„Prieš tai kosmose esu išbuvęs 159 dienas, o tąkart grįžęs jaučiausi visai neblogai, – spaudos konferencijoje prisiminimais dalijosi S.Kelly. – Žinoma, visada jaučiamas tam tikras nuovargis ir skausmas. Šįkart tuoj po grįžimo iš kosmoso jaučiausi geriau nei praėjusį kartą, tačiau dabar, praėjus 3 dienoms po nusileidimo, jaučiu kur kas didesnį nuovargį ir skausmą.“
„Ypač vargina odos bėdos – ji tapo labai jautri. Jausmas dabar toks, lyg man ją degintų – ar sėdėčiau, ar vaikščiočiau“, – skundėsi JAV astronautas.
„Ypač vargina odos bėdos – ji tapo labai jautri. Jausmas dabar toks, lyg man ją degintų – ar sėdėčiau, ar vaikščiočiau“, – skundėsi JAV astronautas.
S.Kelly spėja, kad odos jautrumas padidėjęs dėl to, kad oda Tarptautinėje kosminėje stotyje mažai lietėsi prie kokių nors paviršių – o ir rūbai nesvarumo būklėje prie kūno prigludę ne taip, kaip veikiant gravitacijai. Ankstesniuose interviu JAV rekordininkas pasakojo, kad per tuos metus orbitoje jo pėdų oda pasidarė švelni ir lygi tarsi kūdikio – mat kosminėje stotyje beveik netenka vaikščioti.
„Prisitaikyti prie kosmoso yra kur kas lengviau nei prisitaikyti prie Žemės“, – paradoksaliai apibendrino S.Kelly.
S.Kelly kūnas misijos metu patyrė reikšmingų fiziologinių pokyčių. 52-ejų astronauto ūgis nesvarumo būklėje buvo padidėjęs 4 centimetrais – mat šiek tiek išsitempia gravitacijos poveikio nepatiriantys stuburo slanksteliai. Tačiau kai grįžęs iš misijos S.Kelly Hjustone pasimatavo ūgiu su savo dvyniu broliu Marku, paaiškėjo, kad jų ūgiai vėl vienodi – pasirodo, ūgio padidėjimo efektas yra laikinas ir trumpalaikis.
„Gravitacija sumažino mano ūgį ir dabar aš esu ne aukštesnis nei anksčiau“, – patvirtino S.Kelly.
Nepaisant prarastų centimetrų, Scottas po rekordinio skrydžio orbitoje tapo jaunesnis už savo dvynį brolį – jaunesnis maždaug 1/100-ąja sekundės dalimi. Tiek gyvenimo laiko per metus orbitoje Skotas Kelly sutaupė dėl efekto, kurį numato A.Einsteino bendroji reliatyvumo teorija.
Pagal ją, jei du objektai juda skirtingu greičiu, laikas greičiau bėga tam, kuris juda lėčiau. Scottas orbitoje skriejo kur kas greičiau už mus, likusius ant Žemės, todėl, portalo „Quartz“ skaičiavimu, dabar jis maždaug 8,6 milisekundės jaunesnis.
Scottas orbitoje skriejo kur kas greičiau už mus, likusius ant Žemės, todėl, portalo „Quartz“ skaičiavimu, dabar jis maždaug 8,6 milisekundės jaunesnis.
S.Kelly pasakojo, kad orbitoje atidžiai sekė Žemės naujienas, o vos iškeltas iš kapsulės „Soyuz“, pasiteiravo – „Kaip praėjo superantradienis?“ (svarbi JAV prezidentinių debatų diena). Ta proga astronautas gana plačiai išsakė nuomonę dėl netolimoje ateityje numatomų kolegų misijų į Marsą ir kaip jiems seksis tvarkytis su atskirtimi.
„Labai svarbu sekti įvykius Žemėje kasdien – pasidomint ar pabendraujant su namiškiais nors kartą per dieną, – sakė astronautas. – Tai padėjo man išsaugoti nuovoką.“
Beje, 52-ejų astronautas puoselėja viltį, jog kada nors jis pats apsilankys Raudonojoje planetoje.
„Abejoju, ar dar kada nors skrisiu su NASA, bet negaliu šimtu procentu sakyti, kad tai buvo paskutinė mano misija kosmose – ateityje matyti daug labai jaudinančių galimybių, – sakė S.Kelly. – Galbūt po 20 metų jau bus kokių nors pigių skrydžių (bent jau į orbitą), ir bus galima apsilankyti.“
Hjustone (Teksasas, JAV) iš rekordinės amerikiečiams misijos grįžusį astronautą pasveikino JAV viceprezidento Joe Bideno žmona Jill Biden ir NASA vadovas, buvęs astronautas Charlesas Boldenas.
„Atnešiau jums alaus ir obuolių pyrago – amerikietiškiau ir būti negali“, – įteikdama simbolinį „lauknešėlį“ juokavo viceprezidento sutuoktinė J.Biden.
Su pasiektu ilgiausio orbitinio skrydžio rekordu astronautą S.Kelly telefonu anksčiau sveikino ir JAV prezidentas Barackas Obama.
O štai Žemėje likęs Scotto brolis Markas savanoriškai dalyvavo unikaliame „NASA dvynių tyrime“, kurio tikslas – kuo geriau perprasti mikrogravitacijos poveikį organizmui. Brolių sveikata ir fiziologiniai parametrai dar tebefiksuojami. Mokslininkai kai ką apie tokį poveikį jau yra išsiaiškinę. Pavyzdžiui, jie numano, kad S.Kelly kauluose kalcio bus maždaug 10 kartų mažiau nei senyvo amžiaus žmogaus, kuris serga osteoporoze.
S.Kelly šaltose Kazachstano stepėse nusileido praėjusį antradienį, kartu su kitais dviem įgulos nariais. Beje, iškeltas iš „Soyuz“ kapsulės jis pasidžiaugė, kaip nuostabu kvėpuoti šaltu, grynu oru.
„Visai nenoriu pasakyti, kad oras Tarptautinėje kosminėje stotyje yra prikvėpuotas, – skubėjo paaiškinti S.Kelly. – Bet tokio šviežio ir šalto oro ten tikrai neturime. Tiesa, mane labai nustebino dėl trinties į tankiuosius atmosferos sluoksnius liepsnojusios mūsų kapsulės degėsių kvapas. Man pasirodė, kad jis – augalinės kilmės.“
Tiesa, spaudos konferencijoje astronautas juokavo, kad grįžęs į Žemę jis pirmiausiai suvalgė ne kokių nors daržovių ar žalėsių, o bananą, kurį jam kažkas juokaudamas paliko lėktuve.
Apie tai, kad beprotiškai pasiilgo gamtos, kalbėjo ir S.Kelly bendražygis, kartu su juo nusileidęs Kazachstane Rusijos kosmonautas Michailas Kornejenka.
„Kaip ir Scottas, aš labai norėjau pamatyti Žemę ir įkvėpti to šalto, gryno oro. Tas jausmas – nepamirštamas“, – sakė 55-erių kosmonautas.
S.Kelly tapo ilgiausiai kosmose išbuvusiu amerikiečiu. Rusams tai – toli gražu ne rekordas. Jie orbitoje dar kosminės stoties MIR laikais yra išbuvę ir 438 dienas (Valerijus Poliakovas). O štai rusų kosmonautas Genadijus Padalka orbitoje per kelias misijas iš viso yra dirbęs net 803 paras.
