Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“
Leidykla: „Tyto alba“
Iš danų kalbos vertė: Aurelija Bivainytė
Tovė Ditlevsen vadinama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Autofikcinis pasakojimas „Kopenhagos trilogija“ pasirodė prieš keliasdešimt metų, ir pastaraisiais metais atgyja naujam gyvenimui. Tai ne tik rašytojos gyvenimo istorija, bet ir visos kartos, to laikotarpio Danijos portretas, moterų vietos visuomenėje štrichai. Autorė pasakoja apie savo vaikystę, pašaukimą rašyti. Priversta anksti palikti mokyklą, vėliau Tovė aukoja kūrybai skirtą laiką dirbdama bereikšmius, nesuprantamus darbus ir megzdama keistus, kartais net žalingus santykius su vyrais. Paskutiniame trilogijos tome aprašoma autorės kova tarp rašytojos pašaukimo ir konkuruojančių dukters, žmonos, motinos ir narkomanės vaidmenų. Skaudus, atviras, poetiškas ir emociškai labai paveikus pasakojimas.
„Kopenhagos trilogijoje“ T.Ditlevsen balsas, pasakojantis apie triumfą, paslydimus, klaidas, netobulumą, yra nuoširdus ir juokingas, jos pasakojimas ramus, skaidrus, o kartu stingdantis nuo šalčio. Tai nuginkluojamai geniali literatūrinė technika, leidžianti rašytojui pristatyti save pasauliui be atsiprašymų, nesiteisinti už savo netobulumą ir praeities klaidas. Šis emociškai pagaulus tekstas, parašytas poetiška vaizdinga kalba – vienas įspūdingiausių šiais metais, nepaliekantis abejingų skaitytojų.“
Jurga Mandrijauskaitė
„T.Ditlevsen autofikcinis pasakojimas prasideda žodžiais „Rytas buvo vilties metas”, o baigiasi skyriumi, kuriame ji kovoja su priklausomybe nuo narkotikų, suvokdama, kad ilgesys jiems niekada nedings. Nuo šviesos iki visiškos tamsos, – o tarp šių eilučių jos gyvenimas, kuriame buvo daug skurdo, liūdesio, melancholijos, naikinančios priklausomybės, žalojančių santykių, o sykiu ir sekimo paskui savo svajonę, kūrybiškumo, užsispyrimo, meilės ir pripažinimo. Knyga žavi autorės savistaba, tai labai sąžiningas pasakojimas, savojo gyvenimo preparavimas taikliais dūriais. Istorija apie sužeistumą, išsigelbėjimo troškimą ir žlugimą.“
Audrius Ožalas