Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias pastatas Lietuvoje. Prieš 45 metus buvo supiltas pirmas betono kubas į bokšto pamatus, o radijo ir televizijos signalus vilniečiams jis siunčia nuo 1981-ųjų metų. Ypatingą vietą Lietuvos istorijoje bokštas įgijo 1991 m. sausio 13 d., kai, gindami jį nuo sovietų karių, žuvo 14 žmonių.
15min kviečia pasižvalgyti po lankytojams nepasiekiamas pastato vietas ir susipažinti su šio ypatingo statinio istorija.
Vilniaus televizijos bokštas yra Vilniuje, Karoliniškėse, ant šlaito prie Neries upės.
Vilniaus televizijos bokštas – aukščiausias pastatas Lietuvoje. Jo aukštis – 326,4 metro. Oficialaus puslapio duomenimis, pagal aukštį jis yra 8-as pastatas Europoje ir 26-as pasaulyje.
Televizijos bokšto statybų pradžia. Įkalamas pirmasis kuoliukas.
Nuotraukoje – televizijos bokšto architektas Vladimiras Obydovas. Inžinerinio korpuso autorius – K. Balėnas.
Pirmas betono kubas į bokšto pamatus buvo supiltas 1974 m. gegužės 31 d.
Bokšto pamatas – apskritimo formos 38 m skersmens, 11500 t masės, įgilintas 8,25 m su 1,5 m storio padu. Gelžbetoninės bokšto dalies skersmuo apačioje – 15 m, viršuje – 8 m.
TV bokštas su pamatu sveria 25 tūkst. tonų, jo aukštis – 326,5 m, užstatymo aikštelė užima 3355 m² plotą.
Televizijos bokštas kyla virš Karoliniškių daugiabučių stogų.
Televizijos bokštas Vilniaus panoramoje.
Virš Karoliniškių daugiabučių kylantis televizijos bokštas. Statybų metu viršūnė buvo uždengiama laikinuoju stogu, kad viduje galėtų būti vykdomi darbai.
Metalinė bokšto dalis suformuota iš didelio skersmens vamzdžių.
Įvairių mechanizmų užkėlimo į bokštą schema.
Lifto šachtos montažas.
Viršutinis statinys sveria 3500 t. Jo metalinis karkasas, sveriantis 100 t, buvo surinktas ant žemės ir per pusantros valandos pakeltas į 160 m aukštį.
„Paukščių tako“ kavinė iš paukščio skrydžio.
„Paukščių tako“ konstrukcijos svėrė šimtą tonų ir buvo užkeltos lynais, prikabintais prie trijų tankų.
Viršutinio statinio laikančioji dalis – gelžbetoninė taurė – susideda iš 16 elementų. Jie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje ir pakelti į projektinį aukštį. Viršutinio statinio sienos apšiltintos ir padengtos vario lakštais.
Metalinis karkasas keliamas į viršų.
Konstrukcija prikabinta ir privirinta prie bokšto liemens.
Požeminės perėjos montavimo darbai.
Požeminė galerija. Jos statybai naudoti moduliai vėliau buvo naudojami statant požemines perėjas Vilniaus mieste.
Bokšto smaigalys iškilęs į 326 metrų aukštį.
Televizijos bokšto statybos. Betono liejimo darbai.
Liftų šachtos susideda iš dviejų sekcijų modulių.
Aktas patvirtinantis televizijos bokšto veiklos pradžią.
Vilniaus televizijos bokštas veikia nuo 1981 m. sausio 31 d. Jo atsiradimas buvo esminis lūžis TV ir radijo retransliacijoje.
Nijolė Kiburienė šiame name gyvena nuo 1973 m. Televizijos bokštas iš čia – lyg ranka pasiekiamas.
Kavinė „Paukščių takas“, esanti bokšte, yra įrengta 165 m aukštyje. Jei bokštas būtų daugiabutis pastatas, kavinė būtų 55-ajame jo aukšte.
