėda ne vienerius metus ieškojo unikalaus, originalaus ir, šiandien itin svarbu, tvaraus būdo įveiklinti Danę. Šiandien „Klaipėdos paslaugų“ vadovas Vaidas Ramanauskas tikina, kad nors šiokių tokių įgyvendinimo iššūkių būta, su vietos startuoliais pavyko sukurti laivą, tinkantį laivybai būtent Danėje. Šį žingsnį įvertino tiek vietiniai, tiek miesto svečiai, tiek verslas, mat projektas pripažintas vienu sėkmingiausiu ir inovatyviausiu Lietuvoje. Elektrinis vandens autobusas Klaipėdoje kursavo visą vasarą ir dalį rudens. Šaltajam sezonui darbą baigė, tačiau kito sezono jo laukiama, o įmonės planuose ir plėtra.

Išnaudoti daugiau potencialo

Prakalbus apie uostus, natūraliai kyla klausimas – jei yra Klaipėdoj, kam Šventojoje? Palangos vicemeras tikina, kad atsakymas labai paprastas – mūsų pajūriui vieno uosto tikrai negana, o svarbiausia – Šventosios uždaviniai ir siekiai bus visai kiti.

„Vieno Klaipėdos uosto tikrai neužtenka, tai – grynai pramoninis uostas. O pramoginiams, sportiniams reikalams, mažajai laivybai, avarinio aptarnavimo laivams iki šiol tokio uostelio nebuvo. Pačiai Šventajai tai būtų didžiulis impulsas“, – tikino Palangos vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas.

Žvelgiant iš pajūrio regiono vystymo perspektyvos platesniu kontekstu, Palangos vicemerė Akvilė Kilijonienė tikina, kad neišnaudoto potencialo dar labai daug. O kylantis Šventosios jūrų uostas – vienas iš daugelio galimybių jį išnaudoti.

„Šventosios uostas padės didinti ir išnaudoti tiek ekonominius, tiek socialinius, tiek saugumo, netgi ir aplinkosauginius tikslus. Juk siekis toks ir yra – paskatini miestelio ir viso regiono plėtrą, taip kurti Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį“, – tikino A. Kilijonienė.

Šiandien, pasak pašnekovės, uosto teritorija jau nemenkai pritaikyta žvejybai, jos inventoriaus laikymui. Vicemerė vylėsi, kad Šventosios uostas atvers gyventojams bei svečiams ir tokių paslaugų, kurių iki šiol kokybiškai vystyti nepavyko – pavyzdžiui, buriavimą. A. Kilijonienė prasitarė ir apie dar vieną svarbų žingsnį – rengiami reikšmingi Šventosios upės įveiklinimo planai, ką tikrai pajus gyventojai.

„Planas buvo, kad tai taptų reguliaraus transporto dalimi. Iš pradžių ieškojome, kur įsigyti tokių laivų, o vėliau radome Klaipėdoje startuolį, kuris gamina mažus turistinius laivelius. Paprašėme, kad mums pagamintų, nes buvo tokia problema – Biržos tiltas yra vos aukštesnis nei du metrai. Visi kiti gaminami laivai yra tiesiog aukštesni, todėl negalėjo praplaukti po tiltu. Taigi mes bendromis jėgomis, investavę į startuolį, sukūrėme tokį unikalų laivą.

Miesto gyventojai ir svečiai labai aktyviai naudojosi, plaukiojo, įvertinimai yra labai geri. Taip pat šitas projektas gavo vieno inovatyviausių ir žaliausių projektų Lietuvoje vardą“, – džiaugėsi „Klaipėdos paslaugų“ vadovas. Pasak jo, dabar ir valdžia, ir Klaipėdos žmonės, ir verslas pamatė kitą Danės veidą. Šiandien gerokai aktyviau diskutuojama, mąstoma, kaip būtų galima dar labiau įveiklinti Danės upę ir Klaipėdos miesto susiekimą paversti dar žalesniu, tvaresniu.

