Prezidentas Vytautas Landsbergis ėjo pareigas 1990—1992 m.
„Žalgiris! Lietuva! Landsbergis!“ – prieš kurį laiką į krepšinio komentatoriaus mikrofoną užkriokė Vaidas Čeponis. Atrodytų – o kodėl čia Landsbergis? Profesorius juk net ne buvęs krepšininkas, o šachmatininkas! Bet iš šio keistoko šūkio išlenda faktas: Vytautas Landsbergis ir naujausia Lietuvos istorija – neatsiejami. Profesoriaus asmenybė ir visa, kas ją lydi, tapo mūsų savasties dalimi – ir ne tik politikoje. Vytautą Landsbergį sutiksite visur: kultūroje, humore, mene.
Mylimas, nemylimas
Vytautas Landsbergis – poliarizuojanti asmenybė. Stojęs prie Sąjūdžio, o vėliau – ir prie atgimstančios valstybės vairo, jis netapo visuotiniu numylėtiniu. Kaip tik – daug ką erzino jo kandžios pastabos, jis būdavo kaltinamas visažiniškumu ir arogancija, buvo tokių, kurie nemėgo net jo kalbėjimo manieros ar išvaizdos. Vytautą Landsbergį arba labai gerbė, arba jo labai nemėgo. Deja, šis nuomonių pasidalinimas tebesitęsia. Ir vis dėlto, jeigu ne Vytauto Landsbergio išrinkimas 1990 metais Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, greičiausiai nešvęstume Kovo 11-osios. Galbūt švęstume kažkurią kitą datą, o gal istorijos važis būtų nuriedėjęs dar kitaip – bet ne veltui tarptautinių žurnalų karikatūrose 1990-aisiais Vytautas Landsbergis kaip lygus su lygiu galynėjasi su Michailu Gorbačiovu (tuometiniu SSRS vadovu).
Tamsiausia valanda – prieš aušrą
Vytautui Landsbergiui teko ir tamsiausia valanda prieš aušrą – Sausio 13-oji, ir pergalės minutės, išmušusios 1991 m. rugpjūtį, kai Sovietų Sąjungos „tautų skerdykla“ (beje, būtent jis taip ir pavadino dar 1989 m.) subyrėjo. Vytauto Landsbergio politiko, stratego, kalbėtojo talentą ginčija nebent patys pikčiausi jo oponentai.
Jungianti asmenybė
Tačiau Vytautas Landsbergis – taip pat ir jungianti asmenybė. Jungianti tarpukario Lietuvą ir išsivaduojančią Lietuvą. Jungianti per savo giminę, ir, neišsigąskime to žodžio – dinastiją. Juk V. Landsbergis gimė 1932 m., taigi, dar spėjo pamatyti šiek tiek pirmosios Nepriklausomybės. Jo tėvas – Kauno modernizmo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o motina, Ona Jablonskytė Landsbergienė, ateina iš lietuvių norminės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio giminės. Ji ne tik buvo Kaune žinoma akių gydytoja, bet tai pat pagerbta kaip Pasaulio tautų teisuolė, Holokausto metu gelbėjusi žydus.
Vytautas Landsbergis sovietmečiu studijavo muzikologiją – ideologiškai neutralesnę šaką, ir, kaip turbūt dauguma žino, labiausiai garsėjo kaip Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tyrinėtojas.
O juk Čiurlionio istorija – tai ir neįtikėtini pirmojo tautinio atgimimo virsmai. Tad ir simboliška, ir logiška, ir net gražu, kad būtent Vytautas Landsbergis, savyje jungiantis kultūrinę Lietuvos tradiciją, lemiamu momentu vedė valstybę į Atgimimą.
Tuščias ginčas
O ginčas, buvo Vytautas Landsbergis 1990–1992 metais „tikru“ prezidentu, ar ne – tuštokas. Kartais žmogaus asmenybė ir istorija lemia, ar jis – Prezidentas, ar šiaip, keliaujantis pro šalį. O ką paskui sako teisės aktai ir jų žinovai – visai kita pasaka.
Teksto autorius – Justinas Žilinskas
Prie Landsbergio:
Lietuvoje:
Atlaikyta Sovietų Sąjungos ekonominė Lietuvos blokada / Sovietų Sąjungos pajėgos žudė ir luošino Vilniaus televizijos bokšto gynėjus / Lietuva tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare / Lietuvos vardas grįžo į olimpines žaidynes ir debiutavo parolimpinėse žaidynėse / referendumu priimta Lietuvos Konstitucija.
Tuo metu pasaulyje:
Atsirado www, arba kitaip – internetas / Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę / pamatėme visatą pro į kosmosą paleistą Hubble teleskopo objektyvą / pradėtas rodyti animacinis serialas The Simpsons / mirė grupės „Queen“ lyderis Freddie Mercury / automobiliuose pradėtos diegti oro pagalvės.
