Tamsoje atrasti šviesą: naktiniai fotografės Emilijos Paciūnaitės pasivaikščiojimai
Menai mane lydi nuo ankstyvos vaikystės: mokiausi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, vėliau baigiau skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Mane visuomet supo ir domino menas, įvairios jo raiškos.
Natūraliai, kaip viena iš kūrybos formų, mano kelyje atsirado fotografija, ypač – naktinė. Visada mėgau pasivaikščiojimus tamsoje, kuomet ištuštėja miestas, atrodo, kad sustoja laikas, ir gatvės tampa kaip teatro scenos nebenaudojamos dekoracijos, didelė žaidimų aikštelė. Objektas tampa ir žiūrovu, ir tave stebinčiu veikėju.
Dėl apšvietimo stokos visiškai pasikeičia erdvė ir jos suvokimas: visas pasaulis tuomet tampa gerokai paslaptingesnis nei dieną. Tamsa uždengia ir paslepia daugybę dalykų, tačiau kartu išryškina savo paties mintis, netikėtus pavidalus, tampančius sapnų, mitų ir pasąmonės vaizdinių dalimi.
Klaida (gličas) tikrovėje, atveria kitą dimensiją. Tai, kas nematoma, palaiko tai, kas matoma. Įdomu, kol nesupranti. Tamsoje mane traukia nežinomybė – galimybė pasireikšti vaizduotei. Kartu čia atrandu ramybę ir tylą, o šie pasivaikščiojimai tampa meditacija ir akistata su savimi pačia.
Neabejotinai yra ir baimės.
Turbūt dauguma prisimena dar nuo vaikystės mamos raginimus neiti į tamsą, nes ten slypi baubai... Tačiau kaip tik šios naktinės klajonės man padeda atpažinti savo tamsumas ir su jomis susigyventi.
Mes visada žiūrime į santykį tarp savęs ir pasaulio, perkeldami dėmesį iš dabarties į praeitį. Taip realybė tampa ne visada tikra. Tyrinėju atmintį, mintis ir sapnus, kurie susiję su kasdieniu, nenutrūkstamu vaizdų srautu. Dėl to kartais dalykai susilieja, pakeisdami įvykių suvokimą, tarp matymo ir tikėjimo, keičiant įvykių ar vietų suvokimą.
Nagrinėdama kraštovaizdžius, santykį tarp realybės ir fikcijos, sapnų ir mitų sąsajas, manipuliuoju vaizdais. O šie naktiniai pasivaikščiojimai tampa savotiška terapija, padedančia ir tamsoje atrasti šviesą.
Nuotraukos Emilija Paciūnaitė
Tekstą parengė Gediminas Kajėnas
Įgyvendinimas Lina Zaveckytė