Negali nepastebėti, kaip keičiasi Alytus, įsitikinę gyventojai. Dviračių ir pėsčiųjų takai, sutvarkyta kelių infrastruktūra, atnaujintas viešasis transportas – visa tai ne tik gerokai pakeičia Alytaus veidą, bet svarbiausia – miestiečiams suteikia visiškai kitą gyvenimo kokybę. „Kur kas smagiau judėti atnaujintomis gatvėmis ar leisti laisvalaikį vaikštant gražiais takais sutvarkytuose parkuose. Tai tampa paskata ne tik laisvalaikiu dažniau judėti dviračiais, paspirtukais ar pėsčiomis“, – kalbėjo jaunimo atstovė Rūta Nedzinskaitė.
Spalio 12 d. Alytaus kraštotyros muziejuje buvo surengta atviro stalo diskusija, kurioje jaunimo, miesto ir rajono savivaldos, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovai susėdo pasikalbėti apie pasiekimus, planuojamus ir prioritetiškai svarbius miestui judumo klausimus. Iškeltos opiausios problemos, pasidžiaugta sėkmingais projektais ir analizuotos galimybės – kaip A lytui tapti dar tvaresniu, ko iš jo tikisi gyventojai?
ES fondų investicijos spartina pokyčius
2021–2027 m. laikotarpiu ES fondų investicijų programa daug dėmesio skiria prioritetui „Tvarus judumas miestuose“. Transporto tinklams plėsti ir darnaus judumo projektams planuojama skirti per 990 mln. eurų. Centrinės projektų valdymo agentūros specialistas ir regioninės plėtros ekspertas Gediminas Česonis atkreipia dėmesį, kuo išsiskiria šio periodo investicijos, taip pat teigiamai vertina Alytaus jau nuveiktus darbus bei planuojamas ateities vizijas bei projektus, kurių dalis – jau tikrai virs realybe.
Šiame etape investicijos yra labiau koncentruotos, bet daro didesnį efektą tvariai plėtrai ir judumu
„Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį žaliajai transformacijai. Kartu su naujosios Europos Komisijos atėjimu ir priimtais naujais teisės aktais žaliojo kurso kryptis tapo dar aktualesnė. Visos investicijos, kurios apima darnaus judumo prioritetą, pirmiausia nukreiptos į žaliąjį kursą, CO2 ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio aplinkai mažinimą. Šiame etape investicijos yra labiau koncentruotos, bet daro didesnį efektą tvariai plėtrai ir judumui“, – kalbėjo G. Česonis.
Infrastruktūros pokyčius turi lydėti įpročių pokyčiai
Praėjusio laikotarpio darnaus judumo planai jau akivaizdžiai prisidėjo prie daugelio Lietuvos miestų pokyčių. O kaip tai mato gyventojai? Jaunimo organizacijų atstovės Meida Navickaitė ir Rūta Nedzinskaitė tikina, kad jaunieji alytiškiai labai vertina gimtojo miesto pokyčius.
Kone visos miesto gatvės yra sutvarkytos, atnaujinti pėsčiųjų ir parkų takai, didžiojoje dalyje miestų išsiraizgę kokybiški dviračių takai, jaunimas tai laiko didžiuliu prioritetu – tikino Rūta. Šiandien, anot jos, miestas puikiai pritaikytas tiek pėsčiomis, tiek automobiliu nuvykti iki mokyklos, darbų.
Teigiamą miesto virsmą įvertino ir Meida. Anot jos, patogios ir gyventojus kviečiančiuos tvariau judėti infrastruktūros šiandien yra pakankamai, gal trūksta tik pačių gyventojų įsitraukimo – noro ir pasiryžimo iš automobilio persėsti į alternatyvias judėjimo priemones.
Kas pasikeitė ir ko dar laukti?
Darnaus judumo planai – orientyras, kuriuo vadovaujasi miestas plėtodamas savo transporto infrastruktūrą, darnaus bei tvaraus judumo strategijas. Alytaus Miesto ūkio skyriaus vedėja Palmira Raškauskienė tikina, kad šiandien Alytaus nėra ko lyginti su miestu, kuris buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų. Čia gimusi ir augusi pašnekovė tikina, kad žiūrėti į tokius didžiulius miesto pokyčius – malonu, vis tik, kad jie įvyktų, tenka įveikti nemažai iššūkių. Vienas jų – finansavimas, tad galima pasidžiaugti, kad ES investicijos prisideda ir padeda įgyvendinti norimus siekius.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vyksta ir kokybinis viešųjų erdvių ir paslaugų pokytis, nes orientuojamasi į universalaus dizaino principus. Miestas turi būti patogus judėti visiems – vaikams, mamoms su vežimėliais, žmonėms, turintiems negalią, nešantiems sunkius nešulius ar patyrusiems traumas, senjorams. Kitaip tariant – tiesiog kiekvienam.
