„Įkvėpkite, pas mus net oras visiškai kitoks“, – šypsosi viena iš kalbintų šilutiškių. Miesto gyventoja džiaugiasi, kad Šilutė aiškiai pasirinko žalią kryptį ir kuo toliau, tuo efektyviau naudoja gamtos jai padovanotus resursus. Nuo gatvėse įdiegtų naujų šviestuvų, elektriniais dviračiais ir paspirtukais važinėjančių savivaldos atstovų, didėjančio dėmesio vėjo jėgainėms iki saulės kolektorių ant mokyklos stogų. Daugelis čia stengiasi rinktis žalesnį kelią, kiekvienas kaip išmano. Bet suteikti galimybes žalesniam pasirinkimui neretai reikia svarių investicijų, todėl nemenka dalis žaliosios energetikos projektų be ES paramos būtų sunkiai įmanomi.

Per 20 metų Lietuva gerokai pasikeitė ir prie to labai reikšmingai prisidėjo ES investicijos, per minėtą laikotarpį pasiekusios bene 20 mlrd. Eur. Energetika yra viena iš svarbiausių sričių. 2021–2027 m. laikotarpiu ES struktūrinių fondų programoje iš beveik 8 Lietuvą pasieksiančių milijardų jai skirta net 1,15 mlrd. Eur, kurių nemaža dalis skiriama finansuoti prioritetą „Žalesnė Lietuva“.

Reikšmingi pokyčiai tęsiasi

Lietuva žengia vis spartesnius ir tvirtesnius žaliosios energetikos žingsnius. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nuo 2019 m. saulės elektrinių įrengtoji galia išaugo 19 kartų, vėjo – 2,9 karto.

Pokyčių tempas nemažėja. Per 2024 m. 10 mėnesių gaminančių vartotojų skaičius išaugo 31 tūkstančiu (panašiai tiek žmonių gyvena Mažeikiuose) – nuo 89 tūkst. šių metų pradžioje iki 120 tūkst. Nuo 2019 m. gaminančių vartotojų skaičius kasmet padvigubėdavo! Taigi žaliosios energetikos tikslai kasmet vis didesni, ambicingesni, o prie buvusių, esamų ir būsimų projektų įgyvendinimo smarkiai prisideda ES investicijos.

ES fondų investicijų programų lėšos sudarė ir sudaro palankias sąlygas sparčiai gaminančių vartotojų plėtrai“, – komentavo LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas.

Anot jo, 2021–2022 m. atsiradusi didelė atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių paklausa ir priimtas „AEI proveržio paketas“ itin paskatino komercinių saulės ir vėjo parkų plėtrą. O 2024 metais visu pajėgumu pradėjus veikti Vilniaus kogeneracinei jėgainei, prognozuojama, kad 2024–2025 metų šildymo sezoną Lietuvoje 80–85 proc. šilumos energijos bus pagaminta iš biokuro, kuris jau nuo 2023 metų 100 proc. tiekiamas iš vietinių žaliavų.

Šią šalies kryptį toliau smarkiai skatins ir palaikys svarios ES investicijos.

Vėjo jėgainių parkai plečiasi

„Enefit Green“ komunikacijos vadovė Kadri Korsten tikino, kad žaliosios energetikos vystymas yra svarbus pačiai Lietuvai, nereikėtų pamiršti, kad šalis yra įsipareigojusi siekti reikšmingo tikslo – iki 2030 m. 100 proc. suvartojamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių. Taip kaip numatyta Europos Komisijai pateiktame atnaujintame Nacionaliniame klimato ir energetikos plane. „Tai gerokai daugiau nei ankstesnis 45 proc. tikslas, plane pabrėžiamas esminis vėjo energijos vaidmuo“, – tikino pašnekovė.

Norint įgyvendinti tokius tikslus, anot K. Korsten, ES investicijos yra labai svarbios: „Šios lėšos suteikė pagrindą ankstyvojo etapo projektams, sudarė sąlygas augimui ir pasitikėjimui rinka.“

„Enefit green“ gamybos vadovas Marius Lekštutis atkreipė dėmesį, kad vėjo jėgainių privalumas tas, kad jos gali dirbti ir dieną, ir naktį. Ekspertas tikino, kad būtent šis parkas, pilnai veikdamas visus metus, galėtų žalia energija aprūpinti apytiksliai 50 000 butų.

Nuo šviestuvų iki mokyklų

Šilutė – vienas labiausiai Lietuvoje žaliąja energetika galinčių pasigirti regionų, miesto gyventojai tikina tai žinantys ir jaučiantys. „Jaučiasi, kad pas mus net oras kitoks. Žalia, gera vieta vystyti vėjo energetiką ir naudoti saulės energiją. Tą stengiasi daryti ir vietiniai, ir verslas. Tikrai didžiuojamės savo miestu“, - kalbėjo viena iš 15min kalbintų šilutiškių.

Tai, kad miestas siekia būti žalesnis, galima pamatyti ir gatvėje, atkreipus dėmesį į inovatyvius šviestuvus, ir apsilankius vienoje ar kitoje rajono mokykloje. Tokių, kurios ant stogų įsidiegusios saulės elektrines, – jau net 8.

Šilutės Pamario progimnazijos vadovas Marius Siurplys tikina, kad žaliosios energetikos vystymas svarbus visam kraštui, kiekvienai sričiai. Ant mokyklos stogo, anot jo, jau ketvirti metai įrengta saulės elektrinė, o jos pagaminamos energijos užtenka patenkinti 70 proc. mokyklos elektros poreikių. Vadovas tikisi, kad netolimoje ateityje, atlikus tam tikrus darbus, pavyks pasiekti ir 100 proc. Be to, kuriami ir kiti planai – siekiama įrengti dviračių laikiklius, vežti mokinius į mokyklą tik elektriniu autobusu ir pan. Kiekvienas žingsnelis tvarumui yra svarbus.

Vystyti žaliąją energetiką labai svarbu visai Lietuvai, ne tik Šilutei, bet joje tam skiriamas labai didelis dėmesys, tikino rajono savivaldybės vicemeras Tomas Budrikis. „Atnaujinome šviestuvus, kad būtų naudojami LED, sunaudojantys mažiau energijos. Mūsų šilumos ūkis beveik 99 proc. naudoja biokurą, atsinaujinančią energiją. Beje, ateityje yra planas pradėti ir vandenilio gamybą, koreguojami planai, kad būtų galima pastatyti didelę saulės elektrinę.

ES investicijos šiais klausimais, ko gero, sudaro liūto dalį. Jos yra labai svarbios, nes tokių didelių, grandiozinių projektų be ES paramos įgyvendinti, ko gero, būtų neįmanoma“, - ateities planais dalinosi T. Budrikis.

„ESminiai pokyčiai“ 

 Finansų ministerija įgyvendino informacinę kampaniją „ESminiai pokyčiai 2024“, ja siekiama pristatyti pastaraisiais metais padarytą ES investicijų pažangą ir investicinius projektus. „ESminių pokyčių“ komanda apkeliavo daugiau nei 20 Lietuvos miestų ir miestelių.