Antroji kelionės para

Prabudome gerokai po pietų. Pasigaminome maisto, pasipildėme vandens atsargas, vandenį išvalėme filtrais, nubakterinome ir apie 16 valandą patraukėme iki sekančio kelionės tikslo. Šiandien turime nupėdinti iki vienos didžiausių Tarybų Sąjungos paslapties – radiolokacinės antenos „Duga -2“.

1978 metų gruodžio 11 dieną „Daily mail“ laikraštyje, pirmame puslapyje pasirodo straipsnis apie paslaptingą radijo signalą iš Tarybų Sąjungos teritorijos. Signalas transliuojamas trumpųjų bangų diapazone, dažnis 10 kartų per sekundę. Signalas toks galingas, kad ne tik blokuoja radijo ryšį, trukdo televizijos ir radijo transliacijoms, bet netgi yra girdimas laidiniuose telefonuose Jungtinėse Amerikos Valstijose.  Signalas buvo girdimas visoje planetoje nuo 3 iki 30 megaherzų dažnių diapazone. Dėl jam būdingo kalimo, signalas gavo „Rusiško genio“ vardą.

Tai buvo 40 milijonų vatų galingumo antžeminis jonosferos radaras skirtas apsaugoti Tarybų Sąjungos teritoriją nuo balistinių raketų.  Jis buvo toks jautrus, jog jis 1986 metais užfiksavo JAV kosminio laivo „Challenger“ katastrofą, praėjus mažiau nei minutei po sprogimo – už 9000 km.

Siųstuvas buvo įrengtas miškuose, netoli  Liubeč miesto, 50 km į šiaurės rytus nuo Černobylio, netoli sienos su Baltarusija. Siųstuvas vadinosi „Liubeč-1“. Siųstuvo dydis buvo 85 x 210 metrų.  Imtuvas buvo įrengtas 9 km į pietvakarius nuo Černobylio elektrinės ir turėjo pavadinimą „Černobylis-2“.

Imtuvas buvo sudarytas iš dviejų antenų: pirmoji, skirta aukšto dažnio signalų sekimui, buvo 100 x 250 metrų dydžio, ir antroji didesnė – 150 x 500 metrų dydžio. Bendras imtuvo antenos ilgis sudarė beveik 1 km. „Černobylis-2“ imtuvo antenos buvo matomos keliasdešimt kilometrų spinduliu.

Oficialiai tai vadinosi tolimojo ryšio radijo centras. O žemėlapiuose buvo pažymėtas kaip pionierių stovykla. Visas kompleksas gavo kodinį pavadinimą „Duga-2“.

2 km atstumu nuo imtuvo buvo įrengta ryšio suderinimo sistema – 300 m skersmens ir 10 m aukščio 240 vertikalių radijo antenų kompleksas „Krug“.

Geriamas vanduo jau buvo pasibaigęs, todėl pirmiausias ir svarbiausias vakaro tikslas buvo susirasti vandens šaltinį. Pavyko. Papildėme atsargas, persikėlėme ant „Krug“ stogo, pavakarieniavome ir sugulėme miegoti.

Rytą buvome prižadinti vapsvų, mat pastate yra keli jų lizdai. Teko paskubomis iš ten nešdintis.

„Krug“ - viena mažiausiai lankomų zonos vietų. Čia vis dar stovi prie šio objekto budėjęs gaisrininkų automobilis. Tiesa, antenų pamatyti jau nepavyks – visas  nupjovė nelegalūs metalo vagys. Kai kur dar palikti nesurinkti, bet išvežimui parengti antenų likučiai. Pastato viduje įrangos jau nebėra. Likę tik elektronikos stelažai.