B.Brahmsą galima drąsiai vadinti vienu pirmųjų investuotojų Lietuvoje, prieš 26 metus atidariusį viešbutį Vilniaus rajone „Vilnius Grand Resort“. Šiandien jis valdo 280 ha ploto teritoriją, kurioje įsikūręs golfo klubas, ir čia pat plėtojamas 1 tūkst. būstų projektas „Vilon City“.

Kalbėdamas su 15min verslininkas teigė, kad jo investicijos Lietuvoje dar neatsipirko, o šalies ekonomika vystosi ne taip greitai, kaip norėtų. Tačiau jis tikisi, kad po 5-10 metų situacija pasikeis.

„Nieko nepasieksi, jei nesvajosi ir neturėsi siekių. Turime tikslą ir norime jį pasiekti“, – 15min sakė B.Brahmsas.

– Kai kalbate apie tai, kodėl investavote Lietuvoje, dažnai pabrėžiate mūsų šalies gamtos grožį, tačiau tai nelabai įtikina.

– Na, aš čia gimiau. Investuoti į šalį, kuri buvo tavo namai, yra pakankamai gera priežastis.

– Tai vienintelė priežastis?

– Žinoma, buvo ir komerciniai tikslai. Tikiu, kad vieną dieną ši šalis taps ekonomiškai gyvybinga, tačiau tai trunka ilgiau nei tikėjausi.

– Pirmą kartą Lietuvoje investavote prieš 26 metus, kai pastatėte viešbutį. Viename interviu esate sakęs, kad kai pirmą kartą čia investavote, abejojote, ar gerai darote tiek pinigų skirdamas Lietuvai. Ar gailitės tuometinio savo sprendimo ar darytumėte kažką kitaip?

– Dar vis gyvenu viltimi.

– Kokia viltimi?

– Na, kad vieną dieną tai taps perspektyvus projektas. Lietuva auga ne taip greitai, kaip tikėjausi. Bet galiu pasakyti, kad viskas juda teisinga linkme. Po 5 – 10 metų Lietuva taps labai klestinti šalis.

– Kaip manote, kodėl Lietuva nesivysto taip greitai, kaip norėtumėte? Ką jūs būtumėte daręs kitaip, kad viskas vyktų greičiau?

– Kritikuoti yra lengva, tačiau būti teisingam – sunku. Tikiu, kad žinote visas klaidas, kurios buvo padarytos, tačiau jos neišvengiamos, jei bandai kažką keisti. Nemanau, kad man būtų tinkama komentuoti šį klausimą.

– Suprantu, tačiau ką Jūs būtumėte daręs kitaip, kaip investuotojas?

– Labai svarbu turėti tinkamą infrastruktūrą, kurios, mano nuomone, Lietuva iki šiol neturi. Pavyzdžiui, liūdna matyti, kad nėra Lietuvos oro linijų. Jos buvo ypatingai geros, o dabar tokių nėra. Mažai šaliai, su tokiu gražiu miestu kaip Vilnius, tai turėtų būti svarbu. Ypač norint save reklamuoti, nes nedaug žmonių visame pasaulyje žino, kas yra Lietuva. Visi girdi apie krepšinį, kuris yra fantastiškas ir, turbūt, atvirai kalbant, būtent jis Lietuvą ir garsina. Taip pat šalies populiarinimui reikia skirti daugiau pinigų.

Reikia turėti pakankamai aiškias infrastruktūros plėtros kryptis. Kiek aš žinau, jų nėra iki šiol. Pavyzdžiui, planuojama statyti geležinkelį, kuriuo iš Suomijos galima bus pasiekti Berlyną, tačiau stulbina tas, kad traukinys nesustos Vilniuje. Jis stos Rygoje, Taline, Helsinkyje, Varšuvoje ir Berlyne, bet ne Vilniuje.

Jis net nestos Kaune, o šalia jo. To priežastis – bus per brangu. Tačiau, mano nuomone, tai kainuos 0,001 proc. viso projekto ar net mažiau. Nemanau, kad tai buvo labai išmintingas sprendimas.

Taip pat Lietuva turėjo pasirinkti tris ar keturias aiškias kryptis, kad taptų lydere tose sferose. Ir laikytis jų, ypač kad buvo gauta daug pinigų iš Europos Sąjungos. Dalis jų tikrai buvo skirta naudingiems projektams, tačiau dalis išdalinta įvairiems dalykams, kurie nepadarė reikiamo poveikio.

– Manote, kad šalis turėjo pasirinkti konkrečias sritis ir ties jomis apsistoti, o ne mėginti tūkstantį kitų?

– Taip. Kai kalbu apie plėtros kryptis, reikia identifikuoti, kad Lietuva yra stipri A, B ir C srityje, todėl plėtokime šias industrijas. Taip galima tinkamai panaudoti Europos Sąjungos pinigus, konsoliduoti ekspertus ir tinkamai išnaudoti jaunąją ekspertų kartą, kurie, deja, išvyko į užsienį ir sėkmingai dirba tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Norvegija, JAV. Tai liūdna, bet tikiu, kad padėtis gerės. Kartos keičiasi, jau matome antrąją jaunų lietuvių kartą, kuri yra progresyvi, išsilavinusi ir jie yra tikri europiečiai. Jie teisingai valdys šalį.

– Dabar Lietuvos valdžia dažnai akcentuoja „Fintech“ technologijas ir įmones, bando pritraukti užsienio kapitalą. Taip pat stiprinamos lazerių, biotechnologijų industrijos. Kaip manote, ar tai teisingas kelias Lietuvai?

– Kodėl gi ne, tai geros kryptys. Negali konkuruoti industrijomis, kurių pagrindas yra pigi darbo jėga, nes atlyginimai Lietuvoje yra pakankamai aukšti. Ilguoju laikotarpiu reikia koncentruotis į modernias industrijas, tokias kaip „Fintech“, biotechnolgijos ir panašiai, kurioms esate sukūrę tinkamą mokslo infrastruktūrą Vilniuje ir Kaune. Tikiuosi, kad tai nesunyko, turite puikių medicinos profesionalų. Tereikia visa tai sujungti ir ant to statyti pagrindą.

– Grįžtant prie Jūsų verslo, prieš metus kalbėjote su „Verslo žiniomis“ ir tuomet pasakėte, kad Jūsų investicijos dar neatsipirko. Kaip manote, kada tai turėtų įvykti?

– Nežinau. Tikiuosi, kad po 10 metų.

– Dabar valdote apie 280 ha ploto teritoriją, viešbutį, statote SPA centrą, valdote golfo klubą. Taip pat plėtojate projektą „Vilon City“. Kodėl prisireikė prie turizmo ir sveikatingumo komplekso statyti dar ir namus?

– Tiesiog sekame pasaulinėmis tendencijomis, kurias nustato JAV ir, žinoma, Europa. JAV gyventi aplinkoje kaip ši, aplink golfo laukus, greta viešbučio, kur visos paslaugos prieinamos, SPA, sporto centras, tai yra labai pageidautina vieta būti. Tai tampa lyg svajonių miestas, kur viskas lengvai pasiekiama. Galiu pateikti ir statistikos. Europoje, jei gyveni prie golfo laukų, turto vertė kyla apie 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Dabar esame mano namuose, žiūrime pro langą ir matome nesibaigiantį sodą. Ar patinka?

– O kokioje stadijoje yra jūsų projektas?

– Iš viso ketiname pastatyti apie 250 tūkst. kv. metrų ploto infrastruktūros. Iš to 150 tūkst. kv. m ploto sudarys gyvenamasis nekilnojamasis turtas, o likęs – komercija: viešbutis, sveikatingumo centras, biurai, parduotuvės, pramogų vietos. Norime pastatyti tokią vietą, kuri būtų patraukli gyventi, dirbti ir mėgautis gyvenimu.

– Svajonių miestą?

– Na, apie tai svajojame. Nieko nepasieksi, jei nesvajosi ir neturėsi siekių. Turime tikslą ir norime jį pasiekti.

– O kada ketinate šią svajonę įgyvendinti? Esate kalbėjęs apie 2025-uosius metus.

– Dabar būtų sunku įvardyti konkrečią datą, kada baigsime statybas. Šalies plėtros dinamika taip pat turi tam įtakos, tačiau realu, kad po ateinančių 5 ar 10 metų tai bus išskirtinė vieta. Jau dabar turime, ką pasiūlyti. Greitai baigsime statyti SPA, kuris užims 9 tūkst. kv. m plotą.

– Jau dabar esate investavęs daugiau nei 100 mln. eurų ir ketinate dar tiek investuoti?

– Taip, gana nemažą pinigų sumą. Turime stabilų pinigų srautą iš nekilnojamojo turto pardavimų ir tikimės, kad visa tai pradės nešti rezultatus.

– Kiek žinau, pagal jūsų viziją, teritorijoje ketinate pastatyti 1 tūkst. namų.

– Tiksliau būtų, 1 tūkst. būstų vienetų. Tai gali būti butai, kotedžai ar vilos.

– O kaip su mokykla, darželiu ir panašiomis įstaigomis?

– Taip, tai bus nedidelė, uždara aplinka, kuria žmonės visu tuo galėtų mėgautis.

– Kai kurie analitikai teigė, kad jį gali būti sunku realizuoti. Ką jūs apie tai manote?

– Žmonės kalba. Bet aš labiau norėčiau klausytis kažką darančių, o ne kalbančių. Jei gyveni migloje, ką pasieksi? Turi būti pasvertai optimistiškas, kad galėtum mėgautis ir judėti į priekį. Kartas nuo karto susitinku žmones, kurie yra nuolatinėje migloje – jie tik gimė, bet jau galvoja apie mirtį. Tai nėra gerai.

– Tai esate tas, kuris daugiau daro nei kalba?

– Manau, kad taip. Žinoma, nesakau, kad viskas einasi tobulai, bet ten judame. Turiu sūnų, kuriam dabar 27 metai ir tikiuosi, kad jam patiks, ką darau.

– Gal ketinate jam perduoti savo verslą?

– Vieną dieną jam jis atiteks automatiškai.

– O ar jis dalyvauja jūsų versle?

– Ne. Jis yra finansų magas, dirba su pinigais, investicijomis, su užsienio rinkomis.

– Esate kilęs iš Kauno – ten gimėte, užaugote ir gyvenote iki aštuoniolikos. Ar dažnai lankotės Kaune?

– Taip, kartas nuo karto apsilankau ten, kai turiu laiko. Malonu lankytis vietoje, kur praleidai savo vaikystę.

– O ką manote apie pokyčius ir statybas mieste?

– Jie išskirtiniai. Kauno meras daro puikų darbą, iš to, ką esu girdėjęs. Neteko su juo susitikti, tačiau matau daug pokyčių. Ilgą laiką tai buvo apleistas miestas. Labai giliai nesidomiu ekonomine miesto situacija, tačiau matau, kad viskas ten vystosi į gerąją pusę. Į miestą grįžo gyvybė.

– Kai kurie žmonės juokauja, kad miestas tapo viena didžiule statybų aikštele.

– Jei nori kažką sukurti, turi statyti. Mano nuomone, ko dabar trūksta Lietuvoje, tai pakankamo kiekio dirbančių žmonių, kurie galėtų dirbti statybose ir ne tik. Tai būtų viena iš kritikų, kurias galėčiau skirti šiai valdžiai. Neišmintinga neįsivežti darbo jėgos iš užsienio. Didžioji dalis lietuvių, kurie puikiai išmano savo darbą, išvyko į užsienį. Jie kuria Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ekonomikas, o čia nieko nevyksta. Šalis nesivystys, jei visi žmonės dirbs tik viešajame sektoriuje.

Vizų išdavimo sistema darbo jėgai, kurie atvyksta iš kitų šalių, labai griežta. Visos klestinčios šalys įsiveža darbo jėgą, pažiūrėkite, ką sukūrė JAV, kitos Europos valstybės. Jei Lietuva ir toliau išliks tokia griežta šioje sferoje, greitai baigsis pinigai, o Europos subsidijos galiausiai išseks.

Pavyzdžiui, savo sveikatingumo centrą būtume pabaigę prieš 1,5 metų, tačiau nėra pakankamai profesionalų, kurie gali dirbti greitai. Neturime darbuotojų. Tikiu, kad tas pats vyksta ir kitur.

Noriu pabrėžti, kad šaliai yra svarbu, kad joje gyventų kuo daugiau dirbančių žmonių, mokančių mokesčius. Taip jie sukuria gerovę visiems, nes jų sumokėtus mokesčius galima skirti visų šalies gyventojų interesams. Kai nėra pakankamai dirbančių žmonių, jie nemoka mokesčių ir valdžia neturi pakankamai lėšų sukurti tokį gyvenimą, kokio būtume verti.

Mes bandome pritraukti žmonių iš kaimyninių šalių, tame tarpe ir iš Baltarusijos. Procedūros trunka apie pusę metų ir tai kainuoja taip brangiai, kad galiausiai tenka pasiduoti. Arba iš Gruzijos – norint darbininkams gauti visus leidimus, tenka laukti penkis mėnesius. Tai, mano nuomone, yra tiesiog tragiška situacija.

– Tai procesas, jūsų nuomone, turi būti greitesnis ir pigesnis?

– Taip, pigesnis, greitesnis. Žinoma, reikia turėti kontrolę, tačiau pasižiūrėkite į kitas šalis, kur tik ekonomika klesti, visur yra daug laisvesnis dirbančiųjų judėjimas. Suprasčiau, jei Lietuvoje būtų didelis nedarbo lygis, tačiau dabar yra atvirkščiai, darbuotojų trūksta.

