Laurence'as Reesas „Aušvicas. Naciai ir „galutinis sprendimas“
Leidykla: „Kitos knygos“
Iš anglų kalbos vertė: Matas Geležauskas
Britų istorikas L.Reesas knygoje pateikia penkiolika metų rinktus interviu su Holokaustą išgyvenusiomis įvairių tautybių aukomis ir nusikaltėliais vokiečiais. Pašnekovai atskleidžia, kaip veikė koncentracijos stovyklos, kokie buvo masinių žudynių metodai, kas padėjo išgyventi arba sukurpti sėkmingą pabėgimo planą, užsimenama net apie viešnamį, kuriame riba tarp kalinių ir prižiūrėtojų tapdavo ypač menka. Autorius svarsto, kodėl kai kurie žmonės žydų genocidą vertina kaip teigiamą ar net sveikintiną įvykį. Knygoje istoriko žvilgsnis platus – nepamirštama, kad stovykloje žuvo ar nukentėjo ir daugybė kitų tautų atstovų, netradicinės seksualinės orientacijos ir įvairias religijas išpažįstančių žmonių.
Vienas paveikiausių pastaruoju metu skaitytų kūrinių apie Holokaustą. Knyga, priverčianti iš naujo permąstyti tai, kas vyko per Antrąjį pasaulinį karą. Ji ne tik pateikia kraupų Aušvico įvykių vaizdą, bet ir bando atsakyti į klausimą, kaip tokia stovykla išvis tapo įmanoma. Autorius analizuoja pačias nacių radikalaus mąstymo ištakas, reikšminga ir tai, kad L.Reesas, rengdamas šią knygą, atliko ne tik daugybę istorinės medžiagos tyrimų, kalbėjosi ne tik su liudininkais, išgyvenusiais Aušvicą, bet ir su pačiais nusikaltimų vykdytojais. Tai – bandymas suprasti, kaip žmonės tampa budeliais, kokie buvo jų motyvai, psichologija. Šie liudijimai iškelia daug klausimų – ne tik apie žmogaus prigimtį, tai, kaip pasirenkamas blogis, bet ir apie tai, kaip esminiais laikotarpiais elgėsi ištisos valstybės. Kaip ir rašo pats autorius, „iš šio pasakojimo daug ką sužinome ir apie save pačius“.
Audrius Ožalas