Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Pirmąją ir antrąją jo dalis galite rasti paspaudę aktyvias nuorodas.
Visus užvers tiek sniego, kiek Pietinės šalys niekada nėra mačiusios. Jos neturės kuo tą sniegą valyti. Be to, sniegas netirps, jo tik daugės. O po pusnimis sniegas virs į ledą. Sniego ir ledo svoris slėgs apatinius sluoksnius, ir šie pradės slinkti, pasieks miestus. Aplink pradės formuotis ledynai.
Vis didesnė planetos paviršiaus dalis bus padengta ledu. To pasekmės – katastrofiškos: keliai – nepravažiuojami, sutriks elektros energijos tiekimas, žmonių gyvybes glemšis ir šaltis, ir badas.
Nušalimai
Vis didesnė planetos paviršiaus dalis bus padengta ledu. To pasekmės – katastrofiškos: keliai – nepravažiuojami, sutriks elektros energijos tiekimas, žmonių gyvybes glemšis ir šaltis, ir badas.
Nuo šalčio nebus kur pasislėpti. Esant -40°C mūsų oda beveik išsyk sušąla. Ją teks pridengti: norint išeiti laukan, teks prisidengti kiekvieną kvadratinį kūno paviršiaus centimetrą. Priešingu atveju gresia odos nušalimas. Jis prasideda, kai odoje esantis vanduo pradeda šalti. Procesams įsismarkavus, prasidės audinių nekrozė ir nušalusias galūnes teks amputuoti. Visų pirma šąla pirštai, nosis, ausys – kraujotaka sutrinka pirmiausiai šiose galūnėse.
Kūno temperatūrai kritus 2,2°C, prasideda nekontroliuojamas drebėjimas, sąmonės pritemimai, silpnumas. Mirtis gali ištikti gerokai anksčiau nei sušals visas kūnas.
15 m. po orbitos pasikeitimo, vidutinė oro temperatūra Žemėje lygi -14°C
„Šalimo procesai Žemėje paspartės, – tvirtina K. Šarfas. – Nes sušalęs vanduo atspindi daugiau saulės šviesos nei skystas vanduo. Tokiu būdu Žemė gaus dar mažiau šilumos.“
„Kai ledynai pasieks trisdešimtojo laipsnio platumas (Kairas, Naujasis Orleanas, Hiustonas, Majamyje temperatūra nukritusi iki -37°С), bus pasiektas lūžio taškas, – pasakoja H. Oluseilas. – Procesai bus nebekontroliuojami. Maža to, jie vyks dar sparčiau.“
20 m. po orbitos pasikeitimo. Vidutinė oro temperatūra Žemėje lygi -37°C
Tokia oro temperatūra bus net ir Kenijoje. Visas Žemės rutulio paviršius visiškai užšals. Visą planetą padengs ledas. Paviršiuje išgyventi taps nebeįmanoma.
„Viskas priklauso nuo pakankamo energijos kiekio, – samprotauja Civilinės inžinerijos instituto viceprezidentas Timas Broydas. – Taip jau yra. Jei neturite energijos, neturite nieko. Jei energijos turite, tuomet turite ir šansų.“
Ką daryti, kai neliks saulės energijos? Turime iškastinio kuro, bet jo ištekliai riboti. Yra atominė energija, tačiau su ja viskas ne taip paprasta. Anksčiau su tokia problema niekad nesame susidūrę. Viską atlikdavo saulės energija: fotosintezė, šviesa, šiluma. Saulės energijos nelikus, visa tai teks išgauti iš kitų šaltinių. Kokių?
„Jei pakaks sumanumo, galėtume išnaudoti geoterminės energijos šaltinius, – siūlo T. Broidas. – Pati Žemė yra energijos šaltinis. Geoterminė energija po mūsų kojomis bus visada. Jei ji ir išseks, tai labai negreitai.“
„Žemės centre temperatūra siekia apie 5 tūkst. laipsnių Celsijaus, tvirtina SUNY tyrimų centro Bufale vulkanologė Tracy Gregg. – Tai daug šilumos, kurią galėtume išnaudoti savo poreikiams. Bet reikia kažkaip ją ištraukti į Žemės paviršių.“
Tokiu būdu galėtume gamintis elektros energiją, šviesą, šilumą – viso to reikia, kad būtų subrandintas derlius. Geoterminės šilumos šaltinis yra bet kuris didesnio vulkaninio alktyvumo regionas. Idealiausiai tam tiktų Ramųjį vandenyną juosiančio vulkaninio Ugnies žiedo apylinkėse. Ten reikėtų statyti geotermines energija šildomus miestus-kupolus.
30 m. po orbitos pasikeitimo, vidutinė oro temperatūra Žemėje lygi -71°C
