Kadangi visatos amžius, manoma, siekia 13,7 mlrd. metų, šviesa iš šios galaktikos į Žemę keliavo kone visą visatos amžių. Atsižvelgiant į tai galima spręsti, kad astronomai šiuo metu gali stebėti, kaip ši galaktika atrodė po Didžiojo sprogimo praėjus maždaug 420 mln. metų.
Objektą astronomai pastebėjo NASA priklausančiais „Hubble“ ir „Spitzer“ kosminiais teleskopais, pasinaudodami natūraliu kosminiu „gravitaciniu didinamuoju stiklu“. Jį atstojo didelė galaktikų grupė, kurių bendra gravitacija iškreipia kosmoso erdvę ir laiką, sudarydama minėtąją „kosminę lupą“. Kuomet tolimos galaktikos šviesa keliaudama į Žemę kirto šį „didinamąjį stiklą“, ji buvo „priartinta“.
„Ši galaktikų grupė atlieka tai, ko nesugebėtų joks žmogaus pagamintas teleskopas. Be priartinimo reikėtų milžiniškų pastangų kad galėtume stebėti šią galaktiką“, – sako Baltimorėje įsikūrusio Kosminio teleskopo mokslo instituto (STSI) atstovas Marcas Postmanas.
Tolimoji galaktika yra mažytis taškelis – ji gerokai mažesnė už mūsiškį Paukščių taką, o jos skersmuo siekia mažiau nei 600 šviesmečių (palyginimui, Paukščių Tako skersmuo yra 150 tūkst. šviesmečių). Be to, astronomai stebi ankstyvą jos susiformavimo laikotarpį.
Astronomai mano, kad „MACS0647-JD“ susijungs su kitomis galaktikomis. „Šis objektas gali būti viena iš daugybės galaktikos „statybinių plytų“. Per ateinančius 13 mlrd. metų ji gali patirti dešimtis, šimtus ar net tūkstančius susiliejimų su kitomis galaktikomis ir jų fragmentais“, – sako STSI astronomas Danas Coe.
Astronomai randa vis tolimesniuose galaktikos užkampiuose esančių objektų. Iki šiol tolimiausias žinomas objektas buvo galaktika „SXDF-NB1006-2“, esanti už 12,91 mlrd. šviesmečių nuo Žemės.
Siūlome pasižiūrėti vaizdo įrašą:
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!