Šį atradimą paskelbė Planko misijos mokslininkai, atlikę ypač detalius kosminių mikrobangų fono (angl. cosmic microwave background, CMB) matavimus, skelbia Space.com.
„Viso pasaulio astronomai su nekantrumu laukė šio žemėlapio, – teigė Joana Centrella, Planko programos mokslininkė, dirbanti NASA centrinėje būstinėje Vašingtone. – Šie matavimai yra ypač svarbūs daugybėje mokslo sričių, o taip pat ateities kosminėms misijoms.“
 |
| ESA iliustr./Kosminių mikrobangų fono žemėlapis |
CMB spinduliuotės pavidalu Žemę pasiekia šviesa, atsiradusi po Didžiojo sprogimo praėjus vos 380 tūkst. metų. Iki tol visata buvo tokia karšta ir tiršta, kad šviesa tiesiog įklimpdavo protonų ir elektronų plazmoje. Visatai atvėsus ir išsiplėtus tiek, kad pradėtų formuotis atomai, šviesa pagaliau išsilaisvino ir iki šiol keliauja kosmose.
Astronomai CMB pirmą kartą atsitiktinai aptiko 1964 metais ir iki šiol ją tyrinėja, nes ji slepia brangias užuominas apie visatos pradžią. Pavyzdžiui, nors CMB yra išplitusi po visą kosmosą, ji nėra vienoda. Skirtingose vietose fiksuojami jos temperatūrų pokyčiai – mokslininkai mano, kad tai lemia skirtingas energijos tankis konkrečiame regione.
Naujajame žemėlapyje šie pokyčiai yra ypač detaliai sužymėti ir gali padėti mokslininkams, nagrinėjantiems skirtingas visatos pradžios teorijas. Iš principo šie matavimai sutampa su vadinamuoju standartiniu modeliu, kuriame svarstoma, kad CMB pokyčius lėmė nedideli atsitiktiniai kvantiniai svyravimai. Tačiau naujajame žemėlapyje yra užuominų, kad norint pilnai paaiškinti CMB pokyčius vien standartinio modelio nepakanka.
Tiksliau, CMB pokyčiai neatitinka standartinio modelio prognozių dideliu mastu, nors atitinka mažais masteliais. Prie to prisideda ir kitos keistenybės, tokios kaip vėsus plotas, kuris yra gerokai didesnis nei turėtų būti.
Tiesa, šie neatitikimai fizikams – puiki žinia, mat tai reiškia, kad norint paaiškinti visatos prigimtį vien standartinio modelio teorijos nepakanka ir ją reikia papildyti. Pvz., standartiniame modelyje nėra paaiškinimų apie tamsiąją materiją ar tamsiąją energiją – dvi didžiausias visatos sudedamąsias dalis.
