naujasPrezidentai_header_1920x737

Prezidentas Antanas Smetona ėjo pareigas 1919-1920 ir 1926-1940 m.

smet-2

„Sugrįš iš užsienio Smetona – ir vėl bus laisva Lietuva“ – net sovietmečiu patikimoje kompanijoje galėjai išgirsti šias eilutes. Antanui Smetonai likimas lėmė būti ir pirmuoju, ir paskutiniuoju pirmojo Nepriklausomybės etapo prezidentu, neatsitiktinai ir 1918-1940 m. Lietuva yra vadinama „Smetonine Lietuva“. Prezidento likimas atspindi ir Lietuvos likimą: išsimokslinęs teisininku Petrapilyje*, didžiąją jaunystės dalį dirbo lietuvybės labui iš pradžių pogrindyje, vėliau, Rusijai liberalėjant – atvirai, pergyvenant Pirmojo pasaulinio karo audras, kurių atneštuose pokyčiuose ir gimė Jaunoji Lietuva. Ambicingas, eruditas ir intelektualas, organizatorius ir įkvėpėjas, kelių partijų steigėjas, spaudos leidėjas ir redaktorius, ir, matyt, neprastas diplomatas – tapo ne tik Lietuvos Tarybos ir ją pakeitusios Valstybės tarybos pirmininku, bet ir pirmuoju prezidentu, kol vyko valstybės gimimo rūpesčiai.

* Taip lietuviai vadino imperinį Sankt Peterburgą.

smet-1

Antroji A. Smetonos valanda atėjo 1926 m., kai po antidemokratinio perversmo, jis „maloniai sutiko“ vėl tapti prezidentu ir ilgainiui prisiėmė net Tautos Vado titulą. Būtent šie metai (1926-1940 m.) Lietuvą įtvirtino kaip „smetoninę“ – kiek komišką, „aksominį“ autoritarizmą, užspaudusį opoziciją, bet valstybė sugebėjo neblogai atsilaikyti prieš Didžiąją Depresiją, sutverti stiprią agrarinę ekonomiką, išsiversti net be pagrindinės sostinės – Vilniaus, užtat su suklestėjusia laikinąja – Kaunu. A. Smetonos ir J. Tūbelio (ilgametis ministras pirmininkas) diarchija juokais net lyginama su Kęstučio ir Algirdo valdymu, mat pirmuoju atveju ministras pirmininkas buvo vedęs prezidento žmonos seserį, o antruoju – valdė broliai, dar pikti liežuviai plakė, kad nežinia, kas Lietuvą valdo – A. Smetona, ar jo žmona – Sofija Chodakauskaitė.

smet-3

Deja, 1940 m. buvo negailestingi – ir Lietuvai, ir A. Smetonai. Vienintelis iš Baltijos valstybių prezidentų traukęsis nuo sovietų okupacijos į Vakarus, jis ilgam liko pašaipų objektu (nors pasilikę Latvijos ar Estijos prezidentai vis tiek savo valstybių neišgelbėjo), ir paslaptingomis aplinkybėmis mirė jau JAV. Antanas Smetona – neabejotinai pati svarbiausia ir prieštaringiausia 1918-1940 m. asmenybė, kaip ir mūsų Lietuva.

Teksto autorius – Justinas Žilinskas

SMETONA_faktai_1920x737
SMETONA_1080x1046_1

Prie Smetonos Lietuvoje:

įvestas autoritarinis valdymas / išleistas pirmasis lietuviškas pašto ženklas / gimė menininkai Jonas Mekas ir Jurgis Mačiūnas / S. Darius ir S. Girėnas sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną / pradėtas įgyvendinti privalomas pradinis mokymas vaikams.

SMETONA_1080x1046_2

Tuo tarpu pasaulyje:

pirmą kartą tylos minute pagerbti žuvusieji I-PK / įkurta Bauhausmokykla, davusi pradžią vienam įtakingiausių dizaino stilių / Marcel Duchamp pripaišė Monai Lizai ūsus / pagaminti pirmi Volvo automobiliai / BBC radijas pirmą kartą tiesiogiai transliavo komentuojamas futbolo (Arsenal vs. Sheffield United) varžybas / Rusijos valdžioje įsitvirtino bolševikai / Lenkijai vadovavo J. Pilsudskis / praūžė visas ūkio šakas ir valstybes apėmusi Didžioji depresija / Holivudas tapo pasauliniu kino fabriku, įdiegęs garsą kine / pasaulis įsimylėjo Coca-Colą.