Taip išnaudojami vandens resursai, skatinamas tvaresnis judėjimas ir padedami pamatai visiškai naujiems iki šių dienų gal net neįsivaizduotiems projektams, tikino idėją įgyvendinusios įmonės „Klaipėdos paslaugos“ vadovas Vaidas Ramanauskas.

Proveržį planuoja Šventoji

2027-ieji Šventosios kurortui turėtų būti labai reikšmingi. Planuojama, kad tuomet veiklą pradės naujasis uostas, kurio paskirtis ne tik pramoninė, net atvirkščiai – labiausiai nukreipta į gyventojų ir poilsiautojų poreikį.

Vienas iš esminių Europos Sąjungos investicijų prioritetų – „Geriau sujungta Lietuva“, kuriuo siekiama kurti tvarius, atsparius klimato kaitai, pažangius ir įvairiarūšius transporto tinklus. Šiuos tikslus atliepia ir siekis kuo efektyviau išnaudoti uostus, upes, t. y. įveiklinti vandenis. ES investicijos reikšmingai prisideda prie Šventosios uosto vizijos, kurią įgyvendinti ketinama šešiais etapas, o pirmasis iš jų jau baigtas.

Impulsas Šventosios kurortui

Vienas iš ryškiausių junglumo vystymo planų artimiausiu metu – Šventosios jūrų uosto vizijos įgyvendinimas. Palyginti su kaimyniniu Klaipėdos uostu Šventosios kelia sau kita uždavinį – susitelkti ne į pramoninę veiklą, o atverti daugiau galimybių vietiniams, poilsiautojams, turizmui.

Ambicingoje vizijoje numatyta, kad Šventosios uostas aptarnautų žvejybos laivelius, pramoginius ir mažuosius sportinius bei nedidelius kruizinius laivelius, plėtotų pirminį žuvų apdorojimą ar net prekybą. Aišku, turėtų reikšmę ir valstybiniu mastu – aptarnautų valstybės sienos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų institucijų laivus bei atliktų laivybos ir žvejybos kontrolę.

Vietiniai šventojiškiai strategiškai svarbią kurorto plėtrą vertina labai palankiai – kaip impulsą miestui augti ir keisti veidą. 15min pakalbina Šventojoje gyvenanti Gintarė Lelevičiūtė įsitikinusi, kad naudą iš to pajus ir vietiniai, ir atvykę pasisvečiuoti: „Atkeliaus čia daugiau žmonių. Kurortui tai yra labai naudinga, juk nuo žmonių priklauso ir mūsų veikla – ir vasarą, ir kitais sezonais.“

Šventojiškė pastebi, kad pamažu žmonės ima atrasti kurortą ne tik kaip vasaros praleidimo vietą, todėl viliasi, kad uostas šią situaciją dar smarkiau pakeistų į gerąją pusę – padėtų įveikti sezoniškumo iššūkius.

Regionai sprendžia patys

Daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų skiriama tiesiogiai regionams, jie patys planuoja investicijas ir įgalina bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, kurie svarbūs to regiono strategijai ir vizijai. Regionai jau susiplanavo visas jiems ES 2021–2027 m. skirtas investicijų lėšas. „Regionai gavo galimybę patys nuspręsti, kokių projektų jiems reikia.

Projektai dažniausiai orientuoti į švietimą, socialinę apsaugą, turizmo skatinimą ar aplinkosaugą, verslo, investicijų aplinkos gerinimą ir pritraukimą. ES investicijos į regionus gan sparčiai pasiekia vietos gyventojus, įstaigas. Šiuo metu jau paskelbta kvietimų daugiau nei už 0,6 mlrd. eurų, o tai beveik trečdalis skirtų investicijų, taip pat jau sudaryta sutarčių daugiau nei už 100 mln. eurų.

„ESminiai pokyčiai“ 

Finansų ministerija įgyvendino informacinę kampaniją „ESminiai pokyčiai 2024“, ja siekiama pristatyti pastaraisiais metais padarytą ES investicijų pažangą ir investicinius projektus.

„ESminių pokyčių“ komanda apkeliavo daugiau nei 20 Lietuvos miestų ir miestelių.

Daugiau informacijos apie ES investcijas rasite svetainėje - https://esinvesticijos.lt/