Taip atrodė restoranas „Paukščių takas“ 1981 metais.
165 m aukštyje įrengta kavinė „Paukščių takas“. Bokšto dalis, kurioje įrengta kavinė, yra sukama aplink savo ašį. Ji apsukama per ~ 45 min. Giedrą dieną per šį laiką galima apžvelgti visą Vilnių sėdint kavinėje prie stalo ir nejudant iš vietos.
Restorano „Paukščių takas“ įėjimas.
Moteris darbuojasi lempinių siųstuvų patalpoje.
Siųstuvų salė.
FM siųstuvų blokas. Iš čia transliuojamos radijo stočių programos Vilniaus regionui.
Lempinių siųstuvų patalpa.
Siųstuvų salės erdvė.
Kai oro temperatūra 20 °C, bokšto aukštis – 326 m ir 47 cm. Šaltą žiemos dieną temperatūrai nukritus iki -20 °C, bokštas sumažėja apie 16 cm.
1991 m. sausio 13 d. sovietai tankais apsupo bokštą ir jį jėga užėmė, kad atimtų iš Lietuvos radijo ir televizijos transliavimo galimybę, o patys galėtų nekliudomai transliuoti sovietinę antilietuvišką propagandą. Tūkstančiai beginklių žmonių bandė tai sutrukdyti, keturiolika jų žuvo.
1991 m. sausio 13 d. sovietiniai tankai apsupo bokštą.
Igno Šimulionio žūties vieta. Vienintelis bokšto gynėjas žuvęs bokšto viduje.
14 bokšto gynėjų, žuvusių ginant televizijos bokštą. Tris bokšto gynėjus (Loretą Asanavičiūtę, Rolandą Jankauską ir Algimantą Petrą Kavoliuką) suvažinėjo tankai, kiti gynėjai mirė nuo įvairių šautinių sužeidimų. 9 žuvusieji yra palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, kiti – jų gimtuosiuose miestuose. Pusė žuvusiųjų buvo jaunesni nei 25 metų amžiaus.
Loreta Asanavičiūtė – vienintelė moteris žuvusi gindama televizijos bokštą. Žūties vietą žymi baltas obeliskas.
Konferencijų salė, kur per Sausio 13-osios įvykius 222 dienas buvo įrengta bokštą užėmusių kariškių „kazarma“.
Automatų šūvių žymės, likusios po Sausio 13-osios naktį vykusio šturmo.
Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto.
Bokšto papėdėje gynėjų atminimui stovi 2005 m. pastatytas paminklas. 1992 m. pirmajame TV bokšto aukšte buvo įrengta, o 2016 m. atnaujinta ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti.
1999 m. vasario 15 d. Vilniaus TV bokšte buvo pakelta tautodailininkės Birutės Janavičienės nuausta 326 m ilgio ir 3,5 cm pločio tautinė juosta.
Vilniaus televizijos bokštas per metus pritraukia apie 120 tūkst. lankytojų.
Zodiako ženklų paveikslai matomi atėjus per požeminę galeriją.
Televizijos bokšto kopija. Panevėžio specialiųjų poreikių mokyklos auklėtinių dovana.
Pirmo aukšto fojė.
Liftų aikštelė, kurioje veikia aukščiausi ir greičiausi liftai Lietuvoje. Į 165 metrų aukštį liftas užkyla per 45 sekundes.
Anksčiau čia perėdavo pelėsakaliai, dabar šios angos uždengtos grotomis.
Uždengtas grotuotas langas iš vidaus.
Siunčiamų į eterį televizijos programų stebėjimo centras.
Siunčiamų į eterį programų stebėjimas vyksta visą parą.
Siųstuvų salės signalų sudėjimo tiltai.
FM siųstuvų blokas. Iš čia transliuojamos radijo stočių programos Vilniaus regionui.
FM siųstuvo nugarėlė.
