Prieš pustrečių metų pradėję „100 Lietuvų“ keliones ir paraginę jus pačius siūlyti aplankytinas vietas, dažniausiai (turbūt kas trečiame laiške) sulaukiame kvietimo atvykti į bažnyčią. Siūlote parodyti ir senas, griūvančias, ir rekonstruotas, gausiai lankomas Lietuvos bažnyčias.
59-iose ankstesnėse istorijose išgirdote ir pamatėte 4 dvasininkus ir 21 bažnyčią – retai neparodome jums šventoriaus, jei esame šalia. Taip, atskiro pasakojimo būtent apie bažnyčią, jos istoriją iki šiol nebuvo. Ar tam tiktų 60-asis kartas? Tiktų. Kaip ir bet kuris kitas. Taigi, trumpa Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios istorija, kurią pasakojame ne mes, o klebonas Egidijus Juravičius:
„Šventežerio kūrėjai ir savininkai kunigaikščiai Radvilos buvo kalvinistai, todėl vienas iš jų, Trakų kaštelionas Jurgis Radvila, 1598 m. Šventežeryje pastatė medinę kalvinistų bažnyčią. Kilus kontrreformacijos judėjimui, Merkinės dominikonų vienuolis Stackevičius suorganizavo Šventežerio katalikus ir 1663 m. užėmė bažnyčią. Joje pradėjo aukoti Mišias katalikams.
1746 m. Karolio Radvilos iniciatyva Šventežeryje pastatyta nauja bažnyčia. Ji stovėjo 125-erius metus, bet, kilus gaisrui, sudegė. Klebonas Matas Bujanauskas susitarė su tuometiniu Šlavantų dvaro savininku Mečislovu Gavronskiu, kad jis savo giminės koplyčią, statytą 1822 m., padovanotų Šventežerio parapijai.
1882 m. koplyčia buvo išardyta, pervežta ir pastatyta šventoriuje. Prie jos pristatyta zakristija, bokštas, portikas. Bėgant metams, neremontuojama bažnyčia pajuodo ir apsamanojo. 1998 m. moderniai pertvarkyta presbiterija (bažnyčios dalis, skirta didžiajam altoriui), 2002 m. – šoniniai altoriai, suremontuotas ir perdažytas vidus.“
Ir tai beveik viskas, ką sužinosite apie Šventežerio bažnyčią. Ir apie patį Šventežerį, Lazdijų rajono miestelį, taip pavadintą dėl šalia telkšančio Šventežerio ežero. Kodėl jis „šventas“? Paini, pagonybę menanti istorija, kurios narplioti nesiėmėm, nes turėjome ką veikti ir be to. Pasižiūrėkite.
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
