Šiose apylinkėse visi žino Tadą Blindą, kuris tikriausiai niekada nežaidė futbolo, nes užsiėmė rimtesniais reikalais.
Ir dar šiose apylinkėse daug kas sakosi esantis jo giminaitis, tačiau mes su žemaitiškomis legendomis neprasidėjome, nes užsiėmėm rimtesniais reikalais.
Apskritai šįkart „100 Lietuvų“ pasakojime šnekų beveik nebus. Kitaip nei būsimose šios vasaros istorijose (iki rudens su Irmantu keliausime tik po Žemaitiją), žemaičiai ne kalbės, o šūkaus. Ne stovės priešais vaizdo kamerą, o aplink ją lakstys.
Telšių rajono Luokės miestelio futbolo stadione – Vilius, Dalius, Žilvinas, Aivaras, Algis, Sigis, Kornelijus ir Audrius. Prie kitų vartų – Aivaras, Edgaras, Žygimantas, Darius, Egidijus, Matas ir Briedis girioje.
Kaipgi be jo.
228 metrus virš stadiono lygio iššokusi Šatrija vadinama Žemaitijos kalnų vicečempione. Rezultatu 3:2 nusileidusi Šilalės rajono Medvėgaliui (234 m), Šatrija 2:1 nurungė Telšių rajono Šaukštelio kaime stūksančią Sprūdę (216 m).
XIX a. antroje pusėje Šatrijos papėdėje šiek tiek per ilgai užsižaidė Tadas Blinda. Už komandinį siautulį – baudos smūgis. Vietiniai jį pagavo ir nulinčiavo būtent Luokėje.
Teisėjas sakė nieko nematęs – lemtingą akimirką žvalgęsis nuo Šatrijos.
Rungtynių teisėjui Virginijui dėkojame, kad sutiko bėgioti su filmavimo kamera. Luokės sporto klubo prezidentui Donatui – už kasmetinį miestelio renginį. Abiem futbolo komandoms – Luokės „Blindukams“ ir Upynai – už 5:1.
O ypač Briedžiui girioje – nes išbėgo į stadioną.