Tedas Hughesas „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“
Leidykla: „Rara“
Iš anglų kalbos vertė: Marius Burokas
Tedas Hughesas (1930–1998) – vienas svarbiausių angliškai rašiusių XX a. poetų. Pirmieji „Varno“ eilėraščiai parašyti garsaus amerikiečių dailininko Leonardo Baskino prašymu. Jis tušu buvo nupiešęs visą seriją varnų. Didžiąją dalį tekstų Hughesas parašė 1966–1969 m., praėjus ilgam kūrybinės sausros periodui, ištikusiam jį po žmonos Sylvios Plath mirties. Varnas – kontroversiškiausias Hugheso kūrinys, stiliaus eksperimentas, savotiškas iššūkis krikščionybei, humanizmui ir polemika su jais. Pats autorius Varną laikė šedevru ir tuos metus, kai jį rašė, įvardijo vaisingiausiu nevaržomos vaizduotės ir kūrybinės energijos periodu, rašoma knygos anotacijoje.
„Vertėjo, poeto Mariaus Buroko išverstas ir leidyklos „Rara“ išleistas „Varnas“ yra vienas žymiausių ir mistiškiausių anglų poeto Tedo Hugheso (1930–1998) kūrinių. Varnas – simbolinis padaras, siejamas su išmintimi, pranašavimu, bet taip pat ir cinizmu (vis krankia, šaiposi), nelemtimi, mirtimi. Varną savo kūrinių personažu pasirinko ne vienas autorius. Tikriausiai žymiausia šio paukščio „reinkarnacija“– pesimistas cinikas kranklys iš Edgaro Allano Poe eilėraščio „Varnas“ (1845). T.Hughesas savo poemoje – pats „Varną“ vadino epine pasaka, mitu, ̶ žaidžia įvairiais kultūriniais įvaizdžiais, nevengia sakralinės simbolikos („Pradžioje buvo Klyksmas“), piktžodžiavimo ir erotikos, suteikia juodam nenuoramai pranašui savo balsą ir tamsios literatūrinės biografijos dėmenis. Talentingai išverstas ekspresyvus kūrinys įtraukia, kelia baugų šiurpulį, susižavėjimą, o kartais ir pasipiktinimą.“
Virginija Cibarauskė
„T.Hugheso „Varnas: iš Varno gyvenimo ir giesmių“ siūlo platų mitinio blogio paveikslą. Sekdami Varną ne tik susiduriame su blogio didybe, permąstome civilizacijos pasiekimus, religines paraboles, bet ir stebime, kaip blogis save apmąsto ir netgi pats kenčia nuo savo galios. Todėl T.Hugheso Varnas – išties įvairialypis personažas. Ne vienas skaitytojas šiame kūrinyje ieško sąsajų su skandalingo poeto biografijos faktais. Tačiau ir nepaisant jų, makabriškasis „Varnas“ primena, kad XX amžiaus kataklizmai tėra ledkalnio viršūnė, nes blogis giliai prasiskverbęs. Viena įspūdingiausių šios knygos dalių – Varno ir Dievo akistatos – atskleidžia, kad kuriant pasaulio tvarką blogis nesnaudžia; kad gėrio pavidalas yra rambus ir pažeidžiamas. Tai suvokti kaip niekad aktualu. Šis kūrinys gali priversti bjaurėtis ir juoktis, atimti viltį ir trikdyti siurrealistiniu vaizdiniais, tačiau svarbiausia – yra labai paveikus.“
Neringa Butnoriūtė