Šios planetos netiesioginiai įrodymai matomi keistame ledo objektų spiečiuje, vadinamame „kernelyje“ Kuiperio juostoje, rašo Huffingtonpost.com. Tai yra didelis pirmapradžių nuolaužų, kurios supa Saulę už Neptūno orbitos, regionas.
„Kuiperio žiedas yra tobulas raktas norint suprasti, kaip išsivystė Saulės sistema nuo jos formavimosi“, – sakė tyrimo autorius astronomas Davidas Nesvorny'us iš Pietvakarių tyrimo instituto Boulderyje.
D. Nesvorny'us sukūrė kompiuterio simuliacijas Neptūnui ir „kernelio“ spiečiui ir pavaizdavo, kaip jie galėjo atrodyti prieš 4 mlrd. metų. Manoma, kad tuo metu spiečių veikė Neptūno gravitacija.
Tačiau, manoma, kad tuo metu nutiko kažkas, kas privertė spiečių pasitraukti iš Neptūno gravitacinės traukos zonos ir planeta bei spiečius atsidūrė tose vietose, kur ir yra dabar.
Čia ir atsiranda vieta mistinei planetai – kompiuterių simuliacijos rodo, kad tai galėjo būti dar viena dujų milžinė, kuri atsitrenkė į Neptūną ir privertė planetą bei spiečių atsiskirti.
Kompiuterių simuliacijos rodo, kad planeta neturėjo būti viena iš dabar esančių mūsų sistemoje. Panašu, kad paslaptingoji planeta po susidūrimo su Neptūnu iš Saulės sistemos buvo išstumta.
Tyrime mokslininkas remiasi savo 2011 m. publikuotais tyrimais, kuriuose rodoma, kad Saulės sistemos planetų orbitas geriausiai galėtų paaiškinti penktosios planetos įtraukimas.