Prezidentas Aleksandras Stulginskis ėjo pareigas 1920–1926 m.
Aleksandro Stulginskio (g. 1885) istorija – tai moralaus, valdžios nesuklaidinto ir vertybes išsaugančio žmogaus istorija. Jis stovėjo prie valstybės ištakų, pats patyrė visus Lietuvos džiaugsmus, vargus ir tragedijas, bet nesuklupo ir nepasidavė.
A.Stulginskis negalėjo pasigirti elitiniu išsilavinimu, jo kelias į mokslus prasidėjo dar kaimo daraktorių* mokykloje, vėliau vargais negalais su Amerikon išvykusių giminių parama po truputį tęsėsi ir Liepojos gimnazijoje, ir Kauno kunigų seminarijoje. Bet atsikuriančiai valstybei reikėjo ne tik kunigų – tad Aleksandras galiausiai pasirinko žemės ūkio mokslus Vokietijoje. Ir nuo pat jaunumės veikė lietuvybės reikalui: redagavo laikraštį „Vienybė“, rūpinosi nukentėjusiųjų nuo Didžiojo karo šalpa, tapo viena iš svarbiausių asmenybių Lietuvos krikščionių demokratijų partijos istorijoje, nuolat taikęs jos sunkiai sutaikomus narius (du lietuviu – trys partijos, ar ne?). Veržlus, sumanus, atkaklus, atsakingas ir taktiškas A.Stulginskis tapo Lietuvos Tarybos nariu, Vasario 16-osios akto signataru, o neilgam, tuo metu, kai užgimstančią valstybę kamavo išlikimo rūpestis ir bolševikų ordos (1919 m.) – ir premjeru, nesuabejojusiu, kad gintis reikia ginklu.
* daraktorių mokyklos. Slaptos pradinės mokyklos carinėje Rusijoje lietuviškos spaudos draudimo laikais.
Aleksandro Stulginskio vedamų krikščionių demokratų suburta koalicija be ginčų laimėjo 1920 m. rinkimus į Steigiamąjį Seimą, pats Aleksandras Stulginskis tapo Steigiamojo Seimo pirmininku, o 1922 m. – ir antruoju Lietuvos Respublikos Prezidentu. Būtent jo prezidentavimo laiku įsitvirtino demokratija, įvykdyta žemės reforma, įvestas litas, Lietuvos valstybė ryžtingai kilo naujam gyvenimui. A.Stulginskis nesilaikė įsikabinęs valdžios – po naujų rinkimų sklandžiai perdavė įgaliojimus Kaziui Griniui. 1926 m., perversmininkams į valdžią vėl įstačius A.Smetoną, A.Stulginskis labiausiai prieštaravo parlamentarizmo griovimui. Nuoširdus demokratas nesitaikstė – save ir toliau laikė paleisto III Seimo pirmininku, net neatidavė raktų nuo Seimo kanceliarijos seifo iki pat 1937 m. (kai sušauktas naujas „prezidentinis“ Seimas). Vis dėlto itin aktyviai politikoje nesireiškė, pasitraukė ūkininkauti.
1941 m. A.Stulginskis tapo sovietinių okupantų pirmųjų trėmimų auka – buvęs Prezidentas trankomas po lagerius, bandoma sufabrikuoti bylą dėl bendradarbiavimo su nacių Vokietija, nieko neįrodžius vis tiek nuteisiamas 25 metams kalėjimo. Nusibaigus SSRS diktatoriui Josifui Stalinui, 1956 m. A.Stulginskiui leidžiama grįžti į Lietuvą – suvargusiam, kartu su sunkiai sergančia žmona. Ją Prezidentas kantriai slaugė iki pat mirties, nepasidavė ir sovietinės Lietuvos šeimininkų vilionėms tarti pritariamąjį žodį už trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą – t.y. šiltesnį kambarį, sotesnį maistą. Neišdavęs savo principų, skurdus, bet orus, mirė Kaune 1969 m. Iki Nepriklausomybės atgavimo buvo likę 21 metai.
Teksto autorius – Justinas Žilinskas
Prie Stulginskio:
Lietuvoje: atsikovotas Klaipėdos kraštas / darbą pradėjo Steigiamasis Seimas / Lietuva debiutavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje / Lietuvos moterys įgijo teisę balsuoti (paskutinės Europos šalys, suteikusios moterims rinkimų teisę, buvo Šveicarija (1971 m.) ir Lichtenšteinas (1984 m.)).
Tuo metu pasaulyje:
Nellie Tayloe Ross išrinkta pirmąja JAV moterimi gubernatore / Frederickas Bantingas ir Charlesas Bestas išrado insuliną / užmegztas pirmas tarpatlantinis radijo ryšys / Leonas Thereminas išrado pirmąjį originalų elektroninį muzikos instrumentą – tereminą / išleistas Jameso Joyce'o romanas „Ulisas“ / pirmoji feminizmo banga, kovojusi dėl moterų teisių politikoje, davė rezultatų daugelyje Vakarų šalių / sukurti kvepalai „Chanel No. 5.“
