Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 10 14 /2020 09 30

Antikos mąstytojų mėginimai modeliuoti Visatą: keliai ir klystkeliai

Sutikime, kosmoso erdvių pažinimo istorija atspindi vis aiškesnį žmonijos vietos Visatoje suvokimą. Per pastaruosius kelis tūkstančius metų mūsų supratimas apie visatą nuolatos, bet nuosekliai ir sistemingai keitėsi. Antikoje vyravęs geocentrinis pasaulio modelis Žemę laikė nedidelės Saulės sistemos centru ir viską uždarė į nejudančių žvaigždžių sferą.
Geocentrinė Aristotelio-Ptolemajo pasaulėdaros sistema ilgiau nei pusantro tūkstančio metų buvo visuotinai pripažįstamas visatos modelis. Iliustracijos šaltinis: www.astronomy.com
Geocentrinė Aristotelio-Ptolemajo pasaulėdaros sistema ilgiau nei pusantro tūkstančio metų buvo visuotinai pripažįstamas visatos modelis. Iliustracijos šaltinis: www.astronomy.com

Vėliau, jau Naujaisiais laikais, ją pakeitė heliocentrinė sistema su Saule visatos centre ir Žeme, kaip viena iš kelių planetų, skriejančių aplink ją. Po to buvo suvokta, kad žvaigždės yra tokios pačios saulės kaip ir mūsiškė, tik neįsivaizduojamai toli, o Saulė tėra menka žvaigždutė kažkur Paukščių Tako galaktikos pakraštyje. Galiausiai XX a. mokslininkai įrodė, kad mūsų Galaktika yra tik viena iš daugelio galaktikų, o visatoje nėra vietos, kuri būtų kuo nors svarbesnė už kitas.

Pirmą kartą tekstas publikuotas 2017 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai