Žiema Dzūkijos kaime: „Išainu laukan ir girdziu, kap medziai pokši“

Netoli Baltarusijos esančio kaimo medinėje pirkioje vyras prisėda ant šalia dar šiltos krosnies stovinčios patalais nuklotos lovos. Ant pėdų jis neskubėdamas pradeda vynioti žalios spalvos audinį. „Žiemų nieko nėr geriau už autus. Nei kojnės, nei vailokai tiap nemačina per tokius šalcius lauki, kaip autai. Su jais ir šilta ir sausa“, – stebėdamas mano žvilgsnį prataria šeimininkas.

Romualdas su žmona Antanina Musteikoje gyvena kiek toliau nuo viso kaimo. Jau gal ir galėtų gyventi ramiai, tačiau be gyvulių būtų nuobodu, sako šeimininkai. Todėl dabar jų kieme auga dvi karvės, trys avys, pulkas vištų ir sodybos sargas Meškis.

Kiekvieną dieną, net ir per didžiausius šalčius, jiedu tris kartus apeina ūkį, pagirdo, pašeria ir paglosto savo augintinius. Sako, kad užklupę šalčiai labai netrukdo. Visą gyvenimą kaime gyvenant yra dar ne to matę. Šeimininkai 15min žurnalistui papasakojo apie gyvenimą kaime užėjus speigams, kai nuo šalčio pradeda pokšėti medžiai, ir kaip kaimo žmonės su gyvuliais išgyvena ir pačias šalčiausias žiemas.

Skaitytojams pateikiame Romualdo ir Antaninos autentišką ir tarmišką pasakojimą apie žiemą kaime seniau ir dabar.

Kap privercia sniego, tai kumelės nepraeina

Nūnai kap išajau laukan ir medzis pokštelėj taip, kad net krūpterėjau . Paskiau cik supratau. Ba pokši kap medzis inšalis būna.

Kitų roz randzi tiap medzį ir pusė metro intrūkusį. Ba drėgmės kap būna, tadu inšala ir sprogsta. Paskiau smalu apbėga ir nebūna prasc.

Seniau buvo šalcis, kad traiškėdavo ir pauškėdavo medziai. Tiap kap ir tvoros. Būna išaini in laukų ir pradeda traiškėc. Ba būna vandenio prisgėrį.

Seniau tai būdavo žiemų. Trisdešimc laipsnių acimenu. Baisu buvo. Nejo nei traktorai, niekas. O dar tai tokių žiemų nėra. Kap privercia sniego, tai kumelės nepraeina. In kitų kaimų kelis kilometrus su rogėm dzvi dzienas važiuodavo žmonės.

Mano tėvukas pasakoj, kad prieg jo žiemu buvo 38 laipsniai šalcio. Sakė, kad tadu net visos obelys iššalo. Šaknys sušalo ir nudziūvo. O dar šųla ale tokių žiemų jau nėr.

Keldavaus kokių penktų ir kūrdau jau pečių

Dar, per šalcius, tai pečių du rozus dzienon kūrinam. Rytui pakūreni ir paskiau kokių kecvirtų vakari. Seniau tai kelias žmonės kokių penktų valandų ir kūria jau. Rozu žmonės ir maistų gamydavo.

Kap labai šalta būdavo, tai aidavom ant pečiaus. Bet ty labai karšta, tai nakciu nemiegodavo. Cik taip pagulėc ar kokį radikulitų pasšildyc lipo.

Pečių kurdavom su šakaliu. Kap kas dar smalėku vadzina. Tokių prisrenki miškan ir prisiskaldai grįžis. Jį rasc možna pušies viršūnėsna ar kelmuosna. O susdaro, kap medzių viršūnį paukščiai nuėda ar tį kur kokia žaizda pasdaro. Ir medzis nori užgydzyt žaizdų ir smalų palaidzia tadu. Vieno pagaluko užtenka inkurc visas malkas. O malkos tai geriausios beržo, ankslio. Ba sausa pušalinė greitas sudega ir tyj cik pelanai liekci. O beržas tai ilgai laiko. Ir žarijai ilgai liekci. Ir tadu šiluma pečiun laikos. Kampan žarijas sužaria ir paliekci.

Mes tai malkas prieg žiemų pasruošdavom, o pas gudus tai buvo mada iki paskucinio pagalio. Atajo, susiskaldė, susdėj ant rankos ir tadu pirkion. Kitų dzien vėl tiap pat. Ir cik tadu kap lietuviai aiguliai ty nuvej aiguliauc, tadu ir jiej pradėj ruoščis prieš žiemų malkų.

Po vienų niekas nemiegoj, kad cik šilciau būtų

Kad nebūt tiap šalta, tai dubeltus sudedzi in langus ir plyšukus kokiais popierais užkaišai, o kas neturėj popierų, tai kokiu skuduru kamšydavo. Pakulų nenaudoj ba jas verpė. Brangu buvo. O tarp dubelto ir lango prideda dzidesnių gabalų anglių iš pečiaus, ant jų, kad nesmatyc ir gražau būt – popero, ir kokių sausų gėlalių. Anglis sutraukia drėgmį ir tadu langai ciek nerasoj.

Kad bulbės sklepan nesušaltų, tai su viedru žairių šildzydavo nakcin. Priskapoji pagalukų ir pakuri, kad šilciau būt. Nedaug – kokių saujų pridedzi. Ne kožnų dzien, alia cik tadu kap šalciai užaina. O rūsio pasienius apdeda šiaudais, kad šilciau būt.

Pirkios pamatus kap katriej tai piesku apkasdavo, kad tiap šalta nebūt. Ne kožnas alia kap katriej. Samanų nenaudoj, ba tadu pelės aina. O pieskan lizdų nedaro.

Ant pirkios lubų, tai prirauni samanų ir sudedzi. Pasrenki iš raisto ir žalias sudedzi, o tadu jau piesku pili. Godniai tiap, kokia dešimt centimetrų. Ir per samanas pieskas nebyra pirkion tadu.

Seniau pūkų nebūdavo. Maža kas turėj, tai in antklodes prikišdavo lininių pakulų, kad nakciu šilciau būtų. Ir po vienų niekas niekas nemiegoj, kad cik šilciau būtų.

Tadu žmonės buvo insigudrinį

Seniau žmogui avis buvo viskas. Didziausias turtas. Ba ji ir kojines duodavo apsiavimui, ir kailį, ir vilnų, ir mėsų. Ko ko bet jau avį iš paskucinių stengės laikyc. Aš ir dar laikau dar avis.

Seniau, kad lauki nesušalc iš avių vilnos megzdavo kojnes ir dar su vilnoniais autais apsuka. Žmonės tadu buvo insigudrinį. Jie apsiauna kap reikia vyžosna autais, tai kap išaina, tai tadu vandeniu biškelį apila vandeniu. Sniegan apšųla ir tadu būna sausa ir šilta. O koki buvo gudrūs.

Mūs tėvai dar tiap darydavo kap aidavo po miškus. Ba su vailokais miškan neisi. An kokios šakos acistosi ir skylė liks. Arba sniego prilanda ir negali paaic. Su jais cik po namus tryncis, ale ne po miškus.

Iš Lietuvos atsiųsdavo miško kirtėjus, tai jie daugiausia klūmpėm apsiavį. Batų aulais apkala ir aina. Tai kap tokis oras, tai gerai su jom aic, ale kap atlaidzia tadu jau limpa sniegas. Nepaaina – grūna. Kici gumais apkaldavo. Ba odos tai nebuvo. Ir niekas rankų nepaslaužė kap dar. Niekur nebuvo girdėc.

Ir šposydavo, ir monydavo

Seniau šposydavo – užlipa ant stogo ir sciklu kaminų uždengia. Tadu dar buvo šaudziniai stogai, tai cykiai pasistato liesvas ir uždengia kaminų. Tadu visi dūmai aina pirkion, o šaiminykas nieko nesupranta. Kaminas pas jį buvo nekapitalnas, tai pažūro, kad šviecias dangus, o dūmai neina nors tu kų. Arba būna tvartuose arklius sumaino. Ataina gaspadorius in tvartų, o tį kaimyno arklys šienų ėda. Oi šposinykai seniau buvo.

Ir ne cik šposydavo. Zababonų irgi turėj. Šalcius spėdavo. Sako, kad jai žarijos pečiun greita nepagiso, tai bus šalcio. Jausdavo kap tai. Ir tiap ir būdavo.

Ir dar gyvuliai jaucia kadu šalciai bus. Tadu gerc daug pradeda. Išgeria kokius tris keturis viedrus. O acigėris paskrato. Ir tiap prieš šalcius. Seniau daug tų praktikų buvo. Dar mokyci žino tų pacį, kiek seniau nemokyci.