Pavyzdžiui, paklauskite bet kurio viešbučio Vilniuje, jie atsakys jums, kad neturi pakankamai valytojų ir panašiai. Lietuviai, kaip ir žmonės iš kitų šalių, užaugo ir mažai kas nori dirbti fizinį darbą. Jie nori užsiimti informacinėmis technologijomis ir panašiai. Aš jų nekaltinu, tai gerai, bet kažkas turi atlikti ir paprastus darbus. Tokius žmones sunku rasti, dėl kiekvieno žmogaus turime kovoti. Dėl to pelnai traukiasi, paslaugos nėra pakankamai geros. Galiausiai, dėl visos šios situacijos tenka kelti mokesčius įmonėms, nes valstybei reikia iš kažkur gauti pinigų. Šiuo metu Lietuva nėra pati patraukliausia vieta užsienio kompanijoms investuoti.

Žinoma, tai beprotiškai stabili šalis, ką reikia pažymėti, žmonės malonūs, išsilavinę. Tačiau to neužtenka, reikia turėti kokią nors paskatą, kad kiti čia norėtų ateiti ir kurtų verslą. Kalbėdamas su įvairiomis finansų institucijomis Londone suprantu, jog Lietuvoje esančios sąlygos verslui turi būti stipriai gerinamos, kad būtų galima pritraukti daugiau užsienio kapitalo įmonių. Puikūs pavyzdžiai Lietuvai – Airijos, Čekijos atvejai. Kad šalis greičiau taptų klestinčia, užsienio investavimas yra tiesiog būtinas.

– Dabar investuojate tik Lietuvoje ar ir kitur?

– Investicijos Lietuvoje šiuo metu neatneša daug pinigų, tad žinoma, investuoju ir kitur.

– O kur? Dirbate finansų ir nekilnojamojo turto sektoriuose.

– Dirbame Europos Sąjungos ribose ir šiuo metu daugiausia su finansų rinkomis.

– O ką manote apie visą situaciją dėl „Brexit“? Dabar dalis kompanijų palieka šią šalį, jos yra nusivylusios chaosu.

– Visa tai liūdina. Tačiau demokratija kartais neduoda tokių rezultatų, kokių norėtume. Labai gaila, kad visa tai vyksta ir visiems daro įtaką.

– Tačiau ar sumaištis veikia Jus? Gal planuojate iškelti savo turtą iš Londono?

– Ne. Manau, kad Londono niekam nepavyks sunaikinti, ten per daug žmonių iš viso pasaulio yra investavę ir niekas nenorės naikinti savo investicijų. Pradedant Saudo Arabija, Afrika, Kinija, Japonija – visi vienaip ar kitaip yra investavę Londone. Manau, kad tai vienas puikiausių miestų visame pasaulyje. Bet, žinoma, visa tai, kas vyksta dabar, daro įtaką ir kas ten žino...

– Dar grįžtant į Lietuvą, ar domitės vietos politika?

– Šiek tiek, tačiau stengiuosi nesikišti, nes verslas neturėtų to daryti.

– Jūsų nuomone, verslas neturėtų kištis į politiką?

– Manau, kad yra neįmanoma vienu metu deramai užsiimti ir verslu, ir politika, todėl aš pasirinkau verslo kelią. Tačiau mane labai domina šalies plėtra ir manau, kad verslas tame turėtų vaidinti daug svarbesnį vaidmenį.

– O ką manote apie naująjį Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris, beje, atėjo iš privataus sektoriaus?

– Tikiuosi, kad jis dirbs gerai. Jis turi milžinišką patirtį bankiniame sektoriuje, yra susidūręs su daugybę situacijų, kurios aktualios verslui. Manau, jis bus tinkamas žmogus sukurti tą šalies vystymo kryptį.

– Kalbant apie investicijas, jūs pagrinde investuojate čia, prie Vilniaus.

– Tiesiog bandau išplėtoti šį projektą, kuris man yra labai asmeniškas ir svarbus, noriu, kad jis pavyktų.

– Norėjau paklausti, kodėl prie Vilniaus, o ne Kauno? Kaunas juk yra jūsų gimtinė.

– Taip jau įvyko. Vilnius yra sostinė, ypač, jei kalbame apie verslo galimybės. Verslą reikia kurti ten, kur yra geresnė infrastruktūra, o Vilniuje ji geresnė nei Kaune.

– Girdėjau, kad daugiau nei prieš 20 metų valdėte kino kompaniją, buvote ir prodiuseris.

– Taip, buvo toks etapas. Dabar svarstau sukurti dar vieną vaidybinį filmą.

– Tikrai? Kokį?

– Tai šiokia tokia paslaptis.

– O kada galėtume laukti kokių nors naujienų, susijusių su tuo?

– Tikėkimės, greitai.

– Kinas yra jūsų aistra, pomėgis ar tai tiesiog buvo verslas?

– Žinoma, tai buvo verslas, tačiau kiekviename versle turi rasti hobį ir aistrą. Tai labai sudėtingas verslas ir šiuo metu jam neskiriu daug laiko.

– Ačiū už pokalbį.