Akivaizdu, kad Rusija pastaruoju metu pristabdė arklius. Nuo to laiko, kai buvo išsiveržusi į priekį 1961 m. balandžio 12 d. (į kosmosą pakilo pirmasis žmogus Jurijus Gagarinas), ši šalis užleido lyderystę JAV. Juk net ir tualetas TKS JAV dalyje yra modernesnis, nei rusiškoje.
Rusijos atsilikimą lemia ne tik mokslo minčių trūkumas – šalis dėl rublio nuvertėjimo ir ES sankcijų nuolat karpo biudžetus, skirtus kosmoso programai vystyti.
Kosmoso pramonę lydi skandalai
Kita priežastis – neūkiškumas. Puiki iliustracija – naujojo Rytų kosmodromo startas – gerokai pavėlavęs ir su atidėtu raketos paleidimu (dėl to, kad nebuvo sutvarkyti ryšių kabeliai ir išgrobstytos lėšos).
Rusijos atsilikimą pripažino vicepremjeras
Rusijos atsilikimą nuo JAV jau pripažino ir vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, pamiršęs didžiavalstybines ambicijas. Gegužės 27 d. kalbėdamas Pramonės ir prekybos ministerijoje, D.Rogozinas pareiškė, kad „Amerika jau nebepavejamai nutolusi kosmoso lenktynėse“.
Amerika jau nebepavejamai nutolusi kosmoso lenktynėse.
„Šiandien kosmoso srityje nuo amerikiečių atsiliekame devynis kartus.Visi mūsų ambicingi kosminiai projektai rodo, kad turime padidinti efektyvumą bent pusantro karto, kad juos įgyvendintume. Bet nt ir taip pasitempę JAV niekad nepavysime“, – susirinkime sakė D.Rogozinas. Jo žodžiais tariant, jei Rusija nepasitemps ir nenugalės biurokratijos, tai ir toliau tik žiūrės iš tolo į NASA ir Eloną Muską...
Tiesa, vėliau vicepremjeras, kuris yra ir agentūros „Roskosmos“ stebėtojų
tarybos atstovas, savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad žiniasklaida ne taip suprato ir iškraipė jo žodžius.
Jis paaiškino, kad kai kuriose srityse, pavyzdžiui raketų variklių gamyboje, Rusija yra lygiavertė partnerė.
Nes JAV naudoja ir rusiškus variklius RD-180, montuoja juos raketos „Atlas V“ pimąją pakopą.
Ši raketa buvo naudojama, tarkime, zondo „New Horizons“ starto į Plutoną metu.
D.Rogozinas 2015 m. yra palyginęs JAV ir Rusijos kosminės pramonės kompanijų pajėgas ir pasiektus rezultatus.
JAV kosmoso pramonė – 13 kartų efektyvesnė
Jo žodžiais tariant, privačioje amerikiečių kompanijoje „Orbital Sciences“, gaminusioje kosminį laivą „Cygnus“ ir vidutinio nuotolio raketą „Antares“, naudojamoje gabenant krovinius į TKS, dirba 1,3 tūkst. žmonių. Kompanijos metinis pelnas svyruoja apie 414 tūkst. dolerių. Tuo tarpu Rusijos Chruničiovo centras, gaminantis raketas „Proton-M“ ir „Angara A5“, turi 13 kartų daugiau darbuotojų!
Taigi Rusija kosmosą ima ne kokybe, o kiekybe. Ir kartais laimi persvarą kosminių krovinių gabenimo srityje. Pavyzdžiui, 2015 m. 33 proc. visų pasaulio raketų-nešėjų paleido Rusija (29 skrydžiai). JAV – 23 proc., o Kinija – 22.
Rusijos Achilo kulnas – elektronika ir technologijos
Taigi, jei Rusija yra kosminių krovinių kurjerė Nr.1, tai, kalbant apie technologijas ir elektroniką, labai pasigirti nėra kuo. Iškart septynios Rusijos kompanijos bando kurti kosminių aparatų aparatūrą. Tačiau joms nuolat trūksta lėšų, nėra ilgalaikės strategijos. Todėl Rusijos kosmoso pramonės pavadinti technologiškai modernizuota neapsiverčia liežuvis.
Tuo tarpu Vakaruose šiuos prietaisus kuria keturios tarpusavyje bendradarbiaujančios kompanijos: amerikiečių „Lockheed Martin“ ir „Boeing“ bei Europos „Airbus“ ir „Thales“. Jų palydovai puikiai užsirekomendavo: patikimi, patvarūs (tarnauja iki 15 metų), juose naudojama aukščiausio lygio „Space“ kategorijos elektronika. Rusijai tokių technologijų dar teks palaukti.
Rusija valdo 1 proc. kosmoso rinkos
Kaip rašo „Lenta.ru“, komercinėje kosmoso rinkoje kasmet prasisuka iki 300 mlrd. dolerių. Didelė dalis šių lėšų investuojama į kokybišką ryšį. Tarkime, ryšiui su palydovais, jų surinktos informacijos perdavimui. Palydovų platformų gamyba ir jų valdymas – antra pagal dydį kosminės rinkos dalis. Šiame segmente Rusijos beveik nėra. Taigi, sudėjus visas dedamąsias (technologijas, raketų-nešėjų skrydžius, netgi įvertinus suteikiamas užsieniečiams vietas laivuose „Sojuz“, ji užima vos 1 proc. kosmoso rinkos.
Iš esmės Rusiją kosmine valstybe galima vadinti tik iš inercijos – sovietmečio techninio proveržio dėka. Juo labiau, kad nuo 2018 m. JAV žada į TKS savo astronautus pristatyti jau nebe rusų erdvėlaiviais – pasirašė sutartį su „Boeing“ ir „SpaceX“. Jos gamina erdvėlaivius CST-100 („Starliner“) ir „Dragon V2“. Sutarčių suma viršija 4,2 mlrd. dolerių. Vis mažiau su Rusija reikalų turi ir Japonija – krovinius į kosmosą bandys gabenti pati.
Stiprų konkurencinį smūgį JAV suduos Rusijai ir toje vienintelėje srityje, kurioje ji iki šiol dominavo – raketų gamyboje.
Iš esmės Elono Musko kompanijos „SpaceX“ vidutinio nuotolio raketa-nešėja „Falcon 9“ jau šiandien yra lygiavertė rusiškam „Protonui“. Ši kompanija sėkmingai bando daugkartinio naudojimo pirmosios pakopos raketą, kuri jau kelis kartus nusileido sėkmingai ant platformos vandenyne. Tai leis raketos paleidimą atpiginti 30-40 proc.
Ir nors rusų varikliai RD-191, naudojami raketose „Angara“, suprojektuoti kaip daugkartinio naudojimo, Rusija net nebando tokios galimybės. O amerikiečių „Falcon Heavy“ (sunkioji raketa-nešėja) netrukus galės gabenti į kosmosą iki 22,2 t . Tai – tris kartus daugiau, nei rusiškas „Protonas“.
Taigi spręskite patys, ar JAV pavejama. Ir ar, tarkime, pačią Rusiją gali pasivyti kinai.