Vyksta ir kokybinis viešųjų erdvių ir paslaugų pokytis, nes orientuojamasi į universalaus dizaino principus
P. Raškauskienės teigimu, vadovaujantis darnaus judumo planu pastaraisiais metais Alytuje nuveikta tikrai daug, ji taip pat trumpai pakomentavo ir planuojamus darbus. Vienas iš jų, kurio miestiečiai labai laukia – nenutrūkstamas dviračių takų tinklas, apimantis visą miestą. Šiandien, anot pašnekovės, dar yra vietų, kur jis nutrūksta, tačiau jau naujame plane numatytos investicijos išvystyti visiškai pilną dviračių infrastruktūrą ir įrengti dviračių laikymo zonas.
Daug dėmesio, anot Alytaus Miesto ūkio skyriaus specialistės Dianos Klimenkienės, pastaraisiais metais skirta viešojo transporto infrastruktūros ir parko plėtrai. Pavyzdžiui, 2018 m. atnaujinti visi autobusai, vėliau peržvelgti maršrutai, kad gyventojams rinktis viešąjį transportą būtų kuo patogiau – juo greitai ir patogiai pasiekti bet kurią miesto vietą. D. Klimenkienė šypsosi, stengiamasi tobulinti susisiekimą, kad gyventojai vis dažniau vietoj automobilio rinktųsi alternatyvas, pavyzdžiui, autobusą.
Specialistė pridūrė, kad naujajame darnaus judumo plane viešajai infrastruktūrai ir darniam judumui skirta daug daugiau dėmesio ir ES investicijų, jau suplanuota įrengti daugiau laukimo paviljonų, modernių švieslenčių ir bankinio atsiskaitymo už bilietus sistemą. D. Klimenkienė įsitikinusi, kad kuo patrauklesnis bus viešasis transportas, tuo daugiau gyventojų jį rinksis, kas pamažu jau pastebima.
Rajono iššūkis – susisiekimas
Nors Alytaus rajono savivaldybė darnaus judumo plano neturi, aplinkinės teritorijos ir susisiekimas su jomis miestui – itin svarbu. Nemenka dalis alytiškių gyvena už miesto ribų, o dirba centre, todėl miesto ir rajono susisiekimas dirbantiems, mokiniams, senjorams ir visoms gyventojų grupėms itin svarbu. Alytaus rajono savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Andrė Zenevičienė tikino, kad intensyviai kalbamasi, planuojama sinchronizuoti miesto ir rajono susisiekimo sistemas. Tikimasi prailginti maršrutus, įdiegti bendrą bilietų sistemą, kad gyventojams keliauti iš rajono į miestą būtų kuo patogiau, mat šiandien rajono žmonėms tai opi problema.
Tikimasi prailginti maršrutus, įdiegti bendrą bilietų sistemą, kad gyventojams keliauti iš rajono į miestą būtų kuo patogiau
A.Zenevičienė džiaugėsi, kad ES investicijų ir savivaldybės lėšomis artimiausiu metu pavyks nutiesti dar ne vieną kilometrą kokybiško dviračių tako.
Beveik 8 mlrd. eurų ES fondų investicijų
2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos Lietuvoje biudžetas – beveik 8 mlrd. eurų. Pagal Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos nukreiptos ir paskirstomos šiose pagrindinėse srityse.
„ESminiai pokyčiai“
Tuo pat metu Alytuje šurmuliavusioje rudens mugėje gyventojai buvo kūrybiškai supažindinti su ES investicijomis. Tai tęstinės Finansų ministerijos įgyvendinamos informacinės kampanijos „ESminiai pokyčiai 2024“ dalis. Šia kampanija siekiama pristatyti ES investicijų pažangą, kuri įvyko pastaraisiais metais.
Iki lapkričio vidurio „ESminių pokyčių“ komanda keliauja per 20 miestų ir miestelių.
