„Nebūtų bakterijų – nebūtų gyvybės“

Bakterijos yra viena iš pirmųjų gyvybės formų, kuri atsirado Žemėje, ir sutinkama beveik visur – dirvožemyje, vandenyje ir taip pat žmoguje. Mumyse daugiausia bakterijų yra žarnyne ir ant odos. Žarnyne gyvena apie 400–500 rūšių įvairių bakterijų. Viename žarnyno turinio grame yra 30–40 milijardų bakterijų!

Didžiąją dalį bakterijų imuninė sistema traktuoja kaip nekenksmingas. Naudingosios bakterijos yra būtinos gyvojo organizmo egzistavimui. Jos susijusios su gyvybiškai svarbių vitaminų, fermentų, hormonų ir kitų būtinų medžiagų gamyba bei pasisavinimu. Būdamos mūsų aplinkoje bakterijos stimuliuoja mūsų imunitetą ir palaiko mūsų atsparumą ligoms.

Tačiau egzistuoja rūšių, kurios yra patogeninės ir sukelia infekcijas, pvz., cholerą, sifilį, juodligę, raupsus ir buboninį marą. Bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti yra naudojami antibiotikai, tačiau atsparumas antibiotikams tampa vis didesne problema.

Labai maži – bet pavojingi

Virusai (lot. virus – nuodas), tai už bakterijas keliasdešimt kartų mažesni, neląstelinės sandaros, mikroorganizmai. Jie negali augti ir daugintis ne šeimininko ląstelėje. Virusai įsiskverbia į gyvas ląsteles ir visą ląstelės „mechanizmą“ pasiima sau, kad išliktų gyvi ir pasidaugintų. Virusai dauginasi kurdami identiškas kopijas arba kopijas „su klaidomis“ (mutacijomis). Virusų genetinė informacija užkoduota DNR arba RNR. Virusui dauginantis šeimininko ląstelė suardoma ir šimtai virusų užkrečia naujas ląsteles.

Virusai sukelia ne tik daugelį paplitusių infekcijų, bet ir nemažai retų ligų: nuo vadinamojo peršalimo, kurį dažniausiai sukelia rinovirusai, iki tokių ligų kaip COVID-19 ar AIDS.

Saugi organizmo treniruotė

Antibiotikai: slopina bakterijų augimą arba jas sunaikina. Jei ligą sukėlė bakterijos, ją galima gydyti antibiotikais. Tačiau jei liga sukelta viruso – antibiotikai nepadės nei greičiau pasveikti, nei apsaugos nuo ligos plitimo. Antibiotikus reikia vartoti tik gydytojui paskyrus.

Antivirusiniai vaistai: egzistuoja antivirusinių vaistų, kurie skiriasi nuo antibiotikų ir yra skirti būtent kovai su virusais. Tai receptiniai vaistiniai preparatai, kurie gali sumažinti ligos simptomus, padėti išvengti sunkių komplikacijų.

Vakcina: tai prevencinė priemonė. Vakcinavimo metu perduodama organizmui žinia apie virusą, o imuninė sistema išmoksta su virusu kovoti, be to, sužino, kad atpažinus viruso dalelę, ją reikia pulti ir sunaikinti.

Tai yra maža ekspozicija prieš virusą – treniruotė, kurios metu organizmas išmoksta apsisaugoti, sužino, kaip neleisti patekti virusui į ląsteles, arba plisti organizme.

Tokia yra visų vakcinų esmė – saugiai, kontroliuojamai leisti organizmui „susidurti“ su virusu ir išmokti kovoti.

Jei prieš virusą yra sukurta ir patvirtinta vakcina, ji yra veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo viruso sukeliamos ligos.