„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Dvynių tyrime“ dalyvaujantis S.Kelly po metų iš kosmoso grįžo į Žemę: kodėl tai taip svarbu NASA?

Penki tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt. Tiek kartų NASA astronautas Scotas Kelly ir Rusijos kosmonautas Michailas Kornienko apsisuko aplink Žemę per metus trukusią misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
Beveik metus kosmose praleidę TKS nariai sėkmingai grįžo į Žemę
Beveik metus kosmose praleidę TKS nariai sėkmingai grįžo į Žemę / „Scanpix“/AP nuotr.

S.Kelly ir M.Kornineko pakilo 2015-ųjų kovo mėnesį. Per šias 5440 orbitų astronautai nukeliavo daugiau nei 231 tūkst. kilometrų maždaug 28 tūkst. km/val. greičiu. Kas 90 minučių praskriedami pro mūsų planetą, jie pamatė 10 944 saulėlydžius, kartu su kitais TKS lankiusiais astronautais atliko 400 tyrimų.

Prieš kelionę į kosmosą, kosmose ir grįžus iš jo buvo paimti S.Kelly kraujo mėginiai, kurie parodys, kokie pokyčiai per šį laiką įvyko astronauto organizme.

Vienas svarbiausių ir įdomiausių tyrimų vadinamas „Dvynių tyrimu“  („Twin Study“), kuriame dalyvauja S.Kelly ir jo brolis monozigotinis dvynys buvęs astronautas Markas Kelly.

Dvynių studija sudaryta iš dešimties eksperimentų, kurias atlieka septynios skirtingos tyrimų institucijos.

Prieš kelionę į kosmosą, kosmose ir grįžus iš jo buvo paimti S.Kelly kraujo mėginiai, kurie parodys, kokie pokyčiai per šį laiką įvyko astronauto organizme.

Svarbūs Marso misijai

Kai mokslininkai pirmą kartą pradėjo tirti įvairius dvynius, jie pasitikėjo pirmine prielaida, kad dvyniai dalinasi dalį arba visus genus. Dvyniai buvo naudojami siekiant ištirti tam tikrų įpročių poveikį sveikatai, kaip rūkymas ar mitybos įpročiai, arba pasižiūrėti, ar tam tikro tipo gydymas veikė tinkamai.

Pavyzdžiui, septintajame dešimtmetyje Linusas Paulingas iškėlė prielaidą, kad vitaminas C gali išgydyti žmones nuo peršalimo. Kad patikrintų hipotezę, mokslininkai surinko identiškų dvynių kopijas ir 100 dienų vienas iš jų valgė vitamino C papildus, o kitas gavo placebą. Vis dėlto hipotezė nepasitvirtino – dvynių poros susirgdavo arba pasveikdavo,  tai leido paneigti L.Paulingo teoriją.

Tačiau per pastaruosius metus dvyniai suteikė dar svarbesnių duomenų. Monozigotiniai (identiški) dvyniai turi visiškai tuos pačius genus.  Bėgant laikui tarp jų gali atsirasti skirtumų: vienas tampa aukštesnis, kitas -stambesnis ar tam tikri veido bruožai juos leidžia atskirti nuo kito dvynio, visus juos nulemia aplinkos pokyčiai.

Tirdami identiškus dvynius mokslininkai gali kur kas tiksliau sužinoti, kaip aplinka paveikia mūsų genus ir išvaizdą. Esminė dvynių tyrimo idėja – rezultatai gali padėti atsakyti, ar tam tikra liga ar sutrikimas yra nulemtas genetikos, ar aplinkos.

Kadangi aplinka turi tik nedidelį poveikį tam tikroms savybėms, kaip ūgis, epigenetika turi didelės įtakos įvairių rūšių vėžiui, autoimuninėms ligoms ir psichikos sutrikimams. Sekdami identiškus dvynius ilgą laiką mokslininkai taip pat gali nustatyti, kurie genai ir kurie aplinkos faktoriai nulemia tam tikras ligas.

NASA šie aplinkos pokyčiai yra esminiai. Identiški dvyniai Scottas ir Markas Kelly turi tuos pačius genus, tačiau jų aplinka per metus labai skyrėsi.

Per šį laiką NASA kiekvienam astronautui atliko aibę įvairių medicininių testų, o juos ištyrę įdėmiau galės surasti, kokį poveikį ilgalaikės kelionės turi žmogaus kūnui.

„Dvynių tyrimo“ rezultatai bus labai svarbūs ruošiantis žmonių misijai į Marsą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų