Plutonas savo ištęsta orbita dabar skrieja tolyn nuo Saulės. Bet netgi skriedamas į šaltesnius, tamsesnius kosmoso užkaborius, mažasis pasaulis gali vėl brautis į jaukesnę – bent jau kai kurių žmonių požiūriu – planetos poziciją. Kad ir ką tai reikštų.
IAU neplanuoja atnaujinti debatų, bet gal „nykštukinė planeta“ įsliūkins į planetų apibrėžimą, tiek populiariojoje, tiek mokslinėje srityje.
2006 metais, Tarptautinės astronomų sąjungos (IAU) susirinkime Prahoje, buvo balsuojama dėl konkuruojančių planetos termino apibrėžimų. Iš pradžių buvo siūloma įtraukti bet kokį apie žvaigždę skriejantį objektą, pakankamai didelį, kad dėl savo gravitacijos būtų įgavęs „beveik apvalią“ formą. Tuomet Saulės sistemos planetų panteonas būtų praplėstas, nes be Plutono, ten būtų atsidūręs asteroidas Ceres, drauge su Eriu ir Makemake iš Koiperio juostos ir veikiausiai dar dešimtys planetų už Neptūno.
Kitas pasiūlymas buvo pridėti kriterijų, jog norint objektą vadinti planeta, reikia, kad jis būtų pakankamai masyvus, kad jo gravitacija būtų išvaliusi orbitinę kaimynystę nuo daugumos nuolaužų. Pagal šį kritrijų Plutonas atkrenta, nes yra tik dalis Koiperio juostoje zujančių objektų spiečiaus dalis. Taigi, galiausiai buvo starta klasifikuoti jį kaip „nykštukinę planetą“.
Prieš galutinį balsavimą astronomė Jocelyn Bell-Burnell sukūrė terminą, paaiškinantį, kas laikytina planeta. Terminas apima tokias uolinius dangaus kūnus, kaip Žemė ir milžinus, kaip Jupiteris, bet ne nykštukines planetas.
Naujasis apibrėžimas buvo ir yra ginčytinas. Kai kam jis atrodo gluminantis ar neaiškus. Kiti ilgisi vargšo mažojo Plutono, arba nepatinka terminologija. „Sukūriau terminą „nykštukinė planeta“ 1991 m., – sako Alanas Sternas, „New Horizons“ misijos vadovas. – Dalis visuomenės mano, kad tai įžeidimas, tad, naudoju terminą „mažoji planeta“, kad būtų sunkiau interpretuoti jį kaip įžeidimą.“
Pernai debatai Harvarde patvirtino, kad visuomenė, bent jau JAV, pasisako už Plutono vadinimą planeta. IAU neplanuoja atnaujinti debatų, bet gal „nykštukinė planeta“ įsliūkins į planetų apibrėžimą, tiek populiariojoje, tiek mokslinėje srityje. Tada nykštukai būtų dar vienas planetų porūšis, panašiai kaip uolinės, dujinės milžinės, ledinės milžinės, superžemės ir tikriausiai dar kokios nors dar neregėtos.
„New Horizons“ gali padėti atgaivinti Plutono planetiškumą. „Kai žmonės išvys Plutono sistemą, nežinau, kaip dar kitaip jie pavadins jį, – sako Sternas. – Žiūrėdamas „Star Trek“, vos išvydęs žinai, ar tai žvaigždė, ar planeta, ar asteroidas ar kometa, ar ateivių erdvėlaivis – apsisprendžiant galvos laužyti nereikia.“
Kita vertus, ateityje Koiperio juostoje bus aptinkama vis daugiau ir daugiau nykštukinių/mažųjų planetų. Gal visai natūralu bus kalbėti apie planetą Plutoną, planetą Eris ir planetą Quaoar; didesnis terminologijos išbandymas, ar kalbėsime apie žinomas 73 žinomas Saulės sistemos planetas (ar šią savaitę jau 74?). Naudojimas parodys, ar toks planetų gausėjimas žmones vargina ar jaudina.