Viršutinės dalies forma primena Gedimino pilį. Architektas Vladimiras Obydnovas sugalvojo Gedimino pilies siluetą atkartoti televizijos bokšte.
Evakuacinė laiptinė. Laiptų plotis 70 cm.
Liftų šachta ir evakuacinė laiptinė.
14-as bokšto aukštas.
Virš 170 metrų liftas nebekelia, tenka naudotis laiptais.
Vaizdas pro iliuminatorių.
Šioje patalpoje savo darbą pradėjo profesorės Liucijos Baškauskaitės vadovaujama televizija „TELE3“.
Vieta, kur susijungia betoninė ir metalinė bokšto dalys.
Čia galima patekti į bokšto išorę.
Ekskursijos metu žmonės privalo dėvėti šalmus.
Perspėjimas lankytojams.
Vaizdas, kurį mato aukštalipiai iš savo darbo vietos.
Neveikiančios antenos gaubtas, nukentėjęs nuo krentančių ledo.
2003 metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus televizijos bokšte įrengtas pirmasis Baltijos šalyse eksperimentinis skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvas.
Bandymai truko kelerius metus, o pirmosios nuolatinės skaitmeninės antžeminės transliacijos prasidėjo 2006 metų birželio 30 dieną.
2012 m. spalio 29 d. visoje Lietuvoje buvo išjungtas analoginis antžeminės televizijos signalas. Šalies TV eteryje liko tik skaitmeniniai signalai.
2008 m. pradėtas diegti mobilusis 4G internetas.
Bokšto anteninė įranga.
Bokšto apžiūros ir įrangos talpinimo aikštelės.
Anga grindyse 160 metrų aukštyje.
Bokšto laiptinė.
Ventiliacinės patalpos po restoranu „Paukščių takas“.
Restorano besisukančios aikštelės įtempimo lynas.
Ventiliacinės patalpos po restoranu „Paukščių takas“.
Ventiliacinės patalpos.
Bokšto metalines konstrukcijas reguliariai tikrina ekspertai. Paėmus mėginį, vieta būna užvirinama.
Ventiliacinės patalpos, esančios po siųstuvų sale.
Erdvios ventiliacinės patalpos.
18-as bokšto aukštas.
Bokštas kas metrą susiaurėja po vieną centimetrą. Vaizdas 18 aukšto lifto aikštelėje.
Evakuacinėje slėptuvėje sudėtos vandens atsargos, apklotai.
Fiksuoto ryšio telefonas evakuacinėje patalpoje.
Nuo 2000 iki 2013 m. imtinai ant šio bokšto būdavo įžiebiama viena didžiausių pasaulyje kalėdinių eglių, padaryta iš elektrinių girliandų. Per 2014 m. Kalėdas bokštas buvo papuoštas lazerinėmis instaliacijomis, tačiau efektas nebuvo toks, kokio buvo tikimasi. Nuo to laiko bokštas nebepuošiamas.
2006 m. rugpjūčio 19 d., pirmąją Pasaulio vyrų krepšinio čempionato Japonijoje dieną, TV bokštas virto didžiausiu šviečiančiu krepšio lanku. Lanko skersmuo buvo 34,7 m, tinklelio ilgis – 40 m. Tam buvo panaudota 2560 m šviečiančių laidų.
Didžiausia vėliava Lietuvoje. Vėliavos matmenys – 18x30 m, bendras plotas 540 kv. metrų.
Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukcijos koncepcijos architektūrinio konkurso nugalėtojai.
Projekte – planuojamo rekonstruoti Televizijos bokšto vizija.
Kapitalinio remonto TV bokštas neturėjo nuo pat tada, kai atvėrė duris. Šiuo metu planuojama Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukcija. Jos metu ketinama pertvarkyti pastato viršutinę dalį, pirmą aukštą, pastatyti naują požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti parką.
Bendra investicijų suma turėtų siekti 12 mln. eurų. Kada prasidės rekonstrukcija, dar neaišku. Kol kas tęsiamos investuotojų paieškos.