Virginijus Kinčinaitis. „Sublime“ – amžinybės blyksniai kasdienybės banalybėje
Kuriu fotografijas tik mobiliuoju telefonu. Kelerių metų tęstinį ciklą vadinu „Sublime“. Nes šie vaizdai yra mano ilgesio, nerimo, estetinės ekstazės projekcijos daiktų santykiuose, paviršių faktūrose, spalvų dermėse. Ne tik. Kadangi esu menotyrininkas, kasdienybės banalybėje matau Renesanso ar baroko, Mondriano ar siurrealistų kūrinių atgarsius. Norisi šiuo tolimu prasmių gaudesiu pasidalinti.
Mane žavi instagraminių vaizdų netvarumo, judrumo ir momentiškumo terpėje sušvintantys amžinybės blyksniai. Siekiu sustabdyti virtualumo ryklėje prasmengantį pasaulį, derindamas klasikinės tapybos kompoziciją ir instagramo filtrą.
Nudailinti aplinkos paviršiai slepia skaudų tikrovės absurdą. Siekiu jį išlukštenti fiksuodamas blogai užmaskuotus netobulumo pėdsakus. Taip jam priešinuosi.
Nevairuoju mašinos. Todėl daug vaikštau. Tai mano matymo būdas – stringančio vaidinimo, griūvančios scenografijos stebėjimo būsena.
